MOKSLASplius.lt

Kaip gimėme, augome, kokiais norime būti

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Šventė buvo surengta centriniuose universiteto rūmuose – kad lengviau būtų pasiekiama sukaktuves mininčio fakulteto veteranams.

Mokslo Lietuva gilinasi į Komunikacijos fakulteto veiklos subtilybes, bendrauja su dekanu prof. Domu Kaunu ir prodekanu mokslo reikalams doc. Arvydu Pacevičiumi. Prie jų antrojoje pokalbio dalyje prisidės ir prodekanė studijų reikalams doc. Zenona Atkočiūnienė. Gyvename be galo judriais laikais, kas atsispindės ir šiame pašnekesyje. Vargu ar jį būtų galima pavadinti apvalaus stalo diskusija, nes visi trys fakulteto vadovai, mūsų pašnekovai, vienu metu prie diskusijų stalo beveik ir nesėdėjo. Nuolat tai vienam, tai kitam tekdavo pakilti, spręsti neatidėliotinus fakulteto reikalus, atsakinėti į telefonų skambučius. Žodžiu, sunku būtų apibrėžti šio pašnekesio žanrą, bet tai juk taip pat yra Komunikacijos fakulteto gyvenimo realybė, su kuria tenka taikstytis.

Mums jau 15

Mokslo Lietuva. 2006-aisiais Vilniaus universitete pabiro jubiliejų ir šiaip reikšmingų sukakčių: buvo paminėti 365 metai, kai įkurtas Teisės fakultetas, 225 m. jubiliejų šventė Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetai. Suskato neatsilikti ir Komunikacijos fakultetas. Ko gero, šventėte kukliai, jautėtės nelabai jaukiai, bent jau prieš teisininkus, medikus ir gamtininkus?

Domas Kaunas. Iš dalies su tokiu pasakymu sutiksime, iš dalies – ne. Taip, šventėme kukliai, nes 15 metų – paauglystės amžius. Ant pakvietimų į šventę, mūsų leidinių viršelių švytėjo išradingas studentiško renginio plakatas su užrašu: Mums jau 15! Aišku, tai ne tas bagažas, kurį galima būtų lyginti su Teisės fakulteto daugiau kaip pusketvirto šimtmečio.

Tačiau nesėdime suglaudę ausis. Buvome savo, nepražiopsoto laiko kūdikis, kaip ir visa kita, kas naujo dėjosi atgimusioje Lietuvoje. Steigėsi universitetai, nauji fakultetai, atgimė Vytauto Didžiojo universitetas, atsirado galimybė plėtoti naujas mokslo kryptis. Kaip dekanas jaučiau, kad nuo praėjusių metų pavasario fakultetas prasmingai laukė rudens, norėdamas tinkamai pasirengti ir paminėti savo veiklos 15-metį. Rikiavome darbus ir vertinome galimybes. Aišku, bet kokia sukaktis yra gera proga pažvelgti į save kiek iš šalies, kritiškai įvertinti savo laimėjimus, gal ir trūkumus. Žodžiu, teko pasverti, su kokiu bagažu sutinkame savo 15-metį, ką galime parodyti ir ar patogiai jausimės jį pristatydami. Mums pasirodė, kad šiais rinkos ir viešųjų ryšių kampanijų laikais saiką būtina jausti, tačiau pernelyg kuklintis gal ir nereikėtų.

M. L. Taigi Komunikacijos fakultetas tam tikra prasme gali būti suprantamas kaip jaunatviško entuziazmo padarinys. Ką dekanas ir sako: tai buvo visuotinio sujudimo metas, steigėsi universitetai, nauji fakultetai... Tik visiškas nulėpausis galėjo nepasinaudoti naujomis atsiveriančiomis galimybėmis. Jeigu visa tai vyktų šiandien, ar kurtume tokį fakultetą, o gal kai ką darytumėte ir kitaip?