MOKSLASplius.lt

Lietuvos olimpinei akademijai – 20 metų

Lapkričio 20 d. Vilniaus Karolinos viešbučio konferencijų salėje vyko Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimas, skirtas LOA veiklos 20-mečiui ir žurnalo Sporto mokslas 15 metų sukaktims paminėti. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) laikinasis vadovas Ritas Vaiginas, olimpinių akademijų vadovai iš Čekijos, Latvijos ir Baltarusijos. LOA suvažiavimas. 2008 metai

Atvyko apie šimtas LOA narių, nors jų iš tikro yra 141 – tiek, kiek, beje, ir pastaruoju metu liūdnai garsėjančio Seimo narių. Buvo daug sveikinimų, apdovanojimų, tačiau liko laiko ir rimtoms problemoms aptarti. O jų gausu – olimpinio švietimo plėtra, sporto mokslo, sporto medicinos šiuolaikiškumas ir rimtesnis pritaikymas, mokslo ir profesionalaus sporto sąsajų paieška, olimpinis judėjimas, kitkas. O čia ir mokslininkams, ir treneriams, gydytojams, sportininkams, ypač siekiantiems olimpinių aukštumų, aukščiausių pasaulyje ir Europoje sporto laimėjimų reikia dar rimtai pasitempti. Juolab kad varžovai nesnaudžia – sportu garsėjančios valstybės skiria sporto mokslui daug dėmesio, lėšų ir pasiekia akivaizdžių rezultatų.

Sporto mokslininkus pasaulyje dabar jungia Tarptautinė olimpinė akademija. Jos būstinė yra Graikijoje, senojoje Olimpijoje, greta Dzeuso ir Heros šventyklos. Šiandien ji jungia 84 pasaulio šalis, tarp jų ir Lietuvą. Kiekvienais metais šių valstybių mokslininkai, olimpinio judėjimo organizatoriai, susirinkę į sesijas, padeda vainikų prie olimpinių žaidynių gaivintojo, olimpizmo idėjų propaguotojo Pjero de Kuberteno paminklo, kur marmuriniame monumente palaidota jo balzamuota širdis.


Kartu su nepriklausoma Lietuva


Jubiliejiniame suvažiavime buvo gera proga pažvelgti į praeitį, pirmuosius savarankiškus olimpinius žingsnius, žengtus kartu su nepriklausoma Lietuva. 1988 m. atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, netrukus įsteigta ir olimpinė akademija, kurios tikslas – išsaugoti ir propaguoti olimpines idėjas, olimpinio judėjimo kultūrinį palikimą, dvasinio ir fizinio tobulumo siekį, telkti mokslininkus kūno kultūros ir sporto laimėjimams Lietuvoje, bendradarbiauti su Tarptautine olimpine akademija, užsienio šalių mokslo, mokymo ir sporto įstaigomis bei organizacijomis.

Lietuvos olimpinės akademijos kūrimo iniciatoriai – profesoriai S. Stonkus ir J. Šliažas. Pirmuoju Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu išrinktas doc. V. Jasiūnas, viceprezidentu – dr. A. Raslanas, dekanu – prof. habil. dr. P. Karoblis.

Per pirmąją LOA veiklos kadenciją pasižymėjo istorijos specialistai, vadovaujami istorijos mokslų habil. dr. H. Šadžiaus. 1991 m. surengta konferencija Lietuvos kūno kultūros ir sporto problemos, 1993 m. –Istorinė patirtis – Nepriklausomos Lietuvos dabarčiai ir ateičiai. Abiejų konferencijų moksliniai darbai išspausdinti ir išleisti atskirais leidiniais.

1994 m. gegužės 13 d. Kaune vykęs LOA ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas naujuoju LOA prezidentu išrinko prof. habil. dr. P. Karoblį. Dabar LOA yra viena kvalifikuočiausių sporto mokslo institucijų. Ji vienija 141 narį, tarp jų 9 profesoriai, habilituoti daktarai, 20 docentų, mokslo daktarų, taip pat nusipelnę treneriai, sporto organizatoriai, sporto veteranai, olimpiečiai ir kt. LOA sesijos ir konferencijos jau tampa labai svarbia parama sporto mokslui, istoriniams tyrinėjimas ir apibendrinimams. LOA siūlo mokslinę pagalbą sportininkams olimpiečiams, padeda Lietuvos sporto muziejui studijuoti olimpinę istoriją. Kartu su Lietuvos sporto mokslo taryba, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Vilniaus pedagoginiu universitetu leidžia žurnalą Sporto mokslas.


Teko eiti nepramintais takais


Antroje suvažiavimo dalyje prof. P. Karoblis perskaitė LOA ataskaitos pranešimą. Anot jo, praėjęs dvidešimtmetis įsimintinas, nes teko eiti nepramintais takais. Olimpinis sportas, sporto mokslas, olimpinis švietimas, šis nepaprastas socialinis fenomenas yra neatskiriama mūsų pasaulio, gyvenimo būdo, šiuolaikinės kultūros dalis. Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimo prezidiumas. Tribūnoje – LOA prezidentas prof. P. Karoblis

„Šiandien žmogiškoji sporto mokslo kultūros pozicija, olimpinės pedagogikos pasaulio vizija vaidina teigiamą vaidmenį pasaulio žmonijos istorijoje. Tai naujo pasaulio kryptis olimpiniame švietime. Tai mokymosi, žinių, patirties, protinio lavinimo šaltinis. Ši kryptis plačiai nagrinėjama Tarptautinės olimpinės akademijos sesijose, – sakė P. Karoblis. – Olimpinis švietimas keičiamas olimpine pedagogika. Olimpinis sportas, varžymosi humanizavimas, kilni sportinės kovos samprata, kultūringo žmogaus ugdymas išryškinamas olimpinėse žaidynėse. Olimpinės žaidynės visų pirma – pedagoginis reiškinys, išreiškiąs žmogaus didybę ir grožį, vainikuoja gerųjų žmogaus pradų pergalę, išryškina bendražmogiškųjų vertybių reikšmę ir pakylėja žmogaus dvasią. Olimpinis sportas ir olimpinės žaidynės tapo simboliu, kad ateitis kuriama su jaunų žmonių drąsa, energija ir viltimi. O olimpinė pedagogika – tai mokslas apie sportinį jauno žmogaus auklėjimą, remiantis humanistiniais olimpizmo idealais ir vertybėmis, persunkta džiaugsmo, žvalumo, tikėjimo ateitimi“.


Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas


Lietuvos olimpinė akademija per dvidešimt metų ieškojo naujų veikos būdų, susijusių su olimpinių idėjų skleidimu, rūpinosi olimpinėmis vertybėmis, moksleivių, studentų sveikata, jų fizinio pajėgumo gerinimu, sportinio pilietiškumo ugdymu, sportinio meistriškumo tobulinimu, olimpinio sporto mokslo plėtra. Buvo stengiamasi įžiebti olimpinę ugnį visoje Lietuvoje ir saugoti jos šviesą.

Lietuvos pedagogai ir visa mokyklos bendruomenė jau daugelį metų vykdo ir įgyvendina projektą Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose iki 2010 metų, formuoja mokinių humanistines vertybes, olimpinius idealus. Programa skiriama ne tik sportininkų elitui ir ne tik vienoms varžyboms, bet visam gyvenimui. Be to, ne tik sportinei veiklai, bet moksleivio asmenybei, jo sveikatai, gyvenimo kokybei gerinti ir tobulinti. Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa siekiama, kad olimpizmo idėjos būtų integruojamos į visų tipų (ikimokyklinio, pradinio, vidutinio, gimnazijų, profesinio rengimo) ugdymo turinį. Juo šiandien tapo olimpinių žaidynių ir kilnaus elgesio turinys, padedantis jaunam žmogui sukurti olimpinės kultūros pagrindus, kurie siejami su realiomis šiandienio gyvenimo situacijomis.

Lietuvos mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams buvo organizuotos ir vykdomos konferencijos, kuriose pabrėžta, kad olimpinis švietimas turi tapti pagrindiniu kultūros varikliu, apibrėžta ir įtvirtinta sporto reikšmė asmenybės formavimui, aptartos olimpinio ugdymo kryptys, integravimas į bendrąjį ugdymą. Gimnazijų olimpinės žaidynės prasidėjo Širvintų gimnazijoje. Gimnazijos direktorė Halina Vaicekauskienė atidarė olimpines gimnazijos žaidynes, kurias organizavo visa gimnazijos mokytojų bendruomenė. Gimnazijų olimpinių žaidynių zenitą pasiekė Radviliškio Lizdeikos gimnazija, vadovaujama direktoriaus Jono Varkulevičiaus. Jis išleido pirmąją Lietuvoje knygą Olimpiečiai tarp mūsų. Ypač ryškūs tapo moksleivių literatūros konkursai, kuriuose Lietuvos moksleiviai iškovojo Tarptautinės olimpinės akademijos laureatų vardus.

Tarptautinės olimpinės akademijos sesijose LOA atstovavo dvidešimt vienas įvairių aukštųjų mokyklų studentas. Iš dalyvavusiųjų dešimt apgynė mokslų daktaro disertacijas (Aurimas Mačiukas, Ramunė Urmulevičiūtė, Rūta Dadelienė, Gediminas Mamkus, Eglė Kemerytė-Riaubienė, Saulius Šukys, Inga Smalinskaitė, Linas Tubelis, Šarūnas Šniras, Marius Brazaitis), trys mokosi doktorantūroje (Domas Kudaba, Asta Budreikaitė, Aurimas Medonis), kiti baigė magistro studijas.


Lietuvos sporto paveldo išsaugojimas


Viena iš LOA veiklos krypčių – prisidėti prie Lietuvos sporto paveldo išsaugojimo ir tausojimo, nes tai tautos atmintis, iš kurios tauta semiasi jėgų, dvasinės stiprybės. Mūsų pareiga palikti savo vaikaičiams turtingą Tautos ir tėvynės istoriją, mokslą, kultūrą, olimpinio sporto epochos pėdsaką. Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas profesorius Algirdas Gaižutis tapo ir LOA akademiku

„Į sporto paveldą vertėtų žvelgti istorijos ir Olimpinės chartijos principu. Sportas Lietuvoje vystėsi su tautos kultūra, jos dvasingumu. Jam tapo būdingas tautiškumas, patriotizmas, kultūros ir sporto harmonija“, – teigė LOA akademikas Artūras Poviliūnas. Deja, šiandien Lietuvos jaunimas mažai girdi tautos didvyrių Simono Daukanto ir Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir Vaižganto, Dariaus ir Girėno, kitų, kurie su pasiaukojimu puoselėjo tautos ir tėvynės idėjas, brandino patriotizmo jausmą.

„Mums visiems reikia Kudirkos varpų, kad sudrėkusiomis akimis giedodami Vardan tos Lietuvos... matytume trispalvę ant aukščiausių pasaulio stiebų“, – sakė prof. P. Karoblis.


Algirdas Gaižutis – LOA akademikas


Per iškilmingą suvažiavimą LOA akademiku inauguruotas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Gaižutis. Jis ne tik sėkmingai vadovauja universitetui, kuris kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija rengia aukštos kvalifikacijos sporto specialistus, bet ir pats aktyviai dalyvauja Lietuvos sporto gyvenime.

„Mūsų laikais sportas tapo žmogiškosios kultūros ir saviraiškos šaltiniu; vienu svarbiausių sveikatos ir prasmingos, iškilios veiklos įrankiu. Sportas susieja jaunimą su esmingiausiomis vertybėmis – grožiu, gėriu, dorove, kūryba ir laisve. Jis žadina pasitikėjimą neišsemiamomis individo ir tautos fizinėmis ir dvasinėmis galiomis. Puoselėju dideles viltis dėl akademinio jaunimo, kuriam sportas atveria plačius kelius į pasaulį, kitų kraštų ir kultūrų pažinimą, garbingą bendravimą ir lenktyniavimą su bendraamžiais, skatina imti pavyzdį iš profesinių aukštumų pasiekusių kilnių sportininkų ir trenerių. Olimpiniai idealai ir Olimpinės akademijos dvasia jaunimui būtini kaip oras ir vanduo“, – sakė A. Gaižutis.

Rektoriaus nuopelnai plėtojant sportą jau ne kartą gražiai paminėti. 2005 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Algirdą Gaižutį apdovanojo Olimpine žvaigžde. Lietuvos olimpinė akademija apdovanojo Ženklu už nuopelnus mokslui ir olimpizmui, Kūno kultūros ir sporto departamentas – Ženklu už nuopelnus plėtojant studentų sportą, Panevėžio miesto savivaldybė įteikė medalį Už nuopelnus Panevėžio sportui.

Gavęs LOA akademiko regalijas, išklausęs sveikinimo kalbas, A. Gaižutis perskaitė įdomų pranešimą, kuris vertas atskiros publikacijos.

Vėliau vyko diskusijos, buvo patobulinti LOA įstatai, įteikti pažymėjimai naujiems LOA nariams. Į trečiąjį gyvavimo dešimtmetį LOA įžengė su optimizmu. Tikėkimės, kad tai atsispindės ir Lietuvos sportininkų rezultatuose, pasiektuose aukščiausiose – olimpinėse, pasaulio ir Europos – varžytuvėse ir masinio sporto plėtroje.


Vytautas Žeimantas

Lietuvos olimpinės akademijos narys

 



Nuotraukose:

 

LOA suvažiavimas. 2008 metai

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas profesorius Algirdas Gaižutis tapo ir LOA akademiku  

Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimo prezidiumas. Tribūnoje – LOA prezidentas prof. P. Karoblis