Skverbiantis į gyvybės paslaptis
Skverbiantis į gyvybės paslaptis
Vilniaus universiteto Didžiajame kieme mokslo renginyje Mokslo kavinė (Café Scientifique), kurį atidarė Jos Didenybė karalienė Elžbieta II, pranešimą Moksliniai tyrimai ir globalizacija skaitė 2002 m. Nobelio premijos laureatas biogenetikas prof. Džonas Salstonas (John Sulston) iš Didžiosios Britanijos.
Apie pranešimą ir diskusiją mintimis pasidalyti paprašėme Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėją, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorių, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininką Lietuvos mokslų akademijos narį ekspertą prof. Vaidutį Kučinską.
Gerbiamasis profesoriau, kaip galėtumėte įvertinti biogenetiko iš Didžiosios Britanijos Džono Salstono paskaitą? Mačiau, kad klausėtės labai atidžiai, uždavėte svečiui klausimų.
Man žinomi prof. Džono Salstono darbai, taip pat tie, už kuriuos svečias gavo Nobelio premiją. Įdomu, kad ką tik paskirta 2006 m. Nobelio premija amerikiečiams Endriui Fajeriui (Andrew Fireis) ir Kreigui Melui (Craigas Mello) už panašios tematikos tyrinėjimus - už naujų genų raiškos mechanizmų atradimą. Dž. Salstonui premija paskirta už tam tikros apvaliosios kirmėlės (Caenorhabditis elegans) genomo ir pradinio gyvybės atsiradimo bei vystymosi etapo, pradedant nuo dviejų ląstelių, bei tolesnio jų vystimosi tyrimus.
Kuo svarbūs tie darbai?
Svarbūs, norint suprasti, kaip formuojasi atskiros ląstelių grupės, o vėliau iš jų pradeda formuotis įvairūs organai, nervų sistema, ir galiausiai - visas organizmas. Prof. Dž. Salstonas tyrinėjo kaip tik nervų sistemos vystymąsi.
Tie tyrimai turi visuotinę prasmę gyvybės formoms pažinti? Kodėl pasirinktos būtent apvaliosios kirmėlės?
Kirmėlė buvo kaip modelis, nes lengviausia tyrinėti. Bet tai svarbu visiems gyviems organizmams, taip pat žmogui. Svarstoma, kada pasireiškia pirmos gyvybės formos, ir tai nėra paprasta nustatyti. DNR dar nėra gyvybė, nes apie gyvybę, matyt, drąsiau galima kalbėti tik tada, kai pradeda veikti visas organizmas. Šiandien Lietuvoje daug diskutuojama, kada atsiranda gyvybė, nuo kurios embriono stadijos galima teigti, kad individas jau pradeda gyvenimą. Deja, daugelis tų svarstymų nėra pagrįsti mokslu, bet dažniausiai yra emocinio pobūdžio.
Kiti atradimai, paskelbti pastarąjį mėnesį, parodė, kad DNR veikia automatiškai, ir tik vėliau pradeda veikti visos naujo organizmo sistemos. Štai šiems klausimams skirti ir prof. Dž. Salstono darbai. Šiandien išgirdome svečio išsakytą mintį, kad mokslininkai turi būti atsakingi už savo tyrimus, ir tą turi reguliuoti visuomenė. Todėl labai svarbu, kad mokslininkai sugebėtų susikalbėti su visuomene. Šiai minčiai lieka tik pritarti. Apskritai tai buvo labai įdomi ir gyvai pateikta paskaita.
Ar dažnai Vilniuje galima klausytis tokio lygio paskaitų?
Lietuvoje labai retai. Nėra paprasta net ir labai norint pasikviesti tokio lygio autoritetų, tuo labiau Nobelio premijos laureatų.
Nelabai turime kuo sudominti tokio lygio mokslininkus?
Nežinau, galbūt taip.
Tad kas belieka?
Pasinaudoti asmeninėmis pažintimis. Tarp kitko, Dž. Salstono kolega, su kuriuo jis ir gavo Nobelio premiją - tai Sidnis Breneris (Sidney Brenner). Jis yra garbaus amžiaus mokslininkas, kilęs iš Pietų Afrikos Respublikos ir dirbęs įvairiose mokslo įstaigose (JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitur). Įdomu, kad jo protėviai kilę iš Lietuvos.
Kaip vertinate ‘Mokslo kavinės’ diskusijoje dalyvavusių Vilniaus universiteto studentų aktyvumą?
Vertinu teigiamai. Malonu, kad studentai atėjo, įdėmiai klausėsi pranešimo ir drąsiai klausinėjo Nobelio premijos laureato.
O kaip pati ‘Mokslo kavinės’ idėja?
Labai palaikytina iniciatyva, tik gaila, kad ji lauke, o lauke šalta, maniau, kad renginys vyks kurioje nors universiteto salėje. Apskritai šią Britų tarybos iniciatyvą būtina tęsti.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
