„LIONS“ parama vaikų aklumo prevencijai

Daiva Griškienė

Aklumas – ne prakeikimas, aklumas – tai regėjimo funcijos sutrikimas, kurį galima pašalinti, su kuriuo galima kovoti. Vidutiniškai apie 40 proc. vaikų aklumo atvejų priklauso išvengiamo aklumo kategorijai ir, laiku diagnozavus, yra išgydomi. Šių metų sausį Lietuvos LIONS klubų įteikta medicinos įranga Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikai šį procentą dar turėtų pagerinti. Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje projektą vykdanti Akių ligų klinika iš „liūtų“ gavo naują ultragarsinę akių tyrimų įrangą, chirurginių instrumentų rinkinius ir akių spaudimo matavimo prietaisą. Visos šios medicininės paramos vertė – per 55 tūkst. litų. Lietuvos LIONS klubų apygardos D-131 gubernatorė Irma Rubikienė džiaugėsi, kad „liūtai“ galėjo prie šio projekto prisidėti ir, dėkodama medikams, įteikė padėkos lenteles.

KMUK Akių ligų klinika dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės aklumo prevencijos agentūros inicijuotoje programoje Regėjimas 2020. Vaikų aklumo prevencijos projektą remia Lietuvos LIONS klubų apygarda, projektas finansuojamas per LIONS Clubs International fondo SightFirst programą. Pagrindinis projekto tikslas – įdiegti priemones, galinčias sumažinti išvengiamo vaikų aklumo plitimą. Pirmasis projekto etapas baigėsi 2009 m. pabaigoje. Be sausio mėnesį įteiktos paramos KMUK Akių ligų klinika jau anksčiau yra gavusi reikalingos medicininės įrangos beveik už 100 tūkst. litų, taip pat organizuoti mokymai oftalmologams ir šeimos gydytojams, parengta mokomoji medžiaga, išvengiamo vaikų aklumo prevencijos rekomendacijos, įrengtas silpnaregių vaikų akių korekcijos kabinetas.

„Tai geri ir brangūs aparatai, su kuriais galime objektyviai ištirti akių būklę, pamatuoti akių spaudimą. Su šia aparatūra tyrimus galime atlikti kokybiškiau. Vaikas ir suaugęs žmogus labai skiriasi: suaugusiajam galima pasakyti: sėdėk ramiai, žiūrėk į dešinę, žvelk aukštyn... Vaikui to nepasakysi, todėl, norint atlikti tyrimus, reikia narkozės. Seniau, tirdami akių ligas, nebuvome tikri dėl tyrimų rezultatų, o dabar galime tiksliai pasakyti – taip arba ne. Pavyzdžiui, su šia įranga pakanka paliesti akį – ir atsakymas aiškus iš karto. Tai aparatūra, kurios mes labai norėjome ir kurią dabar turime vaikų skyriuje“, – dėkodamas LIONS klubų atstovams, sakė KMUK Akių ligų klinikų vadovas, prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas.

Kadangi ši įranga, pasak medikų, sudaro galimybes vaikus tirti be narkozės, iš esmės keičiasi tyrimo vertė – galima objektyviai įvertinti, kas darosi akyje ir už akies. Vaiko akis ne tik mažesnė negu suaugusiojo, ji dar nuolat ir kinta, vystosi – gauti aparatai leidžia nuolat sekti šį procesą.

Įgimtą gliaukomą ir įgimtą kataraktą anksti nustatyti ypač sunku. O nustačius reikia labai greitai ištirti ir nedelsiant priimti sprendimą. Su šia nauja įranga atsirado galimybė tirti vaikus iš karto operacinėje. „Iki šiol tokios galimybės neturėjome, todėl tekdavo vaikus vežti į polikliniką. Vežami jie dažnai atsibusdavo, ir tyrimai nebūdavo tokie kokybiški. Dabar šią nešiojamą įrangą bus lengva nusinešti į operacinę ir miegantį vaiką nuodugniai ištirti: tiksliai pamatuoti akispūdį, geriau paruošti operacijai. Visa tai ypač svarbu įgimtos gliaukomos atveju“, – teigė Vaikų akių ligų skyriaus gydytojas Arvydas Gelžinis.

Gliaukoma yra tokia būsena, kai padidėja vidinis akies slėgis. Nekoreguojant tai gali sukelti aklumą. Šis susirgimas pažeidžia akies tinklainės ląsteles, kurios neregeneruoja. Medikai aiškino, kad šia liga sergantis žmogus mato gerai, tačiau jo akiplotis vis siaurėja, kol vieną dieną žmogus apstulbsta ir pasako: aš šiandien apakau. Nors iš tiesų tas procesas vyko nuolat – galbūt porą, gal penkerius, o gal ir visus dešimt metų. Paprasčiausiai gliaukoma nebuvo diagnozuota laiku, nes tai liga, kurios žmogus nejaučia – jis mato puikiai, jam neskauda... Pavėlavus diagnozuoti belieka tik chirurginė intervencija, kuri irgi ne visada gali išgelbėti. Todėl sulaukus 40 metų gydytojai visiems rekomenduoja periodiškai tikrintis akis. Vaikų akių ligų skyriaus vedėjo Jūračio Žukausko teigimu, netiesioginiai gliaukomos požymiai gali būti ašarojimas, sunkumas akyse, akių nuovargis, diskomfortas.

Kalbėdami apie aklumą, Kauno klinikų specialistai akcentavo ir kitą akių ligą – kataraktą. Jų žodžiais tariant, jeigu gliaukoma yra neatstatomo aklumo pasaulyje priežastis Nr. – 1, tai katarakta – atstatomo aklumo. Katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Yra dvi pagrindinės šios ligos indikacijos: medicininė ir socialinė. Medicininės geriau nesulaukti, – tai procesas, kai dėl kataraktos pradeda kentėti pati akis. Kita proceso pusė yra socialinė, kai dėl kataraktos pablogėja regėjimas ir dėl to prastėja gyvenimo kokybė.

Žvelgiant į statistiką, atrodo, kad pastaruoju metu akių susirgimų sparčiai daugėja, tačiau prof. Vytautas Jašinskas siūlė į šią tendenciją žiūrėti filosofiškai – jis akcentavo, kad šiais laikais smarkiai pagerėjo diagnostika, žinios, atsirado kito lygmens medicinos galimybės – daugiau susirgimų nustatoma, daugiau jų ir išgydoma. Projekto Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje metu gauta įranga šiandien leidžia regėjimo problemas nustatyti vos vienos dienos kūdikiui ar netgi neišnešiotam vaikeliui. Kas prieš dešimt metų atrodė neįmanoma, šiandien padaroma lengvai – regis, tobulėjimas tampa begaliniu.

KMUK Akių ligų klinika pradėtą projektą tęsia, tikėdamasi ir tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo su Lietuvos LIONS klubais vaikų aklumo prevencijos srityje. Šiuo metu pateikta paraiška dėl išvengiamą vaikų aklumą provokuojančių ligų ankstyvos diagnostikos įrangos įsigijimo šalies ligoninėse.

„Liūtai“ įteikta gautą medicinos įrangą Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikai. Iš kairės į dešinę: Vaikų akių ligų skyriaus gydytojas
Arvydas Gelžinis, KMUK Akių ligų klinikų vadovas, profesorius, habil. mokslų daktaras Vytautas Jašinskas, Lietuvos LIONS klubų apygardos D-131 gubernatorė
Irma Rubikienė, Vaikų akių ligų skyriaus vedėjas gydytojas Jūratis Žukauskas

KMUK (Kauno medicinos universiteto klinikų) Vaikų akių ligų skyriaus vedėjas Jūratis Žukauskas (centre) ir gydytojas Arvydas Gelžinis atlieka pacientės regėjimo tyrimą