MOKSLASplius.lt

Inovacijų taikymas edukologijos tyrimuose: kokybinių duomenų vizualizacijos programa „Kokybis“

 

LR Mokslo ir studijų įstatyme numatyta vykdyti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, kurios tikslas – kurti inovacijas, kurios grįstų žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius (LR Mokslo ir studijų įstatymas, 2009). Bolonijos procese iki 2020 m. kaip prioritetinė sritis numatytas ugdymas, tyrimai, naujovės (Liuveno ir Louvain-la-Neuve ministrų komunikatas, 2009). Atliepdami šiems strateginiams iššūkiams Lietuvos edukologijos mokslininkai siekia sukurti kompiuterines programas ugdymo teorijos ir praktikos tikslams įgyvendinti.
 Programa Kokybis – pirmasis bandymas sukurti lietuvių kalba parengtų kokybinių duomenų (tekstų) analizės instrumentą. Šią inovaciją lėmė tarpdisciplininių mokslų (edukologijos ir fizinių) autorių bendras darbas; jį atliko edukologijos mokslo atstovai prof. habil. dr. B. Bitinas, doc. dr. A. Kazlauskienė ir programuotojas A. Jazgevičius.

Kadangi visame pasaulyje ugdymo ir švietimo reiškinių kokybiniai tyrimai plečiasi, sukurta nemažai programų duomenims anglų kalba analizuoti. Kai kurios iš jų adaptuotos prancūzų, italų, ispanų kalboms. Deja, iki šiol nesukurtos technologijos darbui su kokybiniais duomenimis, parengtais lietuvių kalba; mokslininkai tebenaudoja šimtmečius taikytą technologiją skaityk ir galvok. Kokybinio tyrimo (kokybiniai) duomenys – tiriamąjį objektą apibūdinančio teksto (stebėjimo protokolų, interviu ir pokalbių įrašų, atsakymų į anketos atvirus klausimus, tiriamųjų asmenų ataskaitų, diskusijų dalyvių pasisakymų, rašinių, pasakojimų, ugdymo ir švietimo praktiką apibūdinančių informacinių ar publicistinių publikacijų, skelbtų ir neskelbtų dokumentų ir kitokios tyrimo tikslų atžvilgiu nestruktūruotos medžiagos) turinys. Mokslininkui, ypač pradedančiajam, kyla klausimas, ką daryti su tokiais duomenimis, kaip juos analizuoti, kokiu būdu chaotišką pirminių domenų masę sutvarkyti taip, kad ji būtų transformuota į nedidelės apimties išvadas – tam tikro patikimumo lygmens teiginius. Su šia problema susiduria dauguma socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų.

Kokybinius duomenis įprasminti, įvertinti ir apibendrinti nėra paprasta, nes tyrėjui tenka pasikliauti visų pirma savaisiais mąstymo gebėjimais – analizės ir sintezės, abstrahavimo ir konkretinimo, apibendrinimo, lyginimo, objektų visapusio nagrinėjimo operacijomis. Galutinis tokios analizės tikslas – kokybinis duomenų apibendrinimas ir tokio apibendrinimo rezultatų teorinis įprasminimas. Pagal tradicinius kokybinių edukologinių tyrimų metodus neparengta išsamesnė kokybinių duomenų analizės sistema. Įsitvirtinant ugdymo tyrimų postruktūralistinei paradigmai, kilo poreikis parengti tokias edukologinių kokybinių duomenų nagrinėjimo procedūras, kad ši analizė atitiktų šiuolaikinės mokslinio pažinimo metodologijos keliamus bendruosius reikalavimus ir padėtų mokslininkui atskleisti giluminius ypatumus. Kokybinių tyrimų duomenų vizualizacijos programa leis atlikti analizę, kuria siekiama išskirti duomenų pirminius požymius, o juos apibendrinus – nusakyti teoriškai prasmingus ir tyrimo problemą atitinkančius objekto požymius, taip pat atskleisti tiriamo objekto vidinę hierarchinę struktūrą, jo potencialius ryšius su kitais objektais. Analizės sėkmė daug priklauso nuo duomenų parengimo analizei. Kita vertus, toks parengimas daug ką pasako apie tiriamosios veiklos kultūrą, tyrėjo nuostatą preciziškai spręsti numatytus tyrimo uždavinius. Kokybinių tyrimų programa Kokybis priskirtina atvirajam kodavimui, kuris paprastai siejamas su viena iš galimų kokybinio tyrimo strategijų – induktyviai grindžiamąja teorija (Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V., 2008, p. 268). Tačiau kokybinių tyrimų praktika liudija, kad šis duomenų analizės etapas yra universalus, priimtinas ar net būtinas ir kitoms kokybinių tyrimų strategijoms. Bendruoju atveju atviras kodavimas – tai teksto skaidymas į temas, kurioms suteikiamas atitinkamas pavadinimas. Toks pavadinimas yra pirminė kategorija, tekstų lyginimo, įprasminimo, siejimo su hipotetiniais veiksniais rezultatas. Vadinasi, šiame etape kategorijos yra tarsi etiketės, priskiriamos individualiems atvejams (teksto fragmentams – sakiniams ir pastraipoms). Kokybis kontekste šios etiketės vadinamos reikšminiais žodžiais. Kodavimo metu šie žodžiai (kurių funkciją gali atlikti ir žodžių junginiai) įrašomi į sakinį (ir – į pastraipą), tai yra tampa teksto fragmento savotiška antrašte. Kodavimas atviras, nes reikšminiai žodžiai gali būti ne tik tyrėjo iš anksto numatyti, bet ir teksto turinio lemiami.

Svarbu ne jų apriorinė operacionalizacija, bet visų galimų kategorijų išskyrimas duomenų masyve. Taikant programą Kokybis galima gauti atsakymą į klausimus, ar išskirta kategorija susijusi su tyrimo objektu ir uždaviniais, ar tyrimo duomenys (respondentų išsisakymai ir pan.) išreiškia kategorijos turinį. Tiesioginis rezultatas – sąrašas sakinių, kuriuose įrašytas duotasis reikšminis žodis, ir pastraipa, kurioje yra rastasis sakinys. Pastraipas numeruoja pati programa, jos yra reikšminio žodžio tekste adresai. Tai reiškia, kad programa apibūdina kiekvieno reikšminio žodžio aplinką (terpę) tekste. Vieno reikšminio žodžio aplinką sudarantys teksto fragmentai sudaro failą (bylą), o visų analizuotų reikšminių žodžių aplinkos – katalogą. Vadinasi, programa atlieka tik tyrimo pradinio etapo funkciją; tolesnė analizė siejama su pirmojo etapo rezultatų interpretavimu ir įprasminimu.

Pažymėtina, kad panaudojus programą Kokybis galima analizuoti ne tik empirinių tyrimų duomenis, bet ir tekstus, kuriuose tyrėjui reikšmingi žodžiai jau įrašyti, pavyzdžiui, mokslines publikacijas, kurias tyrėjas nori panaudoti literatūros apžvalgoje. Literatūros apžvalgai rengti reikalingas tik minimalus tekstų kodavimas, nes reikšminius žodžius yra pateikę publikacijų autoriai. Naudingas ir programos taikymas autorinio teksto kokybės gerinimui (monografijų, vadovėlių, mokymo priemonių, daktaro disertacijų, magistro baigiamųjų darbų ir pan. autorinė ir ekspertinė analizė).
Programa atvira visiems vartotojams. Parsisiųsti minėtą programą galima iš Šiaulių universiteto Edukologijos universiteto internetinio puslapio ef.su.lt Panašios programos yra VPU Socialinės komunikacijos institute sukurtos ugdymo tyrimų statistinės analizės programa Skibis ir mokinių elgesio stebėsenos programa Stebis.

 

 Prof. habil. dr. Bronislovas Bitinas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, Edukologijos katedra, doc. dr. Aušra Kazlauskienė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė

Prof. habil. dr. Bronislovas Bitinas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, Edukologijos katedra, doc. dr. Aušra Kazlauskienė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė