Be šaknų lietuvybės medis nelapotų
Rusijos valstybiniame Imanuelio Kanto universitete studijuojama lituanistika
Gyvybingi ryšiai sieja Lietuvių kalbos institutą su Rusijos valstybiniu Imanuelio Kanto universitetu Kaliningrade. Ne tik lituanistams, bet ir kiekvienam lietuviui Karaliaučiaus kraštas sunkiai įsivaizduojamas be Martyno Mažvydo ir jo 1547 m. išspausdinto Katekizmo – tai spausdintinės lietuviškos knygos gimtavietė. Jonas Bretkūnas ir Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis ir Liudvikas Gediminas Rėza, pagaliau Vydūnas – visų jų pėdos giliai įspaustos į tą žemę. 
Pagaliau ar galime pamiršti, kad būtent lietuviai Karaliaučiuje XVI a. ir įkūrė universitetą. Savojoje tėvynėje nebegalėję tęsti savo reformatoriškos veiklos Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545) ir Stanislovas Rapolionis (1485–1545) buvo priversti prieglobsčio ieškoti Prūsijos kunigaikštystėje, kurios kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis buvo palankus naujovėms, palaikė ir lietuviškąją veiklą savo valstybėje. 1544 m. leista Karaliaučiuje veikusį partikuliarą paversti aukštąja mokykla. Taip A. Kulvietis ir S. Rapolionis įkūrė garsiąją Albertiną – Karaliaučiaus universitetą, abu tapo profesoriais. A. Kulvietis buvo pirmasis Albertinos graikų kalbos profesorius, dėstė ir hebrajų kalbą, aiškino psalmių prasmę. S. Rapolionis tapo pirmuoju Albertinos teologijos profesoriumi, kaip ir Kulvietis garsėjo mokytumu. Keistas likimo įnoris: abu šviesiausi Lietuvos protai išėjo į amžinybę tais pačiais 1545 metais. A. Kulvietis spėjo sulaukti vos 35-erių – pernelyg mažai susitikimui su amžinybe, bet pakako, kad paliktų reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje, atsidurtų tarp šimto iškiliausių Lietuvos žmonių, kurie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metais įprasminti skulptoriaus Tado Gutausko skulptūroje Vienybės medis Vingio parke, o dabar štai ir pasirodžiusioje knygoje 100 iškiliausių Lietuvos žmonių.
Istorijoje nepamirštas ir Stanislovas Rapolionis. Palaidotas Karaliaučiaus katedroje šalia kunigaikščių, o jo antkapio epitafijoje parašyta: Čia guli didis vyras, lietuvių tautos garbė.
Todėl kol gyvi bus lietuviai, kol išsaugos prieraišumą gimtajai kalbai, tol jų akys kryps į šį kraštą, kurio žemė pasirodė esanti tokia derli rašytiniam ir spausdintiniam lietuviškam žodžiui. Sunkiai galėtume įsivaizduoti lapojantį lietuvybės medį, jeigu jis neturėtų šaknų, o jo šaknys veda į Karaliaučiaus kraštą.
Jau ieškoma sąsajų su istorija
Buvo laikai, kai po Antrojo pasaulinio karo Karaliaučiaus kraštas Sovietų Sąjungoje traktuotas vien kaip nekenčiamo priešo, tegu ir įveikto, žemė. Tarsi nacionalsocialistai ten būtų veisęsi nuo amžių amžinųjų. 1948 m. įkurtasis Kaliningrado valstybinis pedagoginis institutas turėjo pradėti visai naują šio krašto aukštojo mokslo istoriją, neieškant jokių sąsajų su istorija. Albertina buvo tik negrįžtama praeitis, kurios paskutinis puslapis užverstas 1945 metais, vykstant kruviniems mūšiams dėl Kenigsbergo. 1967 m. Kaliningrado valstybinis pedagoginis institutas pertvarkomas į Kaliningrado valstybinį universitetą. Prasidėjus perestrojkai šis universitetas ėmė rūpintis savo šaknimis, kurioms sutvirtinti pasitelkta ir istorija. Vis daugiau balsų pasisakė už Albertinos, gyvavusios 1544–1945 m., įtraukimą į savo tapatumo ieškančio Kaliningrado valstybinio universiteto istoriją. Taip dvi skirtingos istorijos buvo sujungtos į vieną, žinoma, jeigu apskritai toks junginys įmanomas. Gal vis dėlto įmanomas, bent jau tiek, kiek sugebama tą istoriją paversti savojo tapatumo dalimi, kiek kitą kultūrą sugebama pritaikyti savo reikmėms. Juk romėnai sugebėjo adaptuoti Antikinės Graikijos kultūrą. Kažkiek adaptavo, kažkiek patys adaptavosi, bet per romėnus senovės graikų kultūra pasiekė ir mūsų laikus.
1994 m. paminėtas Karaliaučiaus universiteto 450 metų jubiliejus, o 2005 m. Kaliningrado valstybinis universitetas pavadintas Rusijos valstybiniu Imanuelio Kanto universitetu. Valstybės ideologijos pokyčiai atitinkamą išraišką įgijo ir aukštųjų mokyklų varduose. Prūsijos filosofas Imanuelis Kantas, o tiksliau jo vardas, pasauliui turi priminti apie kultūrų perimamumą net ir ligi tol nesutaikomų ideologijų krašte. Kultūra pasirodo esanti gyvybingesnė ir tvaresnė už visas ideologijas.
Lituanistika Karaliaučiaus krašte
Lietuvių kalbos institutas su I. Kanto universitetu bendradarbiauja bene nuo 2002 m., kai universitete pradėtas dėstyti praktinis lietuvių kalbos kursas lenkų ir rusų filologijos studentams. 2005 m. universitete atidarytas lietuvių kalbos kabinetas, kuris vėliau tapo ne tik lituanistikos, bet ir lietuvybės židiniu. Tai nebuvo nauji išradimai, veikiau prisiminti senieji, nes dar 1718–1944 m. Karaliaučiaus universitete veikė lietuvių kalbos seminaras. Taigi ir mums, sekant kaliningradiečių užduotu tonu santykyje su istorija, reikėtų lietuvių kalbos kursų ir lietuvių kalbos kabineto veiklą Kaliningrade sieti su lietuvių kalbos seminaru šiame mieste. Tai Lietuvių kalbos instituto vykdomo projekto Lituanistika Kaliningrado srityje dalis. 
Vidurvasarį, kai Lietuva šventė savo paminėjimo tūkstantmetį ir Vilnius mirguliavo nuo jubiliejinės respublikinės dainų ir šokių šventės dalyvių džiugių veidų, sostinėje lankėsi Kaliningrado valstybinio I. Kanto universiteto Filologijos ir žurnalistikos fakulteto dėstytojų ir studentų grupė. Juos pakvietė Lietuvių kalbos institutas. I. Kanto universitete jau ne pirmus metus galima studijuoti lituanistiką. Ir atvykusioje gan skaitlingoje delegacijoje buvo 16 lituanistiką studijuojančių studentų.
