Struktūriniai fondai: naujos galimybės ir problemos

Apie Ūkio ministerijos pasirengimą dirbti mokslo bei verslo sandūroje ir apie 2004–2006 m. susiklosčiusią padėtį kalbėjo ministras Vytas Navickas. Ministerija administravo kelias programas, pagal kurias kiekviename rajone atsirado verslo paramos, energetikos ar kitokio pobūdžio projektai. Moksliniams tyrimams buvo pateikti 42 projektai, skirta 52 mln. litų. 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje skiriant nemažas lėšas, šiame procese tikimasi aktyvaus mokslo dalyvavimo.

Ar tie pinigai mokslo ir verslo sandūroje bus veiksmingai panaudoti? Pagal prioritetą 2.1 (Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) numatyta skirti 10 proc. (2,3 mlrd. Lt) struktūrinių fondų lėšų. Su inovacijomis sietina ši dalis labiau skirta verslo įmonėms, kuriose numatoma plėtoti mokslo projektus. Su eksperimentine plėtra tai sudarys 7 proc. lėšų (1 proc. sudarys apie 200 mln. Lt).

Bene karščiausios diskusijos, bent tos, kurios pasiekia Ūkio ministeriją, susijusios su valstybinių mokslo institutų iš Goštauto gatvės perkėlimu į Saulėtekio alėją Antakalnyje ir Visorius, vadinamųjų technologijos „slėnių“ kūrimu. Biotechnologijos institutui ir šių technologijų eksperimentinei bazei, atrodo, priimtinesni Visoriai, o Puslaidininkių fizikos institutui labiau tinkamas „Saulėtekio variantas“. Į panašius „slėnius“ taip pat nusitaikę Klaipėda ir Šiauliai; šie miestai jau yra gavę nemažai investicijų. Ūkio ministrą jaudina išties diskusinis klausimas: ar valstybė turi finansuoti pastatų perkėlimo išlaidas? Didelė dalis lėšų būtų skiriama statyti sienas, inžinerijos įrangai, bet kaip pavyks suderinti mokslinės aparatūros, tyrėjų įkurdinimo ir ekonomikai reikalingų produktų tiražavimo išlaidas? Kyla daugybė klausimų, į kuriuos dar nėra bent patenkinamų atsakymų. Bene svarbiausias veiksmingumo klausimas: kiek tos inovacijos pasiteisins, ką laimės valstybė, kiek padidės šalies mokslo ir verslo konkurencingumas?

Ministerijos rūpesčio objektai

Antras klausimas, kuris rūpi Ūkio ministerijai – parama verslui, verslo aplinkai ir inovacijoms. Didžioji dalis lėšų nukreipiama verslo viešajai infrastruktūrai plėtoti: technologiniams parkams, verslo inkubatoriams, tinklams įrengti, konsultacijoms. Pačioms įmonėms skirta konkreti parama yra labai nedidelė. Tačiau juk ne visos verslo įmonės siekia kurtis būtent „slėniuose“, ir tada jos veikia nelygiavertėmis sąlygomis, nes visą infrastruktūrą tenka įsirengti pačioms, nesinaudojant jokiomis lengvatomis: vieni pigiai gauna iš savivaldybių žemės ir inžinerijos tinklus, o kiti turi mokėti didžiulius pinigus. Todėl viešojo ir privataus sektoriaus lygiateisiškumas vis dėlto kažkokiu būdu turėtų būti įtvirtintas.

Trečias ministerijos rūpesčio objektas – energijos tinklai, nors tai įvardijama ir kaip tiesioginė parama infrastruktūrai. Dujų ir elektros tinkluose keliamas uždavinys sumažinti nuostolius 2–3 procentais. Didžioji lėšų, skirtų pastatams šiltinti, dalis bus nukreipta į viešosios paskirties pastatų – ligoninių, vaikų darželių, mokyklų – renovavimą. Šiai krypčiai, taip pat turizmui skirtos lėšos, bent didžioji jų dalis, bus atiduota regionų plėtros taryboms. Jos geriau žinos, kur ir į kokius konkrečius objektus tas lėšas nukreipti. Tai aiškiau reglamentuotos sritys. Daugiabučiams, kur didelės energijos sąnaudos, reikėtų priimti tam tikras biudžeto naudojimo programas ir mėginti išjudinti šį reikalą. Tokius uždavinius kelia ir Europos Sąjunga.

Kas tie ekspertai

Ministras išskyrė ir struktūrinių fondų lėšų administravimo klausimo svarbą. Norima tobulinti tų lėšų naudojimo taisykles, nes jos kartais biurokratiškai formalizuotos. Mažiausiai skaidri ekspertinio vertinimo procedūra. Kadangi dauguma projektų bus mokslo ir verslo sandūroje (tai ypač pasakytina apie per Ūkio ministerijos agentūras teikiamus projektus), patiems ekspertams būtina turėti specialių žinių ir tinkamą pasirengimą. Ministras mano, kad gerai būtų pritraukti ir užsienio ekspertus. Nepakenktų bendram labui ir glaudesnis bendravimas su pačiais tų projektų pateikėjais, kad jau pradinėse projekto pateikimo stadijose vyktų dialogas tarp agentūros ir tam tikrų specialistų. Pastarieji galėtų kartu augti su projektu, įsigilinti į turinį. Ministras siūlo plėtoti šį procesą. Užsiminė ir apie projektų mobilią pervertintojų grupę, kuri tam tikrais atrankiniais metodais palygintų kai kuriuos projektus ir net juos pervertintų, jei kyla abejonių. Blogiausia, kai gera idėja tiesiog atmetama dėl vieno ar kito eksperto nesugebėjimo jos įvertinti ar paprasčiausio subjektyvumo.

Mažesniems projektams ministerijoje žadama atverti internetinį tinklą, o projektai bus teikiami pagal supaprastintas formas.

Ilgalaikių padarinių
svarba

Europos Komisijos vienas iš reikalavimų rengiant šalies ekonominę strategiją – išskirti ne tik trumpalaikius paramos gavimo efektus, bet nustatyti ir ilgalaikius padarinius. Ekonomikos institute pamėginta kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti, kaip struktūrinių fondų parama atsilieps Lietuvos makroekonominiams procesams. Ekonomikos instituto mokslo darbuotojai Dmitrijus Celovas ir Giedrius Bieliauskas, paskatinti akad. Eduardo Vilko, atliko ekonometrinį tyrimą, kurio tikslas pasiaiškinti, ko galima tikėtis iš milijardų, kurie įsilies į Lietuvos ūkį.

Dabartinei šalies būklei teisingai įvertinti reikėjo duomenų. Kaip pagrindą tyrėjai pasitelkė makroekonometrinį modelį LITMOD, kuris buvo kadaise darytas su Ūkio ministerija, bet siekiant įvertinti ir Europos Sąjungos struktūrinę paramą, tą modelį teko modifikuoti.

Kokia dabartinė Lietuvos ekonominė padėtis? Pasiekta nemažai, BVP 2000–2005 m. vidutiniškai kasmet augo 7 proc. Bet ar tai nėra laikinas efektas, kiek ilgai tas augimas išsilaikys? Yra nerimą keliančių tendencijų: nuo 2006 m. įsibėgėjo infliaciniai procesai, ekonomikoje pradėjo trūkti kvalifikuotų darbo rankų.

Europos Komisijos vienas iš siekių buvo tas, kad struktūrinė parama turėtų ilgalaikį poveikį ekonomikai. Technologinė pažanga – vienas iš pagrindinių prioritetų. Svarbūs ir demografiniai pokyčiai. Į visa tai siūloma atkreipti dėmesį kalbant ne tik apie pinigų skyrimą, bet ir apie demografinius, socialinius procesus valstybėje. Svarbi darbo rinkos būklė, tarptautinė rinka, tarptautiniai santykiai ir prekyba, švietimas ir mokslinių tyrimų kokybė. Atliktame tyrime buvo svarbu ir ekonominis efektyvumas, nes toli gražu ne visi ateinantys pinigai gali būti panaudoti galutiniam produktui. Visa tai svarbu įvertinti skiriant struktūrinę paramą.

Darbo rinkos pokyčiai

Kas pastebima darbo rinkoje? Keičiasi darbo rinkos struktūra: nuo gamybinių procesų vis labiau pereinama prie paslaugų sektoriaus plėtros. Pagal modeliavimo skaičiavimus ir prognozes verslo problemos darbo rinkoje ir toliau didės. Nepasikeitus verslininkų požiūriui į darbo jėgą teks susidurti ne tik su darbo rankų, specialistų, bet ir su mokslinių darbuotojų stygiumi naujoms įmonėms, kurios norėtų ateiti į mūsų rinką. Jau dabar kai kurie užsienio investitoriai atsisako statyti naujas įmones Lietuvoje, nes supranta, jog susidurs su aukštos kvalifikacijos darbuotojų, taip pat mokslininkų, stygiumi. Darbo jėga naudojama intensyviai, verslininkai mėgina steigti naujas parduotuves ar kitus objektus per investicinius kanalus, o ne panaudoti jau turimą darbo jėgą per esamo objekto rekonstrukciją, naujos technologinės linijos įvedimą ar panašiai.

Didėja darbo jėgos migracija, tad atėjus naujiems pinigų srautams, gali nebūti kam jais pasinaudoti. Jau trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Tam tikrų problemų kyla ne vien dėl emigracijos, bet ir dėl švietimo sistemos būklės. Mažėja moksleivių ir dėl demografinių priežasčių.