Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse
Internetas dar nepakeičia bibliotekos Vladas Jakštas, UAB „Stachelita“ direktorius, LTB skaitytojas.
Mūsų bendrovė veikia Varėnoje, esame užmezgę ryšius su Lietuvos ir Latvijos betono mišinių gamintojais. Ką LTB duoda statybos technologo požiūriu? Ugnį uždegti galima ir trinant du pagaliukus vienas į kitą, bet modernus pasaulis ieško paprastesnių būdų, kaip vieną ar kitą problemą spręsti – tam reikalinga informacija. Per mėnesį tenka peržvelgti apie 30 statybos srities žurnalų. Randu naujovių, kuriose būtina orientuotis, kai kurias įdiegti savo organizacijoje. Dalį naujovių pasitikriname laboratorijose, tariamės su mokslininkais, taip pat su kai kuriais dalyvaujančiais šioje diskusijoje. Daugiausia reikalingiausios naujos medžiagos gaunu būtent šioje bibliotekoje.
Dar prieš gerus 30 ar daugiau metų įsikūrė pirmasis Lietuvoje vertėjų kooperatyvas. Versdavo straipsnius iš vadinamųjų valiutinių žurnalų. Gal tie straipsniai tiesioginės praktinės naudos kartais ir neduodavo, tačiau įsiminė kraštovaizdžio architekto Regimanto Pilkausko žodžiai: „Kaip malonu sužinoti, kad mano kolega kitoje šalyje galvoja lygiai taip pat. Vadinasi, esame teisūs, mūsų koncepcija teisinga“. Nemanau, kad visa tai seniai praeitas etapas, o kompetencijos svarba sumenko mūsų laikais. Nepriklausomybės pradžioje tie vertėjai prisiglaudė prie LTB, buvo rastas bendradarbiavimo būdas ir galiu patvirtinti, kad tai buvo labai reikalinga mūsų verslui ir pramonei. Ir šiandien ši biblioteka nepaprastai svarbus informacijos šaltinis, kurio nepakeis internetas.
Kazys Mackevičius, LTB direktorius.
Kalbant apie interneto ir bibliotekos vaidmenį informacinėje visuomenėje dažnai įsivaizduojama, kad rašytinių šaltinių kaupimas yra beviltiška atgyvena, esą viską galima rasti internete. Taip nėra. Reikėtų suprasti du svarbiausius dalykus. Pirma, būtent bibliotekos dalyvauja kuriant duomenų bazes, kurios vėliau tampa prieinamos internete. Antra, dažniausia sąlyga licencijuotai duomenų bazei įsigyti (pirkti) – rašytinio šaltinio prenumerata.
Nemažiau svarbus, suprantama, ir paveldo aspektas.
Kintančiame pasaulyje ir biblioteka turi keistis Danguolė Kliukienė, LTB mokslinė koordinatorė.
LTB rūpinasi tomis pramonės įmonėmis, kuriose dar veikia informacijos skyriai ar bibliotekos, o ypač tomis, kuriose šie padaliniai panaikinti. Esame technikos bibliotekų tinklo metodikos centras: kasmet organizuojame seminarus, konsultuojame veiklos klausimais, ugdome profesionalumą rengdami praktinius užsiėmimus ar trumpalaikes stažuotes skyriuose ir kt. Kai įmonėje panaikinama biblioteka, informacinis aprūpinimas gula ant mūsų pečių. Tai ypač svarbu krizės ar reformų laikotarpiu. Tačiau kai viskas kinta, ir biblioteka, juolab pagrindinė savo srities, turi keistis. Galbūt LTB galėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo formų ir sąsajų su tomis šalies institucijomis, kurios užsiima inovacijų skatinimu ir parama inovatyvioms įmonėms, pavyzdžiui, Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija. Didžiausias LTB ir filialų, kaip paslaugų teikėjų, pranašumas – ne tik turtingas informacinis ir žmogiškasis potencialas, bet ir jų teritorinis artimumas vartotojams bei per veiklos dešimtmečius išsiugdytas informacinių poreikių ir vietinių sąlygų specifikos supratimas.
Kazys Mackevičius, LTB direktorius.
Su Lietuvos pramonininkų konfederacija esame lyg ir sutarę, kad jei kurioje įmonėje bus uždaroma biblioteka (panašiai ir buvo daroma per pastaruosius du dešimtmečius), mūsų biblioteka teiks visą reikiamą informaciją. To principo laikomės, kaupiame visą įmonėms reikalingą informaciją. Juk taupant ko pirmiausia atsisakoma? Bibliotekos. Dalį jų fondo perimdavome, nors stengėmės, kad nesidubliuotų su mūsų turimais fondais.
Įmonių bibliotekos daug metų specialistams buvo didžiausios pagalbininkės aprūpinant reikiama informacija ne tiek iš turimų fondų, kiek vaidinant tarpininko vaidmenį tarp LTB ir dirbančiųjų įmonėse. Gauti darbo vietoje atrankinę, t. y. apdorotą informaciją – ekonomiška ir racionalu. Sistema veikė kaip gerai suderintas mechanizmas. Nykstant šioms bibliotekoms LTB skaitytojų gretos ėmė gausėti jau individualiais abonentais tampančiais įmonių specialistais.
Valstybinės svarbos institucijoms LTB taip pat gali nemažai pasitarnauti.
Štai pavyzdys. Vilniaus miesto savivaldybė buvo pradėjusi svarstyti tramvajaus linijos tiesimo galimybę sostinėje. Mūsų biblioteka surinko visą įmanomą informaciją tam projektui, savivaldybė buvo labai patenkinta. Panašiai surinkta informacija naudojosi AB Mažeikių nafta (dabar AB Orlen Lietuva), Ignalinos AE ir daugelis kitų didžiųjų įmonių. Tačiau Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad tik užsienio specialistai gali pateikti reikiamos informacijos, pristatyti studiją. O kad visa tai kainuoja, tai juk ne iš savo kišenės.
Net ir su dabartinėmis (gal ir ne idealiomis) technologinėmis galimybėmis bibliotekos informacinis potencialas yra didžiulis, profesionaliai įvaldytos informacijos paieškos ir atrankos metodikos, kuriamos originalios duomenų bazės. Paslaugų spektras ir prieinamumas – visapusis. Gal tik savikritiškai reikėtų prisipažinti, kad silpnesnioji veiklos vieta – viešieji ryšiai (reklama). Antra vertus, nei spaudai, nei televizijoms (net ir valstybinei) bibliotekoje vykstantys renginiai dažniausiai neatrodo patrauklūs ar reikšmingi.
Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas.
Įdomu buvo klausytis diskusijos, kurią įžiebė tvirtai, gal net per aštriai suformuluotas klausimas. Diskusijoje teko išgirsti net labai kraštutinių pasisakymų, tačiau, matyt, visi pritars, kad funkcija, kurią šiandien atlieka LTB, visuomenei reikalinga. Niekas iš kalbėtojų nepasakė, kad nereikalinga. Tačiau kaip ją įgyvendinti – jau kitas klausimas, gal net kitos diskusijos tema. Aišku, sunkmetis diktuoja savo sąlygas, o visuomenei teks ieškoti išmintingų sprendimų. Galbūt į susidariusią padėtį galime pažvelgti optimistiškai: tai galimybė bibliotekai dar labiau priartėti prie žmonių, teikti dar geresnes paslaugas skaitytojams. Tikiuosi, kad ir ši diskusija padės tuos sprendimus rasti.
Kad neliktume tik istorijoje Kazys Mackevičius. Noriu padėkoti visiems šios diskusijos dalyviams, skaitytojams ir gerbėjams. Esame dėkingi LTB steigėjui – Valstybiniam patentų biurui. Esame dėkingi ir Mokslo Lietuvos redakcijai, kad įsiklausė į mūsų ir skaitytojų nuomonę, kuri veikiausiai bus išdėstyta ir laikraščio puslapiuose. Ankstesnėse laikraščio publikacijose, skirtose mokslinių bibliotekų problemoms, išdėstyta kitų bibliotekų vadovų ir mokslo institucijų atstovų nuomonė, o mūsų pozicijos ten nebuvo.
Šioje diskusijoje gal ne visus klausimus nagrinėjome, nes tam vienos diskusijos nepakanka. LTB nuveikti ir esami darbai labai dideli – apie mūsų veiklą rašomos ataskaitos ir straipsniai, tik svarbu, kad visa tai kas nors skaitytų.
Vadinamasis „optimizavimo“ projektas reiškia ne ką kita kaip bibliotekų sunaikinimą. Siūlymas išskirstyti spaudinių fondus – tai ne įstaigos kabinetų perkėlimas. LTB spaudinių fondai atsispindi suvestiniame Lietuvos integralios bibliotekų sistemos kataloge, o perkėlus juos į aukštųjų mokyklų bibliotekų sistemą ALEPH, visą katalogavimo darbą reikėtų pradėti iš naujo. Tai reikštų, kad mažiausiai 5, o gal ir 10 metų šie spaudiniai visuomenei būtų neprieinami, nes pertvarkyti tektų apie milijoną dokumentų!
Kokią vietą valstybės gyvenime užima valstybinės bibliotekos? Šis klausimas nagrinėtas LR Seime lapkričio 11 dieną. Skaudžiausia, kad valstybinės reikšmės bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos medicinos ir Lietuvos technikos bibliotekos, esančios Senamiestyje arba šalia Senamiesčio, – atsiduria tarp tų institucijų, kurių pastatus kai kam knieti privatizuoti. Šiandien valstybė tuos pastatus privatizuos, o rytoj iš privatizatorių rankų pirks keleriopai brangiau. Jei uždarysime biblioteką, antrą kartą tokios neatidarysime. Tai negrįžtamas procesas, dalis Lietuvos paveldo bus prarasta, o buvusios bibliotekos liks tik istorijoje. Todėl ir stebina tokiu būdu reiškiama politinė valia – ne kurianti, o griaunanti.
Diskusiją vedė ir parengė Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Apie Lietuvos technikos bibliotekos veiklą diskutuoja (iš dešinės): Bibliografijos skyriaus vedėja Marija Brantienė, direktoriaus pavaduotoja Sigita Vikšraitienė, Architektūros ir dizaino studijos vadovas architektas Česlovas Šliažas ir UAB „Jungtinės pajėgos“ architektė Jolanta Kaušpėdaitė
„Nudžiūvo gėlė? – atneškite į biblioteką ir ji pražys“, – sako LTB Organizacijų skyriaus vedėja Daiva Kalvaitienė
„Senamiestis visų pirma turi tarnauti kultūros reikmėms, o LTB yra būtent tas kultūros centras, kuris turtina Senamiesčio viešąją erdvę“, – sako architektė Jolanta Kaušpėdaitė
LTB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Česlova Gabnienė, LTB Spaudinių komplektavimo skyriaus vedėja Rima Mockapetrienė ir LTB LIBIS administratorė Astolda Šadienė
