MOKSLASplius.lt

Dėl Jūsų ir mūsų ateities

Valerija Vait kevičiūtė

Šis redakcijos kreipimasis paskatino mane paprašyti Lietuvos radiją, kad rytais, apžvelgiant spaudą, bent trumpai būtų paminėti laikraštyje Mokslo Lietuva spausdinami straipsniai. Vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai: pirma, visuomenė sužinotų kultūros, istorijos, meno ir kitas naujienas; antra, būtų tikrai pelnyta reklama labai įdomiam laikraščiui Mokslo Lietuva, kuriame daug turiningų straipsnių. Čia paminėsiu tik vieną – dr. Algimanto Nako Pasitinkant inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio jubiliejų (1810 03 03–1899 04 19). Straipsnis labai išsamus. Tiek žinių apie pasaulinio garso inžinierių, kiek pateikia autorius, nėra nė vienoje mūsų enciklopedijoje (jų keturios). Kaip rašoma straipsnyje, kilęs iš Lietuvos, mokęsis Vilniaus universitete, po to S. Kerbedis iš karto įstojo į Peterburgo susisiekimo kelių inžinierių korpuso instituto trečiąjį kursą. 1830 m. jis studijų praktiką atliko Lietuvoje – dirbo prie Ventos reguliavimo darbų, kurie dėl didelės statybų kainos nutrūko. Šito mūsų enciklopedijos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2006, t. IX, nemini.

S. Kerbedžio suprojektuotas ir pastatytas Blagoveščenski tiltas per Nevos upę 1850 metais
Pirmas, bet ne paskutinis jam pelnęs šlovę darbas – pirmasis tiltas per Nevą Peterburge. Dabar jis vadinamas leitenanto Šmidto (Шмидт, 1867–1906) tiltu. Piotras Piotrovičius Šmidtas – Juodosios jūros laivyno atsargos leitenantas. Vadovavo Sevastopolio sukilimui 1905 m. Sušaudytas. – Большой энциклопедический словарь, 1997 (toliau БЭС), p. 1376. Tiltas netoli Peterburgo universiteto. 1953–1956 m. buvau Leningrado universiteto Fonetikos katedros aspirantė. Senosios profesūros atstovai man sakydavo: „Этот мост строил литовец“. Deja, minėtame žodyne БЭС, p. 520, rašoma: „Кербедз Стан. Валер. (1810–1899), инженер, ч. – к. (член корреспондент – V. V.), поч. ч. (почётный член – V. V.) Петсрб. АН. По происхождению поляк“.
Iš straipsnio matyti, kad S. Kerbedžiui tinka apibūdinimas Gente lituanus, natione polonus (kilme lietuvis, tautybe lenkas). Kas dėl to kaltas, straipsnyje atsakyta išsamiai.


* Dėl S. Kerbedžio gyvenamosios vietos Lietuvoje šaltiniai nevieningi: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1968, t. II, p. 124, Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1986, t. II, p. 295 ir Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1979, t. V, p. 449 nurodo gimimo vietą – Naudvaryje (Panevėžio r.), o Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2006, t. IX, p. 753 – Naudvaris (Naujamiesčio vlsč.), o Mokslo Lietuvoje šiame straipsnyje nurodyta vieta Panevėžio r. Naujamiesčio seniūnija, kur prie Labos upelio yra buvusi dvaro sodyba. Upeliukas, matyt, mažas, net jo nėra leidinyje Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963. VLE, 2006, t. IX, p. 754 dar teigiama, kad S. Kerbedis „Šelpė Lietuvos menininkus. XIX a. pab. Riebinių dvare įkūrė lietuvių menininkų kūrybos namus.“ Bet tų Riebinių nepavyko rasti nė viename šaltinyje.