Ukrainos Konstitucijos dešimtmetis
Ukrainos Konstitucijos dešimtmetis
1996 m. birželio 28 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė Ukrainos Konstituciją. Užsitęsusio ir įtempto konstitucinio proceso pabaiga - neabejotinai lemtingas naujausios Ukrainos istorijos momentas.
Naujos Konstitucijos priėmimas pažymėjo svarbaus Ukrainos bendruomenės ir valstybės nacionalinės teisinės sistemos raidos etapo - nepriklausomos Ukrainos teisinių pagrindų kūrimo - pabaigą.
Ukrainos Konstitucija įkūnijo nacionalinę idėją ir tapo tautos mentaliteto atspindžiu, įrodė ukrainiečių tautos, kaip politinės ir etninės bendruomenės, potencialą kurti valstybę, taip pat tapo dokumentu Ukrainai įsilieti į Europos ir pasaulio visuomenę.
Konstitucinis procesas Ukrainoje prasidėjo dar prieš nepriklausomybės paskelbimą ir truko daugelį amžių.
Per pirmąjį valstybinį laikotarpį ukrainiečių tauta neturėjo valstybinio konstitucinio pobūdžio rašytinio įstatymo, bet jau tada Ukrainoje buvo dedami pagrindai politinių ir teisinių idėjų plėtotei.
Svarbiausias rašytinis paminklas, kuriame išsaugotos paprotinės teisės normos, buvo Russkaya Pravda. Mūsų laikus pasiekė įvairiaprasmės teisinės veiklos rašytinės žinios iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės ir Lenkijos Karalystės istorijos laikotarpio.
Hetmanų valstybės sutartys ir dokumentai buvo konstitucinio pobūdžio aktai. Bogdanas Chmelnickis (Bogdan Chmelnickij) buvo numatęs plačią Ukrainos valstybingumo kūrimo programą. Nuo pirmų savo vadovavimo metų jis kėlė santykių su kaimyninėmis valstybėmis reguliavimo, taip pat vidaus politinės bei administracinės Ukrainos žemių konsolidacijos klausimus.
Nacionalinės valstybės idėją ukrainiečių visuomenės veikėjai puoselėjo ir vėliau. Ypač pažymėtini Zaporožiečių kariuomenės teisių ir laisvių paktai ir Konstitucijos, sukurti Zaporožiečių kariuomenės hetmano Pilypo Orliko bei jo padėjėjų ir priimti 1710 m. balandžio 5 dieną.Paktai ir Konstitucijos sudaryti kaip sutartis tarp hetmano ir Zaporožiečių kariuomenės, t. y. ukrainiečių tautos, o tai buvo būdinga Vakarų tradicijai. Dokumentą sudarė preambulė ir 16 paragrafų, kuriuose aptariami pasienio, rinkimų teisės, vyraujančios religijos, Kijevo ir Zaporožės Sečės statuso klausimai, taip pat finansinės, ekonominės, karinės ir kitos problemos.
Svarbiausias yra šeštasis paragrafas; jame išdėstyti valdymo ir valstybinės valdžios organų veiklos principai. Konstitucija buvo grindžiama įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios paskirstymo idėjomis, taip pat gerokai apribojo hetmano teises.Zaporožiečių kariuomenės teisių ir laisvės paktai ir Konstitucijos tapo aukščiausia XVII a. ukrainiečių politinės minties išraiška, suformulavo pagrindinius Dešiniakrantės Ukrainos respublikinės valdymo formos principus; čia jie galiojo iki 1714 metų. Nemažai tyrinėtojų pripažįsta P. Orliko Konstituciją pirmąja pasaulyje konstitucija pagal dabartinę šio termino prasmę.
Priėmus naują Ukrainos Konstituciją 1996 m. buvo padėti tvirti teisiniai pagrindai Ukrainos visuomenės ir valstybingumo raidai, esmingam valstybinės valdžios reformavimui, prasidėjusiam 1991 m. rugpjūčio mėn. po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo.
Tai tapo įmanoma dar ir dėl to, kad Pagrindiniame Įstatyme reikšmingai plėtojamos europinės teisinės idėjos. Taigi Konstitucijoje buvo apibrėžta daug iš esmės naujų demokratinės, socialinės ir teisinės valstybės organizacijos bei funkcionavimo aspektų.
Konstitucijoje nustatyta viršenybės teisės idėja tapo svarbiausiu kriterijumi laikyti žmogų aukščiausia socialine vertybe, taikyti piliečio ir pilietinės bendruomenės prioritetą prieš valstybę. Iš šio Konstitucijos straipsnio radosi iš esmės nauji teisių, laisvių ir žmogaus bei piliečio prievolių apibrėžimai ir svarbiausia valstybės pareiga - šių teisių bei laisvių apsaugojimas nuo bet kokio kėsinimosi.
Pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės idėjos tapo pagrindu išskirti Konstitucijoje naujo teisinio statuso institucijas ir valstybinės valdžios bei vietinės savivaldybes pareigūnus, paskirstyti tarp jų valdžią, išskiriant apsaugos ir atsvarų formas, kurios turėtų užtikrinti, kad valdžios negalėtų užimti vienas asmuo, viena partija, vienas valstybinės valdžios organas.
1996 m. Konstitucijoje nurodoma būtinybė priimti gana daug naujų įstatymų, kurie, išlikdami konstituciški, turėtų konkretinti pagrindines piliečių teises, laisves ir prievoles įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, taip pat numatyti valstybines valdžios organų, vietinės savivaldos, žmogaus ir valstybės santykių organizavimą ir funkcionavimą tautinės valdžios pagrindu.
10 metų po Konstitucijos priėmimo Ukrainos politinėje kultūroje ir ekonominėje politikoje buvo diegiami europiniai demokratijos standartai. Įvairiais laikotarpiais šis procesas buvo daugiau ar mažiau sėkmingas. Po Oranžinės revoliucijos pergalės Ukraina užtikrintai ėmė plėtoti pilietines visuomenės institucijas.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo Ukrainos Konstitucijos pakeitimai, priimti 2004 m. gruodžio 8 d. Minėti pakeitimai - tik dalinė valdžios sistemos reforma, kuri pradėta po 2006 m. kovo 26 d. Parlamento rinkimų. Ukrainos prezidento valdžios įgaliojimų perskirstymas Ministro Pirmininko ir Aukščiausiosios Rados naudai visais valstybės visuomeninio ir politinio gyvenimo lygmenimis leis sėkmingai įgyvendinti demokratines reformas.
Gilios ukrainiečių tautos demokratinių tradicijų šaknys svarbiu nepriklausomybes atkūrimo metu leido pasiekti sutarimą derybomis, išvengti kraujo praliejimo ir skaudžių vidinių konfliktų, įveikti nemažai ekonominių, socialinių ir gamtinių kataklizmų. Tai ir Ukrainos valstybingumo galimybių įrodymas.
Straipsnis spausdinamas
Ukrainos ambasados užsakymu
