Romualdas Girkus, istorinės kartografijos propaguotojas
Prof. Steponas Kolupaila – geodezininkas, hidrologas, įžymus Lietuvos upių tyrinėtojas, pedagogas, Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjas ir jos pirmininkas, didelis gamtos draugas, knygų Nevėžis, Nemunas autorius – turėjo įtakos Romo pasirinktai specialybei, darbinei veiklai. Skaitydamas šias ir kitas profesoriaus knygas, Romualdas žavėjosi upių ir jų pakrančių išsamiu aprašymu. Mokslininko knygos įkvėpė R. Girkų, studijuojantį geodezijos mokslus Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultete, susidomėti ne tik inžineriniais matavimų mokslais, bet ir Lietuvos hidrografija, hidrologija. Netrukus Romualdo darbinės veiklos nagrinėjimo objektais tapo Lietuvos ežerai ir upės. Romas po truputį perėmė ne tik profesoriaus tyrimo objektus – Lietuvos vandenis, bet ir kai kuriuos didžiausius mokslininko pomėgius: fotografiją, žygius baidarėmis. Jubiliatas nesiskiria su fotoaparatu, todėl jo archyve sukaupta daug vertingų ir retų fotografijų. Žygiai baidarėmis Lietuvoje, Latvijoje ir kitur tapo pagrindine jo šeimos laisvalaikio leidimo forma. 2007 m. vasarą su žmona Zita dalyvavo ekspedicijoje Nerimi grafo K. Tiškevičiaus maršrutu po 150 metų. Pagarbą prof. S. Kolupailai, jo meninei kūrybai R. Girkus išreiškė 2008 m. rudenį, kai vienas pirmųjų iš Kauno atvyko į profesoriaus tarpukario Lietuvos spalvotosios fotografijos ekspoziciją Vilniaus Rotušėje ir savo fotojuostoje užfiksavo įdomiausius parodos momentus.
Doc. Antanas Ražinskas – geodezininkas, vienas žymiausių geodezinės gravimetrijos specialistų Lietuvoje. Tai buvo didelės erudicijos, plačios sielos, viskuo besidomintis žmogus, spinduliuojantis išmintį, toleranciją. Nepaprastas darbštumas, veržlumas ir įgimtas organizatoriaus talentas vertė docentą ieškoti būdų, kaip suburti Lietuvos geodezininkus bendrai veiklai. A. Ražinskas buvo autoritetas visiems jį pažinojusiems, tarp jų ir Romui. Įsitraukdamas į geodezinę veiklą ir bendraudamas su docentu, panašias į A. Ražinsko charakterio savybes išsiugdė ir Romualdas. R. Girkui nestinga darbštumo, atkaklumo, išminties, geranoriškumo, jis – patyręs įvairių renginių organizatorius. Perėmus iš A. Ražinsko inžinieriaus Jono Deksnio archyvinę medžiagą, kai ji iš docento sodybos buvo pargabenta į Aerogeodezijos institutą, jie kartu parengė naują archyvo ekspoziciją ir 2004 m. organizavo renginį doc. J. Deksnio 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Aerogeodezijos institutas rūpinasi Lietuvos geodezijos ir kartografijos paveldo išsaugojimu. Institute saugoma doc. A. Ražinsko sukaupta geodezinių ir kartografinių leidinių bei rankraščių, geodezinių ir fotogrametrinių instrumentų kolekcija. R. Girkus susižavėjo A. Ražinsko rašoma Lietuvos geodezijos ir kartografijos istorija, pats pradėjo rinkti įvairią medžiagą apie Lietuvos geodezininkus ir kartografus. Po A. Ražinsko mirties 2006 m. Romas ir toliau tęsia šį docento pradėtą darbą – institute organizavo renginį A. Ražinskui atminti, parengė heraldikos ekspoziciją, tvarko ir rengia istorinių žemėlapių, kitos kartografinės medžiagos ir geodezinių instrumentų ekspozicijas. R. Girkus visada mielai priima lankytojus iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių, kuriems įdomu sužinoti apie geodezijos ir kartografijos istorinę raidą. Romas parodo jiems geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos ekspoziciją, kurioje svarbią vietą užima žymaus tarpukario geodezininko J. Deksnio archyvo dalis ir A. Ražinsko sukaupta medžiaga.
Jubiliatui renkant senuosius žemėlapius, juos kolekcionuojant, nemažos įtakos turėjo ir kitos privačios kolekcijos. Pažymėtina, kad R. Girkus ne kartą lankėsi prof. Kazio Varnelio name-muziejuje Vilniuje – K. Varnelis yra sukaupęs vieną didžiausių senųjų žemėlapių kolekcijų. Prof. K. Varnelis studijavo meną Lietuvoje ir Austrijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo į Vakarų Europą, o 1949 m. persikėlė į JAV. Ten gyvendamas įsigijo didžiąją dalį savo kolekcijos. Jo žemėlapiai profesionaliai ir kruopščiai atrinkti. Juose vaizduojama Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos ir Lenkijos Respublika bei Lietuvos Respublika. Prof. K. Varnelis 1998 m. grįžo į Lietuvą. Jo žemėlapių kolekcijos paroda surengta 1999 m. Vilniaus Rotušėje.
Jubiliatas yra susidomėjęs nepriklausomos tarpukario Lietuvos geodezijos, topografijos darbais, kartografiniu palikimu, kurių autoriai buvo prof. S. Dirmantas, plk. A. Krikščiūnas, M. Rotautas, P. Butrimas, K. Šleževičius, J. Juodis, J. Ašmonas, V. Daumantas, M. Gelžinis, J. Andrius, A. Gustaitis, prof. P. Matulionis, P. Šinkūnas, K. Pakštas, A. Vireliūnas, V. Drėma, O. Girčytė-Maksimaitienė ir kiti. 1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašoma kaip savo etnografinėse žemėse atsikūrusi valstybė. Lietuvą de jure 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino Rusija, 1922 m. – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Vatikanas. 1922 m. topografinių darbų organizavimas buvo pavestas inžinieriui geodezininkui A. Krikščiūnui, vėliau ilgamečiam Krašto apsaugos ministerijos prie kariuomenės Generalinio štabo Karo topografijos skyriaus viršininkui. 1925 m. pasirodė pirmasis lietuviškas topografinis žemėlapis. Karo topografijos skyriaus atlikti darbai įkvėpė R. Girkų pašvęsti dalį savo publikacijų Lietuvos tarpukario topografijai, imtis kolekcionuoti šiuos topografinius žemėlapius ir planus.
Įdomiausi R. Girkaus istorinės kartografijos srities darbai
Per pastaruosius 15–20 metų Romualdas išsamiai ir sistemingai tyrinėjo Lietuvos kartografijos šaltinius, nagrinėjo senųjų kartografų darbus ir sukaupęs kartografinę medžiagą profesionaliai parašė nemažai vertingų darbų Lietuvos istorinės kartografijos tematika, tačiau jo indėlis į Lietuvos mokslo ir kultūros istoriją dar nėra iki galo paaiškintas, o jo veikla – deramai nušviesta ir įvertinta. Jo darbai – svarbūs ir reikšmingi mokslo, kultūros istorijai, taip pat pažintiniu požiūriu. Įvairių sričių specialistai juose gali rasti įdomių, dar niekur neskelbtų žinių apie Lietuvos ir kitų šalių geografinį-kartografinį ištirtumą, to meto krašto kartografavimo principus, žemėlapių ir atlasų raidą. Jubiliatui rūpėjo, kaip Baltijos jūros šalių, tarp jų ir Lietuvos, istorija atsispindi kartografijoje tiriant įvairių epochų žemėlapius, atlasus. Juos tyrinėdamas Romas senuosiuose žemėlapiuose rado įvairiausių duomenų apie Lietuvą. R. Girkui rūpėjo, kad, ištyrinėjus šiuos žemėlapius ir padarius mokslines išvadas, Lietuvos istorija būtų papildyta naujais faktais. Nėra abejonės, kad senoji kartografija tapo pagrindine Romualdo veiklos sritimi, todėl jubiliatą drąsiai galima vadinti kartografijos istoriku. Romo aktualūs moksliniai kartografiniai darbai rodo, kad jubiliatas gerai nusimano apie Lietuvos ir kitų valstybių istorinės kartografijos raidą, kartografinio vaizdavimo metodus, kitų šalių kartografų pasiekimus. Mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas, parašytas Romualdo Girkaus arba su bendraautoriumi Viktoru Lukoševičiumi, Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo, istorinės kartografijos temomis aptiksime respublikinėje spaudoje: Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnale Geodezija ir kartografija, žurnaluose Žiemgala, Žemėtvarka ir melioracija, Žemėtvarka ir hidrotechnika, leidiniuose Kauno istorijos metraštis, Karo archyvas (Lietuvos karo akademijos tęstinis leidinys), Kauno kolegijos straipsnių rinkinyje Matavimų inžinerija ir GIS (Geografinė informacinė sistema) ir užsienio spaudoje. Šiuose leidiniuose pateikti jubiliato straipsniai pripažinti vertingais Lietuvos istorijai, dalis jų įtraukti į Lietuvos istorijos instituto tęstinį leidinį Lietuvos istorijos bibliografija (1998, 1999, 2000). Jubiliatas talkino leidybinėje grupėje rengiant Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį Lietuva žemėlapiuose (išleistas 2002 m.).
Senuosiuose žemėlapiuose randame įvairios informacijos, vaizdingesnės už rašytinę. Originaliu turiniu išsiskiria R. Girkaus paskelbti straipsniai, kurie parašyti tyrinėjant ir analizuojant senuosius žemėlapius: XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai, Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais, Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai, Lietuvos Užnemunės (Suvalkijos) kartografavimas, Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis, Senosios kartografijos parodos, Žiemgala senuosiuose Europos žemėlapiuose, Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai ir kiti. Su kolegomis R. Girkus yra išleidęs tris skaitmeninius diskus kartografine tematika: Topografiniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai (2007), Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai (2009) ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos žemėlapiai (2010), artimiausiu metu planuoja išleisti skaitmeninį diską Kauno miesto topografija.
R. Girkus yra keleto istorinės kartografijos knygų recenzentas. Vertinant knygas, Romas profesionaliai gilinasi į jų turinį, jo recenzijose neaptiksime vien liaupsių (privalumų). Jubiliatas geranoriškai, nekompromituodamas knygų autorių įvaizdžio, išsakydavo ir knygose pastebėtus trūkumus. Apibendrindamas 2008 m. pasirodžiusią Lietuvos knygynuose Algirdo Antano Gliožaičio istorinę monografiją Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios (su dideliu spalvotų žemėlapių rinkiniu) Romualdas savo recenzijoje rašo: „Teigtina, kad šioje knygoje surinkti svarbiausi įvairaus laikmečio su Lietuva susiję žemėlapiai. Jau pats faktas, kad knygos viršeliuose puikuojasi 1375 m. A. Kreskvo pasaulio žemėlapis, kuriame identifikuojama Lietuvos teritorija, rodo dokumentuotą Lietuvos kartografinį vaizdą tuometinio pasaulio interpretacija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsėjo didžiule teritorija, ir tos teritorijos darinius, kurie šiandien priklauso kaimyninėms valstybėms, teisingai apibrėžti ir įvardyti, remiantis skirtinga kartografine medžiaga, ganėtinai sudėtingas procesas, nes to laikmečio kartografai žemėlapių turiniui dažnai buvo neobjektyvūs, neretai – net tendencingi. Knygoje randama konkrečių istorinėmis datomis fiksuotų faktų, susijusių su pridedamais žemėlapiais, dokumentais, kartografiniais piešiniais ar nuotraukomis, tad knyga galima remtis enciklopedinėms reikmėms Lietuvos teritorijos kitimo raidai nušviesti. 150 šaltinių naudotos literatūros sąrašas rodo, kad medžiaga monografijai rinkta iš nevienodai patikimų šaltinių, pradedant valstybiniais archyvais ir baigiant periodikos ir interneto informacija“.
R. Girkus – Lietuvos kartografų draugijos kartografijos istorijos sekcijos vadovas, dažnas archyvų, bibliotekų ir muziejų lankytojas – juose renka informaciją savo publikacijoms. Čia randa dar netyrinėtų senųjų Lietuvos žemėlapių, kitų istorinių dokumentų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, kurie dar laukia visapusio įvertinimo.
Vėl atėjo naujas laiko slenkstis. Džiaugdamiesi R. Girkaus jubiliejiniais metais, linkime mielam jubiliatui būti stipriam savo dvasia ir toliau džiuginti skaitytojus naujais mokslo darbais istorinės kartografijos srityje.
Nuotraukose:
Senuosiuose žemėlapiuose randame įvairios informacijos, vaizdingesnės už rašytinę. Originaliu turiniu išsiskiria R. Girkaus paskelbti straipsniai, kurie parašyti tyrinėjant ir analizuojant senuosius žemėlapius: XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai, Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais, Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai, Lietuvos Užnemunės (Suvalkijos) kartografavimas, Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis, Senosios kartografijos parodos, Žiemgala senuosiuose Europos žemėlapiuose, Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai ir kiti. Su kolegomis R. Girkus yra išleidęs tris skaitmeninius diskus kartografine tematika: Topografiniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai (2007), Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai (2009) ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos žemėlapiai (2010), artimiausiu metu planuoja išleisti skaitmeninį diską Kauno miesto topografija.
R. Girkus yra keleto istorinės kartografijos knygų recenzentas. Vertinant knygas, Romas profesionaliai gilinasi į jų turinį, jo recenzijose neaptiksime vien liaupsių (privalumų). Jubiliatas geranoriškai, nekompromituodamas knygų autorių įvaizdžio, išsakydavo ir knygose pastebėtus trūkumus. Apibendrindamas 2008 m. pasirodžiusią Lietuvos knygynuose Algirdo Antano Gliožaičio istorinę monografiją Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose: nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios (su dideliu spalvotų žemėlapių rinkiniu) Romualdas savo recenzijoje rašo: „Teigtina, kad šioje knygoje surinkti svarbiausi įvairaus laikmečio su Lietuva susiję žemėlapiai. Jau pats faktas, kad knygos viršeliuose puikuojasi 1375 m. A. Kreskvo pasaulio žemėlapis, kuriame identifikuojama Lietuvos teritorija, rodo dokumentuotą Lietuvos kartografinį vaizdą tuometinio pasaulio interpretacija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsėjo didžiule teritorija, ir tos teritorijos darinius, kurie šiandien priklauso kaimyninėms valstybėms, teisingai apibrėžti ir įvardyti, remiantis skirtinga kartografine medžiaga, ganėtinai sudėtingas procesas, nes to laikmečio kartografai žemėlapių turiniui dažnai buvo neobjektyvūs, neretai – net tendencingi. Knygoje randama konkrečių istorinėmis datomis fiksuotų faktų, susijusių su pridedamais žemėlapiais, dokumentais, kartografiniais piešiniais ar nuotraukomis, tad knyga galima remtis enciklopedinėms reikmėms Lietuvos teritorijos kitimo raidai nušviesti. 150 šaltinių naudotos literatūros sąrašas rodo, kad medžiaga monografijai rinkta iš nevienodai patikimų šaltinių, pradedant valstybiniais archyvais ir baigiant periodikos ir interneto informacija“.
R. Girkus – Lietuvos kartografų draugijos kartografijos istorijos sekcijos vadovas, dažnas archyvų, bibliotekų ir muziejų lankytojas – juose renka informaciją savo publikacijoms. Čia randa dar netyrinėtų senųjų Lietuvos žemėlapių, kitų istorinių dokumentų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, kurie dar laukia visapusio įvertinimo.
Vėl atėjo naujas laiko slenkstis. Džiaugdamiesi R. Girkaus jubiliejiniais metais, linkime mielam jubiliatui būti stipriam savo dvasia ir toliau džiuginti skaitytojus naujais mokslo darbais istorinės kartografijos srityje.
Nuotraukose:
R. Girkus (kairėje) ir T. Duksa (centre) 1997 m. leidyklos „Jana Seta“ žemėlapių parduotuvėje Rygoje
R. Girkus UAB „Aerogeodezijos institutas“ salėje mokslinio pranešimo metu
R. Girkus – vienas iš kompaktinio disko „Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai“ rengėjų
