MOKSLASplius.lt

Lietuvos mokslų akademijoje

Ne tik krizės, bet ir kasdienio gyvenimo iššūkiai liudija, kad vis didesnės reikšmės šalies ir jos gyventojų gerovei turi mokslas ir inovacijos, kvalifikuota ir operatyvi, mokslinė ekonominės situacijos analizė. Lietuvos mokslų akademijos nariai, organizuodami įvairias tarptautines konferencijas, dalyvaudami Europos Sąjungos mokslo programose, bendradarbiaudami su tokiais naujais partneriais kaip antai Nacionalinė moksleivių akademija, skatindami naujų mokslo sričių sąsajas, populiarindami mokslą, ugdo visuomenės mokslo kultūrą ir padeda kurti efektyvesnius šalies valdymo, mokslo politikos instrumentus. Tokia buvo Lietuvos mokslų akademija 2009-aisiais ir tokia, tikiuosi, išliks kitais metais.

Nuoširdžiai sveikindamas ir linkėdamas „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams
šviesių ir kūrybingų Naujųjų metų
LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas

 



Mokslas: kartų ryšys LMA specialiojoje sesijoje „Mokslas: kartų ryšys“

Šių metų lapkričio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko speciali sesija Mokslas: kartų ryšys. Jos metu penktuosius gyvavimo metus mininčios Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) nariai, rėmėjai ir vadovai svečiavosi Lietuvos mokslų akademijoje.

Renginį inicijavo buvusi NMA vadovė doc. Bronė Narkevičienė ir kai kurie Lietuvos mokslų akademijos nariai, nuo pat pradžių dalyvavę NMA veikloje: prof. Valdas Laurinavičius, prof. Eugenijus Butkus. Nuspręsta, kad galima rasti sąlyčio taškų tarp LMA ir galbūt ateityje akademikais tapsiančių jaunųjų šalies talentų.

Akademijoje vaikams šalia dalykinio mokymo 8 sekcijose siūloma: asmeninė ugdymo, pilietiškumo skatinimo ir bendruomenės kūrimo programos. Dominuoja nuotolinis mokymas, tačiau vyksta ir sesijos, kai mokiniai dirba kartu. Taip formuojasi jų bendruomenė, kurioje jie puikiai jaučiasi. LMA nariai taip pat ketina padėti NMA pasiekti ambicingų tikslų.

Po to pereita prie pranešimų, kuriuos susirinkusiesiems parengė žymiausi Lietuvos mokslininkai, LMA nariai: akad. Jurgis Brėdikis, LMA mokslinis sekretorius prof. Domas Kaunas, VU profesorius, fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus, šiuo metu aktyviai bendradarbiaujantis su kolegomis mokslininkais, kartu planuojančiais eksperimentus CERN’e, prof. Valdas Laurinavičius, LMA narė koresp. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, pasirinkusi temą apie kūrybingumą ir kūrybiškumo atpažinimą.


 

„Karštas“ mokslas CERN’e

Šiemet sukako penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos ir Europos didelių energijų fizikos tyrimo organizacijos CERN bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo. Tada valstybiniu lygiu įtvirtintas jau anksčiau prasidėjęs Lietuvos mokslininkų dalyvavimas bene didžiausios pasaulyje mokslinės laboratorijos veikloje. Tarpininkaujant Lietuvos mokslų akademijai, susitarimas neseniai pratęstas, pažymint abipusę jo naudą. CERN Didysis hadronų greitintuvas rengiamas nuolatiniam darbui. Jo pluoštelių protonų energijos, registruotos lapkričio pabaigoje, jau yra didesnės už kada nors pasiektas. Šios fantastiškos mašinos paskirtis – padėti rasti vis dar nežinomus atsakymus į esminius gamtos pažinimo klausimus.

Didžiuoju hadronų greitintuvu per valandą gali būti atlikta tai, kas prieš dvi dešimtis metų CERN greitintuvais būdavo padaroma per dienas ar savaites. Ilgas, dešimtmečius kruopščiai planuotas ir vykdomas projektas, beje, pareikalavęs daugiau pastangų ir išteklių, nei iš anksto manyta, atrodo subrendęs duoti vaisių mokslo proveržių pavidalu. Malonu, kad jame Lietuva – pripažintas partneris: mūsų žmonės prisideda kurdami rezultatų apdorojimo algoritmus ir būsimų detektorių prototipus, mokslininkai ir studentai išmoksta naudingų dalykų iš aukščiausios kvalifikacijos mokslinių tyrimų grupių. Kūrybingų ir praturtinančių naujomis fundamentinėmis žiniomis ateinančių metų CERN komandai!



Rengiantis naujiems iššūkiams

Siekiant skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę, įgyvendinti bendrus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, 2009 m. gruodžio 1 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko bendras šio universiteto Senato ir Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo posėdis.

MRU rektoriaus, prof. Alvydo Pumpučio manymu, daugiau dėmesio būtina skirti socialinių mokslų plėtrai ir ieškoti sąsajų su technologiniais mokslais, nes pasaulyje pagrindiniu BVP kūrėju tampa paslaugų sfera. Bręsta naujos socialinės veiklos organizavimo technologijos, kinta požiūris į patentus ir inovacijų procesus. Kyla naujų problemų, kurias galima įveikti suvienijus skirtingų sričių, humanitarinių, socialinių, teisės ir techninių mokslų specialistų pastangas ir žinias.

Posėdžio dalyviai savo pranešimuose kalbėjo apie strateginio mąstymo logikos svarbą valstybės ekonominei politikai (LMA narys koresp. Aleksandras Vasiliauskas), apie interaktyvias technologijas intelektinių paslaugų klasteriuose (akad. Antanas Buračas), paslaugų sektoriaus plėtrą ir inovatyvių projektų kūrimo perspektyvas (doc. dr. Algis Dobravolskas ir LMA narys koresp. Vytautas Ostaševičius). Svarstomas Lietuvos mokslų akademijos ir MRU bendradarbiavimo sutarties projektas, planuojama parengti paslaugų sektoriaus klasterizacijos koncepciją.

 



Dėmesys šalies energetikai

LMA Technikos mokslų skyrius kartu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio klubo iniciatyvine grupe 2009 m. sausio 27 d. surengė sesiją-konferenciją Ekstremali Lietuvos energetikos būklė, kurioje dalyvavo Seimo nariai, politikai, energetikos, fizikos, ekologijos srities mokslininkai, specialistai praktikai. Konferencijos metu visapusiškai apžvelgta esama situacija, pateikta nemažai racionalių siūlymų dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, išsakyta kritika dėl politikų ir LEO LT veiklos.

Įvertinant energetikos perspektyvą ir atsižvelgiant į NATO Mokslas taikai ir saugumui komiteto rekomendacijas, TMS vasario mėnesį ataskaitinės sesijos metu aptarė šalies energetinio ir kibernetinio saugumo klausimus, siūlymus įsteigti atitinkamas energetinio saugumo ir kibernetinio saugumo komisijas. Parengti šių komisijų steigimo pagrindimai visapusiškai apsvarstyti Technikos mokslų skyriaus visuotiniame susirinkime – nutarta jas įsteigti.

 



Baltų kalbotyros riterisLietuvos MA užsienio narys Pietro Umberto Dinis (kairėje) ir Lietuvos MA prezidentas akad. Valdemaras Razumas

2009 m. birželio 23 d. įvyko žymaus italų kalbininko, baltisto Lietuvos MA užsienio nario prof. Pietro Umberto Dinio (Pietro Umberto Dini) inauguracija. Iškilmėse dalyvavo Nepaprastasis ir įgaliotasis Italijos ambasadorius J. E. ponas Renato Maria Ricci, LMA nariai, mokslo ir studijų institucijų atstovai ir kiti. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino susirinkusiuosius ir suteikė žodį LMA nariui koresp. Algirdui Sabaliauskui pristatyti inauguruojamąjį LMA užsienio narį. Prof. A. Sabaliauskas išsamiai ir įdomiai papasakojo apie prof. P. U. Dinio veiklą, nuveiktus darbus, asmeninius įspūdžius. LMA mokslinis sekretorius LMA narys koresp. Domas Kaunas perskaitė lotynų kalba parašytą LMA užsienio nario diplomą ir kartu su LMA prezidentu įteikė jį prof. P. U. Diniui. Naujasis LMA užsienio narys prof. P. U. Dinis lietuviškai skaitė paskaitą Baltų kalbotyros apyaušriai. Baltų kalbų paleokomparatyvistinės sampratos kalbotyros istoriografijos kontekste.

 

Lietuvos MA užsienio narys Pietro Umberto Dinis (kairėje) ir Lietuvos MA prezidentas  akad. Valdemaras Razumas


 

Lietuvos mokslo finansavimo perspektyvos

Pranešimą skaito LMA narys ekspertas Valdas Laurinavičius2009 m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus išplėstinis posėdis, kuriame aptarti „7BP, prioritetinių mokslo krypčių ir ATP programų rezultatai Lietuvos fizinių mokslų plėtros aspektu“. Pranešimą skaitė LMA narys ekspertas Valdas Laurinavičius. Jis akcentavo, kad šiuo metu įsibėgėja 7 BP programa. Nauja veikla yra Idėjų programa, kuriai skirta 7,51 mlrd. eurų – 14 proc. visų lėšų. Šioje veikloje numatyta finansuoti geriausius mokslininkus, dirbančius Europoje ir vykdančius pačius novatoriškiausius projektus. Vienintelis atrankos kriterijus – aukšta mokslinių tyrimų kokybė. Ši veikla nulems tolesnę mokslo ir technologijų raidą Europoje. Gaila, tačiau Lietuvos mokslininkai šioje veikloje nelaimėjo nė vieno projekto.

Ne mažiau svarbūs ir vidiniai šalies ištekliai, skiriami mokslui. Kaip atrodo Lietuvos nacionalinio grantinio finansavimo sistema? Grantinis finansavimas yra neadekvatus Lietuvos moksliniam potencialui. Lietuvos valstybė nepanaudoja turimo mokslinio potencialo, taigi jis prarandamas. Be to, nesukūrus stiprios nacionalinės grantinio finansavimo sistemos, neįmanoma išmokti laimėti grantų tarptautiniame lygmenyje.

LMA nario eksperto, Lietuvos mokslų tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus pranešime Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos naudojimas MTEP plėtrai akcentuota, kad mokslininkams ir tyrėjams atsiveria didelės galimybės tyrimams plėtoti. Lietuvos mokslo taryba numato administruoti programas ir tyrimus valstybės biudžeto lėšomis: Nacionalinės ir kitos mokslo programos, parama mokslo organizacijoms ir mokslininkų mobilumui (trumpalaikės išvykos), taip pat Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis: subsidijos aukšto lygio mokslininkams, podoktorantūros stažuotės, parama trumpalaikiams mokslininkų vizitams, atvykstantiems į Lietuvą, studentų mokslinės veiklos skatinimas. Moksliniai tyrimai bus plėtojami ir pagal dvišales tarptautines sutartis.

 

Pranešimą skaito LMA narys ekspertas Valdas Laurinavičius

 



Prisimenant akademiką Eduardą Vilką Iš kairės: LMA narys koresp. Vytautas Kaminskas, LR Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas narys koresp. Aleksandras Vasiliauskas

2009 m. gegužės 18 d., minint akademiko Eduardo Vilko mirties metines, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, nariai, Akademiko kolegos, bendraminčiai, mokiniai, buvę klasės ir studijų draugai, susirinkę Antakalnio kapinėse, padėjo gėlių ant Akademiko kapo.

Gegužės 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko akademiko Eduardo Vilko atminimui skirta popietė, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, koncernas Achemos grupė, Ekonomikos institutas, Mokslininkų rūmai.

Akademikas Eduardas Vilkas nespėjo įgyvendinti savo sumanymo – išleisti dvi autorines knygas. Knygas Ekonominis Lietuvos veidas ir Neramios savaitės Lietuvoje išleido koncernas Achemos grupė.

Iš kairės: LMA narys koresp. Vytautas Kaminskas, LR Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas narys koresp. Aleksandras Vasiliauskas

 



Apie vaikų augimo standartus

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vilniaus universiteto Vaikų ligonine 2009 m. birželio 29–liepos 1 d. organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją Vaikų augimo standartai: nacionaliniai ar tarptautiniai, „natūralūs“ ar „dirbtiniai“.

Konferencijoje pranešimus skaitė Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos auksologai, žmogaus biologijos tyrėjai, biomedicininės statistikos ir augimo standartų specialistai, pediatrai, neonatologai, endokrinologai, ginekologai, odontologai.

Aptarti teoriniai ir praktiniai auksologijos klausimai, nūdienos vaikų fizinės būklės problemos. Vaikų augimo ir brendimo tyrinėjimai susiję su medicinos praktika – pediatrija, neonatologija, akušerija, endokrinologija, visuomenės sveikata. Aptartos vaikų augimo aktualijos besikeičiančių aplinkos veiksnių (socialinių, ekonominių, mitybos) fone, nagrinėta augimo sutrikimų įtaka bendrai sveikatos būklei ir augančios kartos sveikatos rizikos veiksniai.

Nutarta, kad PSO siūlomi augimo vertinimo kriterijai neatitinka Lietuvos ir daugelio kitų Europos šalių vaikų augimo ypatumų, o svarbiausia – skiriasi vaikų augimo kriterijų ribinės reikšmės. Be to, nutarta atnaujinti Lietuvos vaikų augimo normatyvus pagal naujausius Lietuvos vaikų tyrimo duomenis.

 



Inovacijos Lietuvos žemės ūkiui

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, LR žemės ūkio ministerija ir LR žemės ūkio rūmai 2009 m. gegužės 27–29 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute surengė tarptautinę mokslinę konferenciją Europos Sąjungos parama 2007–2013 m.: nauji iššūkiai ir inovacijos žemės bei maisto ūkiui, skirtą Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto įkūrimo 50-mečiui. Konferencijoje dalyvavo Čekijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos mokslininkai, specialistai.

Instituto darbuotojus jubiliejaus proga sveikino ir padėkos raštus įteikė LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė Lina Domarkienė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas ir kiti.

 



Regeneracinės medicinos link

Lietuvos imunologų draugija ir LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius 2009 m. spalio 1 d. organizavo konferenciją Kamieninės ląstelės: galimybės ir panaudojimas.

Konferencijos dalyviai mokslininkai, gydytojai ir besidomintieji kamieninių ląstelių gydomosiomis galiomis domėjosi realiomis jų taikymo galimybėmis Lietuvoje, etikos problemomis, galimais žalingais poveikiais, gydymo kaštais.

Pastaraisiais metais Lietuvoje susiformavo mokslininkų grupės, įvaldžiusios įvairių tipų kamieninių ląstelių išskyrimo, charakterizavimo, auginimo ir dauginimo metodikas. VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute išskirtos ir charakterizuotos žmogaus mezenchiminės kamieninės ląstelės. Biochemijos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš VUL Santariškių klinikos vykdo triušio ir pelės skeleto raumenų kamieninių ląstelių tyrimus. VU Imunologijos institute tiriamos pelių hemopoetinės kamieninės ląstelės: jų diferenciacija, migracijos į patologinį židinį mechanizmai.

Įgyvendintas infrastruktūros gerinimo projektas Nacionalinis kamieninių ląstelių centras. Įsigyta įranga leidžia vykdyti išsamesnius kamieninių ląstelių tyrimus, sudaro užuomazgą regeneracinės medicinos taikomajai plėtrai, kuri, tikėtina, bus tęsiama Inovatyvios medicinos centre, bendradarbiaujant su Santaros slėnio mokslo ir pramonės partneriais.

 



Kaip naudosime Lietuvos upių vandenį?

Apskritojo stalo diskusijoje 2009 m. lapkričio 24 d., kurią rengė LMA Žemės ūkio ir miškų, Technikos mokslų skyriai bei Vandens problemų taryba, mėginta atsakyti į klausimą „Ar galimas tvarus Lietuvos upių vandens naudojimas?“. Joje dalyvavo per 50 aplinkosaugos, energetikos, mokslo, valdžios, verslo, visuomenės atstovų. Diskusiją pradėjo ir įžangos žodį tarė LMA narys koresp. Albinas Kusta. Sveikinimus ir trumpus pranešimus skaitė LR energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jie pabrėžė naujas tvaraus Lietuvos upių naudojimo galimybes, subalansuotą skatinimą tiek energetikai, tiek kitiems vandenų verslams. Pranešimuose VDU prof. Romas Juknys išdėstė neigiamą požiūrį į hidroenergetiką ir vidaus vandenų laivybą. Prelegentas – LŽŪU prof. Petras Punys – pagrindė laivybos ir hidroenergetikos plėtros galimybes.

 



Ekosistemų tyrimai Baltijos regione

2009 m. spalio 27 d. Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius organizavo konferenciją LVMSF projekto Ekosistemų vystymosi kryptys ir populiacijų fitogeografijos molekuliniai tyrimai Baltijos regione rezultatams aptarti. Šis projektas yra 2003–2006 m. vykdyto LVMSF projekto Baltijos regiono poledynmečio ekosistemų formavimasis ir pokyčiai (molekulinių ir tradicinių duomenų saitai) tęsinys. Taip pat šis renginys suteikė galimybę Lietuvos mokslininkams, dirbantiems ekologijos ir sistematikos srityse, įsisavinti molekulinių tyrimų metodus.

Konferencijos metu aptarta gausi projekto dalyvių sukaupta medžiaga. Ji parodė, kad tyrimai Baltijos regione yra labai informatyvūs ne tik paties regiono poledynmečio biotos formavimosi pažinimui, – jie reikšmingi visos padengtos pleistocene ledynais Europos teritorijos re-kolonizacijos eigos rekonstrukcijai bei vykusių klimato kaitos sąlygose genetinių ir ekologinių pokyčių analizei.

 



Medžiagą parengė LMA moksliniai sekretoriai A. Bagdonavičienė,
S. Aukštinaitienė, dr. B. Jaskelevičius, dr. D. Lukianienė,
dr. J. Olechnovičienė, LMA n. e. E. Butkus, LMA n. e. V. Laurinavičius,
akad. V. Kontrimavičius, dr. M. Mauricas, prof. J. Tutkuvienė
V. Valuckienės nuotraukos