MOKSLASplius.lt

Informacijos mariose (2)

 Pradžia Nr. 1.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Mokslo Lietuvai tai palanki proga pasigilinti į šio fakulteto veiklos subtilybes. Tą ir darome, bendraudami su dekanu prof. Domu Kaunu ir prodekanu mokslo reikalams doc. dr. Arvydu Pacevičiumi.

Ne apie ramų užutekį svajojama

Domas Kaunas. Mokslas gimsta ne pagal Vyriausybės nurodymą ar pagal kurio nors autoriteto pageidavimą. Ir Komunikacijos fakultetas atsirado ne tuščioje vietoje, nes turėjo pagrindą po kojomis. Lietuvos mokslo tarybos 1997 m. nutarimas, įteisinęs Europos Sąjungos mokslų klasifikaciją Lietuvoje, įteisino ir jau iki tol susiformavusių komunikacijos ir informacijos mokslų darinį kaip savarankišką kryptį. Tokiu būdu ir Komunikacijos fakultetas savaime nubrėžė trajektoriją į tos krypties pagrindines mokslo šakas: dokumentaciją, informaciją, bibliotekininkystę, archyvistiką, bibliografiją, knygotyrą, paleografiją, epigrafiją, papirusologiją. Kai kuriose šių mokslų šakų turime sukaupę didelį bagažą, atėję su 200 metų įdirbiu – tai bibliotekininkystė, bibliografija ir knygotyra. Tokie autoritetai kaip Joachimas Lelevelis, Aleksandras Viktoras Bohatkevičius klojo tų mokslų pagrindus dar senajame Vilniaus universitete. Kai kurių minėtų mokslo šakų gal plačiau ir nekultivuosime, nebent savaime atsirastų vienas kitas tos srities tyrėjas entuziastas. Galiu sutikti, kad mokslo rezultatų vertinimo problemos visada aktualios. Kita vertus, mokslas – tai ne ramus užutekis. Čia reikia kautis už save ir savo sritį, už poziciją, naujų teorijų, metodikų ir dalykų įtvirtinimą. Tikrame moksle ramybės niekada nebus ir neturi būti.

M.L. Jeigu visą laiką kausitės, tai kada užsiimsite mokslu? Kai kam to tik ir reikia, kad mokslininkai „kautųsi“, o ne dirbtų.

D.K. Kur įsivyrauja ramybė, ten prasideda atmirimas. Kitaip moksle nebūna. Man nepatinka mokslininkai, manantys, kad jų reikalas yra darbą parašyti, o štai jūs, dekanai ir prodekanai, girdi, jį imkite ir nustebinkite pasaulį... Tik manęs negaišinkite. Savo mokslo rezultato ateitimi turime rūpintis visi, nuo autoriaus iki administratoriaus. Turime darbą atlikti kokybiškai ir taip pat kokybiškai pristatyti tiems, kurie už jį privalo sumokėti. Iš valstybės biudžeto ar užsakovo piniginės.

Arvydas Pacevičius. Tikrosios ,,kautynės“ vyksta mokslininko galvoje, telkiant mokslinę mintį ir dėstant popieriuje. Grįžtant prie klausimo apie ,,mokslinį bagažą“, pažymėtina, kad fakultetas vykdė plačią problematiką – nuo žinių ekonomikos iki lituanistinio paveldo – apimančius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.

Pažymėtini enciklopediniai leidiniai. Tai mūsų 15 darbo metų vaisiai, šaknimis siekiantys J. Lelevelį, Vaclovą Biržišką, Juozą Keliuotį ir kt. Kad ir 1997 m. išleistas ,,Knygotyros“ enciklopedinis žodynas – nedaug kas Rytų Europoje tokį turi. Pažymėtinas ir šio darbo tęsinys – 2004 m. išėjusi kompaktinė plokštelė Lietuvos knygos veikėjai, kurios rengime aktyviai dalyvavo profesinės aplinkos atstovai. Arba Žurnalistikos enciklopedija, dienos šviesą išvydusi tais pačiais 1997 m. kaip ir pirmoji skaitmeninė knyga Lietuvoje apie pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo Katekizmą ir jo 450 metų sukakties (1547–1997 m.) minėjimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Sprendžiant šakinės savivokos problemas ypač svarbiais laikytini kolektyviniai veikalai Pilietinės visuomenės link (angl., 1993), Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys (1996), Viešoji biblioteka: tradicija ir modernumas (1998), Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai (1992; 1995), Bibliotekininkystės studijos Vilniaus universitete (1999), Kokybės komunikacija ir informacija (2004). Vos prieš keletą mėnesių išleistas 10 autorių kolektyvo parašytas vadovėlis Knygotyra.

Svarbiausias mokslininko darbo pripažinimo rodiklis, ypač humanitariniuose moksluose, yra monografija. Per metus išleidžiame vieną dvi monografijas, autorių ratas plečiasi. Pažymėtinos Osvaldo Janonio Bibliografijos mokslas ir praktika XX amžiaus antrojoje pusėje (2002); Domo Kauno Mažosios Lietuvos knyga (1996), Knygos kultūros karininkas (2004); Remigijaus Misiūno Barakų kultūros knygos (2003), Informacinių kovų kryžkelėse (2004); Ramunės Petuchovaitės Viešųjų bibliotekų paslaugų bendruomenei plėtra (2004); Arvydo Pacevičiaus Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m. (2005) ir kt. monografijos. Šie mokslo veikalai rodo, kad fakultete dirbamas ne bet koks, bet rezultatyvus ir kokybiškas mokslo darbas.

Pamatą monografijoms grindžia studijos ir šaltinotyros darbai: Andriaus Vaišnio Spauda ir valstybė (1998); A. Nugaraitės Valdžia ir žiniasklaida: dialogas (1999), Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje 1988–1998 (2000); D. Kauno Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai (2000); Žyginto Pečiulio Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika (1997); Skirmanto Valiulio Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien 1999–2002 (2002); Almos Braziūnienės, Aušros Navickienės ir Sondros Rankelienės parengtas A. V. Bohatkevičiaus Veikalas apie visuotinę bibliografiją (2004) ir kt.