MOKSLASplius.lt

Kūrė puslaidininkių fizikos mokslo pamatus

 Naujuosius, 2007-uosius metus, Puslaidininkių fizikos institutas pradėjo iškilmingu savo 40-mečio minėjimu. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vyriausybės garbės raštais apdovanojęs labiausiai pasižymėjusius instituto darbuotojus.

Svarbiausia programinė iškilmingo posėdžio dalis buvo trijų instituto direktorių – dviejų buvusių ir dabartinio – pranešimai. Pirmasis kalbėtojas – Puslaidininkių fizikos instituto kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Juras Požela – susirinkusiesiems priminė instituto sukūrimo 1967 m. prielaidas. Antrasis pranešėjas akad. Algirdas Šileika, vadovavęs institutui 1985–1989 m., apibūdino to meto instituto veiklą. Apie instituto dabartį ir ateities sumanymus kalbėjo dabartinis direktorius prof. Steponas Ašmontas.


Atsirado, nes buvo reikalingas Lietuvai


Išties gera proga išklausyti visų trijų instituto vadovų prisiminimų, minčių ir vertinimų. Ateities mokslo istorikams, kurie rašys apie fizikos mokslą Lietuvoje, tai turėtų būti puikus šaltinis.

Instituto kūrėjas Juras Požela savo pranešimą pradėjo būtent nuo Lietuvos. Jis priminė, kad institutas atsirado ne šiaip sau, bet todėl, kad buvo reikalingas Lietuvai. Būtent todėl, kad buvo kuriami mokslo institutai, Lietuva nustojo būti mokslo provincija.

Kodėl įkurtas būtent Puslaidininkių fizikos institutas? Todėl, kad XX a. septintajame dešimtmetyje puslaidininkių fizika tapo labai aktuali fizikos mokslo kryptis. Žinoma, tų krypčių buvo ir daugiau, tačiau Lietuva buvo per silpna statyti dalelių greitintuvą ar branduolinių tyrimų reaktorių, o tyrinėdama puslaidininkius galėjo puikiausiai pasireikšti. Tyrimų krypties pasirinkimas pirmiausia priklausė nuo labai toliaregiško fizikos mokslo organizatoriaus akad. Povilo Brazdžiūno ir jo aplinkos žmonių gebėjimo suvokti, kas fizikos moksle aktualiausia ir priimtiniausia plėtoti Lietuvos sąlygomis. Stebėtina mūsų garbiojo fiziko nuojauta talentingiausią jaunimą nukreipti į tinkamą kryptį vėliau atliko labai svarbų vaidmenį šiam mokslui plėtojantis Lietuvoje.

Kaip ir kiti to meto mokslo institutai, Puslaidininkių fizikos institutas nuo įkūrimo 1967 m. priklausė Lietuvos mokslų akademijai. J. Požela pacitavo ir praėjusio amžiaus įvairiomis progomis savo išsakytas mintis. Svarbiausia tų visai šiuolaikiškai skambančių minčių esmė: Lietuva neturi būti mokslo provincija, jos jaunimas privalo savo intelektines galias įgyvendinti ir per mokslą. Iš tiesų ar ne to paties ir šiandien trokštame?


Visa puslaidininkių fizika tilpo tinklinio aikštelėje


Vargu ar kas abejoja, kad Lietuva labai laiku įsitraukė į pasaulinio fizikos mokslo plėtrą, aktualią to meto tyrinėjimų kryptį. Nebent labai aršus fizikos ar apskritai tiksliųjų ir gamtos mokslų priešas, bet Lietuvoje tokio tikriausiai juk nesama. Prisiminkime: kietojo kūno fizikoje ką tik buvo atsiradę tranzistoriai, o sparti puslaidininkių fizikos plėtra kietojo kūno fizikai suteikė naują postūmį. Mokslo pasaulis jau buvo spėjęs suvokti, kokias naujas galimybes atveria puslaidininkiai, tad galime tik žavėtis tuometiniais Lietuvos mokslo organizatoriais. Jie laiku susivokė, kas vyksta fizikos moksle ir kur Lietuvos fizikai galėtų prisidėti. Būtent puslaidininkių fizikos pagrindu vėliau plėtojosi visa XX a. antrosios pusės technologinė pažanga. Nemažai spėjo nuveikti ir Lietuvos fizikai. J. Požela išskyrė tokias P. Brazdžiūno parinktas fizikos kryptis, į kurias akademikas orientavo talentingiausią studijavusį jaunimą: lazeriai, radiologija, radioaktyvumo tyrimai, puslaidininkių fizika.

J. Požela išvardijo kai kuriuos pirmuosius Lietuvos kietojo kūno fizikus – Viktorą Šugurovą, Kostą Ušpalį, Vytautą Tolutį, Jurgį Viščaką, dar kelis, žinoma, toje garbingoje gretoje žymi vieta tenka ir pačiam Jurui Poželai. Tai daugiausia Vilniaus universiteto auklėtiniai, nors kai kurie tobulinosi ir garsiuose sąjunginiuose mokslo centruose, o J. Požela 1951 m. buvo tapęs Maskvos valstybinio universiteto absolventu. V. Tolučio ir P. Brazdžiūno vadovaujamoje laboratorijoje tuo metu dirbo 8 darbuotojai. To visai pakako, – šmaikštauja J. Požela, – sudaryti tinklinio komandai. Bene 50 metų senumo nuotrauka patvirtina: buvo visai šauni komanda. Kazys Valacka, Juras Požela, Aristidas Vėbra, Vincentas Dienys, Algirdas Šileika ir Vytautas Tolutis – visa Lietuvos puslaidininkių fizika tinklinio aikštelėje.