PRISIMENANT KOLEGĄ PROFESORIŲ GEMIRĄ MAKSIMOVĄ

PRISIMENANT KOLEGĄ PROFESORIŲ GEMIRĄ MAKSIMOVĄ

Jau praėjo metai (2006 02 14), kai palydėjome į amžiną poilsį Antakalnio kapinių kalnelyje Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiąjį mokslinį darbuotoją, profesorių Gemirą Maksimovą. Tai buvo plačios erudicijos mokslininkas, augalų fiziologas. Jis dirbo žinomuose Rusijos mokslo centruose: Irkutske, Sibiro augalų fiziologijos institute (1960–1968 m.), Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universiteto Biologijos institute (1968–1989 m.) docentu ir laboratorijos vadovu bei 1989–2006 m. Botanikos instituto (BI) Augalų fiziologijos laboratorijoje vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Gemiras Maksimovas kandidatinę disertaciją tema Endogeninių fitohormonų vaidmuo pašarinių kopūstų lapų augimo procesuose apgynė Irkutske (1967 m. Lietuvoje nostrifikuota į daktaro). Biologijos mokslų daktaro disertaciją tema Nuo ATP – priklausomas katijonų membraninis transportas ir jį reguliuojantis citokininų vaidmuo augale apgynė Maskvoje K. A. Timiriazevo Augalų fiziologijos institute 1989 m., jau dirbdamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje. Ši disertacija Lietuvoje nostrifikuota į habilituoto daktaro.

Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje G. Maksimovas, būdamas tos pačios augalų fiziologijos srities specialistu, labai aktyviai įsijungė į fitohormonų veikimo mechanizmo tyrimus, analizuodamas augalo ląstelės membranų vaidmenį hormoninėje augimo reguliavimo sistemoje lateraliai poliarizuoto augimo metu. 1990 m. habil. dr. G. Maksimovui buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. Jis vadovavo ruošiant du gamtos mokslų daktarus, buvo daugelio daktaro ir habilituoto daktaro laipsnių gynimo komitetų narys. Tuo pat metu nenutraukė ryšių su Sankt Peterburgo universitetu – G. Maksimovui vadovaujant šio universiteto Biologijos institute buvo paruoštos ir apgintos biologijos mokslų kandidato ir gamtos mokslų daktaro disertacijos.

Gemiras Maksimovas buvo reiklus sau ir bendradarbiams, tačiau visada geranoriškai patardavo ir konsultuodavo metodiniais klausimais ne tik augalų fiziologus, bet ir kitų specialybių darbuotojus. G. Maksimovas bendradarbiavo su užsienio mokslininkais (partneriais), Austrijos ir Lietuvos institucijų, Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais, turėjo nemažai bendrų projektų, finansuojamų iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Intensyviai dirbdamas iki paskutiniųjų gyvenimo dienų paskelbė virš 200 mokslinių straipsnių, buvo dviejų metodinių knygų redaktorius-sudarytojas. Šis įdomus, visapusiškas žmogus ir gabus mokslininkas paliko neužmirštamą rėžį bendradarbių ir Jį pažinojusių širdyse.

Akad. A. Merkys