Atėjo metas rinkti saulės spindulius

Pačiame Žirmūnų pakraštyje, kur troleibusų žiedas ir baigiasi miestas, prasideda reikšmingi visai šaliai dalykai – atidaryta įmonės UAB Precizika-MET SC industrinė laboratorija, skirta saulės elementų gamybai ir gamybos procesams tobulinti. Šalyje tai pirmoji tokio pobūdžio gamyba. Įvykis, išeinantis iš kasdienybės ribų ekonominį sunkmetį išgyvenančioje šalyje. Šviesos spindulys šiaip jau nuobodokoje kasdienybėje, kai atbunkama nuo kasdien mus pasiekiančios negatyvios informacijos, o valstybės vadovų iš užsienio imamos milijardinės paskolos visuomenei pateikiamos kaip didžiausias pastarųjų metų valstybės laimėjimas. Reikia manyti, kad naujoji įmonė žymi kokybiškai visai kito ekonominio gyvenimo pradžią Lietuvoje.

UAB Precizika-MET SC įsteigta 2008 m., steigėjos – UAB Modernios E-technologijos (MET) ir UAB Precizika Metrology. Šiuo žingsniu siekta pradėti pramoninę saulės elementų gamybą, naudojant inovatyvią Lietuvoje sukurtą monokristalinio silicio saulės elementų gamybos technologiją. Pavyko pritaikyti teorinių ir praktinių žinių (know how) potencialą, kuris buvo sukauptas kadaise garsėjusioje Lietuvos mikroelektronikos pramonėje. Į saulės elementų gamybą investuota apie 10 mln. Lt, skirta 1300 kv. m gamybinio ploto. Bus sukurtos 20–25 darbo vietos. Dar šiemet įmonės Precizika-MET SC ambicinguose planuose numatyta įrengti saulės modulių surinkimo gamybos liniją, plėsti ir saulės elementų gamybą, Pasaulio rinkoms kasmet planuojama pateikti saulės elementų ir modulių, kurių bendra galia turėtų siekti iki 100 MW. Produkcija skirta fotoelektros jėgainėms, orientuota į eksportą.

Serijinę gamybą planuojama pradėti vasarį, o kovo mėnesį turėtų būti pasirašytas pirmas kontraktas. Įmonę atidarant pirmiausia buvo minimos Korėja ir Nyderlandai kaip šalys, su kuriomis realiausia pasirašyti pirmuosius kontraktus. Šiais metais planuojama pagaminti 700 tūkst. saulės elementų plokštelių. Tai pirmas etapas. Pasiekus visą gamybos pajėgumą kasmet bus gaminama 1 mln. saulės elementų už 25 mln. Lt. Saulės elementų ir modulių paklausa pasaulyje tik didėja, o ateityje dar labiau turėtų didėti. Investicija po penkerių metų turėtų atsipirkti, buvo minimi ir dar trumpesni terminai.

Pagal savaiminio formavimosi principą

Kaip teigė UAB Precizika-MET SC valdybos pirmininkas dr. Algimantas Barakauskas, įmonėje pavyko įdiegti ir kai kuriuos naujausius pasaulinėje praktikoje ligi šiol netaikytus technologinius sprendimus. Naujovės sukurtos, išbandytos ir patvirtintos Lietuvos mokslininkų gaminant saulės elementų prototipus. Taip pat ir gamybinės įmonės patalpos pritaikytos, sukonstruotos remiantis Lietuvos specialistų žiniomis. Panaudotieji techniniai sprendimai padės užtikrinant būtinas specialias aplinkos sąlygas, kurios reikalingos saulės elementų gamybai.

Pažymėtina, kad saulės elementai įmonėje Precizika-MET SC bus gaminami pagal savaiminio formavimosi principą. Tuo ši įmonė skirsis nuo kitų šia gamyba užsiimančių kompanijų pasaulyje. Minėto principo taikymas leis atsisakyti kai kurių brangių procesų, pavyzdžiui, fotolitografijų, taip atpiginant gamybos kaštus. Technologinėje linijoje galima atsisakyti tam tikrų brangių įrenginių. Savaiminio formavimosi principais galima suformuoti sudėtingas struktūras, padedančias pasiekti tokias saulės elementų charakteristikas, kurios įprastais metodais gan sunkiai pasiekiamos.

Vadinasi, nors tai visai nauja įmonė ir gamyba, bet jau turime ir jos istoriją – pradedama ne nuo nulio. Negalima pamiršti Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto vieno iš kūrėjų ir pirmojo direktorius prof. habil. dr. Stepo Janušonio (1933–2008), kuris savaiminio formavimosi principams ir tyrimams skyrė daug jėgų ir laiko. S. Janušonis su bendraminčiais vykdė Europos Sąjungos lėšomis remiamus projektus (BP6 ir BP 7), skirtus saulės energetikai. Atmintyje išliko Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto rengtosios tarptautinės konferencijos, kuriose XX a. paskutiniajame dešimtmetyje ir XXI a. pradžioje buvo nagrinėjami fotoelektros teoriniai ir saulės elementų gamybos praktiniai klausimai, kitos su alternatyviąja energetika susijusios mokslinės ir praktinės problemos. Apie tai Mokslo Lietuvoje nemažai rašyta 2003–2004 metais. Nebėra buvusio Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto vieno iš kūrėjų ir pirmojo direktoriaus prof. habil. dr. Stepo Janušonio, bet apie jo veiklą ir darbus pirmiausia prisiminėme, kai buvo atidaroma naujoji įmonė. Malonu priminti, kad S. Janušonio darbus tęsia Mokslininkų sąjungos instituto, VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto mokslininkai. Jų visų pastangų prireiks siekiant ir kitus saulės elementų gamybos procesus keisti į pigesnius savaiminio formavimosi būdus. Naujosios įmonės Precizika-MET SC generalinis direktorius – Darius Janušonis, Stepo Janušonio sūnus. Vyriausioji technologė – Vida Janušonienė, Stepo Janušonio žmona ir bendramintė.

Nuo plūgo prie mėgintuvėlio

Vadinasi, tikslingai pasinaudojant aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistų žiniomis ir sugebėjimais galima imtis aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo ir gamybos. Saulės elementų serijinė gamyba tėra tik pradžia būsimųjų darbų. Detalių štampavimo laikai baigėsi ir negrįš, rankų darbu dabartiniame pasaulyje didesnių lobių neprasimanysi, net ir statybos bumas baigėsi. Gal kada sugrįš, bet moderniai mąstantys verslininkai ir gamybininkai vien Dangaus malonės nelaukia.

Atidarant įmonės Precizika-MET SC saulės elementų gamybos liniją, ūkio ministras Dainius Kreivys išreiškė įsitikinimą, kad tai naujo sektoriaus kūrimo pati pradžia. Paskaičiuota, kad švariųjų technologijų sektoriuje pridėtinės vertės sukuriama 7 kartus daugiau, negu tradicinės pramonės šakose. Panašią pridėtinę vertę Lietuvoje kuria biotechnologijos ir informacinių technologijų įmonės. Tai žinių technologijos pirmosios kregždės, perėjimo nuo plūgo prie mėgintuvėlio pavyzdžiai. Ši investicija – tik pradžia tolesniuose žingsniuose, rodančiuose, kad aukštosios technologijos tampa modernios Lietuvos pramonės pasirinkimu.

Vertintina tai, kad šiuos reikšmingus darbus pradėjusieji suvokia ir tolesnes perspektyvas. Nebus apsieita be mokslinių tiriamųjų darbų tobulinant gamybinius procesus, ieškant naujų technologinių sprendimų, pagaliau ir rengiant atitinkamos profesijos ir krypties specialistus. O tai jau yra Lietuvos universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimo būtinybės išraiška, apie kurią tiek daug kalbama teoriniame lygmenyje, ir taip mažai ligi šiol buvo daroma praktiškai. Atsiranda reali galimybė ligšiolinę padėtį keisti. Tuo labiau, kad nė vienas verslo ar gamybos atstovas bent jau garsiai nepasakė, kad mokslas jiems nereikalingas, ir be mokslo jie puikiausiai žino, ką reikia daryti. Tikimasi, kad bendromis gamybininkų ir mokslininkų pastangomis gaminamuose saulės elementuose pavyks pasiekti planuojamą 17–18 proc. konversijos koeficientą.