MOKSLASplius.lt

Kultūrų dialogas neįmanomas be dialogo kultūros

Ar dažnai susimąstome, kad krikščionybė, judaizmas, islamas turi tas pačias šaknis? Ir tai nėra atmirusios, bet gyvos šaknys. Visos didžiosios religijos remiasi tomis pačiomis bendražmogiškomis vertybėmis, kurias maitina tie patys gyvybės šaltiniai. Suvokdami šį visuotiniškumą turime būti nusiteikę partnerystei, ne iškeliant ar eskaluojant skirtumus, bet atrandant stebinančią vienovę, žmoniją jungiančius saitus. Apie tai kalba islamo mąstytojas, rašytojas ir poetas Fethullah Gülenas, kurio mokymui pasaulyje skiriama daug dėmesio ir ne vien musulmonų šalyse. Jis pelnė didelę pagarbą kaip kovotojas už taiką, intelektualas, socialinio gyvenimo reformatorius ir dvasinis vadovas. Apie kultūrų dialogą – linksmai: kalba prof. Ian Williams (Jungtinė Karalystė), VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius dr. Algimantas Šventickas, dr. Jill Carroll (JAV), „Baltic Turkish Culture Academy“ prezidentas Ismet Biner ir dr. Ihsan Yilmaz (Turkija)

2003 m. Teksaso universitete, Ostine (JAV) Taikos veikėjų simpoziume sudarytas daugiau kaip 5 tūkst. metų žmonijos istorijos taikdarių sąrašas, kuriame ir Jėzus Kristus, Buda, Mohandas Gandis, Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis, Motina Teresė. Sąraše paminėtas ir Fethullah Gülenas. Pranešime spaudai, smerkiančiame 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristų atakas prieš Manheteno dangoraižius ir kitus taikinius JAV, F. Gülenas pareiškė, kad teroras niekada negali būti naudojamas islamo vardu ar dėl islamiškų tikslų, teroristas negali būti musulmonas, o musulmonas negali būti teroristu. Nuo šiol ir lietuvių kalba galima skaityti Fethullah Güleno knygą Išminties perlai.

„Jei norite greitai eiti – keliaukite po vieną, jei norite toli keliauti – keliaukite kartu tarnystėje ir aukščiau jos.“ Šiuos žodžius iš Korano citavo JAV prezidentas Barakas Obama, kviesdamas partnerystei – tarp religijų, kultūrų, atskirų tautų ir valstybių. Apie tai buvo kalbama ir diskutuojama Vilniaus pedagoginio universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto ir asociacijos Baltic Turkish Culture Academy organizuotoje konferencijoje Kultūrų dialogas – dialogo kultūra. Ši konferencija vyko kovo 18 d. Karolinos viešbučio konferencijų salėje Vilniuje, dalyvaujant pranešėjams iš Jungtinės Karalystės, JAV, Turkijos ir Lietuvos, taip pat svečiams iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tarp svečių buvo galima išvysti Azerbaidžano ir Ispanijos ambasadorius, Italijos, Gruzijos, Kazachstano, Rusijos, Turkijos ambasadų darbuotojus.

Tai pirmoji islamo kultūrų dialogo temai skirta tarptautinė konferencija Lietuvoje. Pranešimus skaitė žymūs užsienio šalių mokslininkai. Rice universiteto (JAV) dėstytoja dr. Jill Carroll, bestselerio A Dialogue of Civilizations autorė, pristatė mąstytojo Fethullah Güleno dialogo koncepciją. Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) prof. dr. Ian Williams kalbėjo apie F. Güleno judėjimą, hizmet (tarnystės) sampratą, kuri šio mąstytojo knygose apima mokslinį ir dvasinį išsilavinimą. Pranešėjas iš Stambulo Fatih universiteto Turkijoje dr. Ihsan Yilmaz pateikė F. Güleno siūlomų ir daug diskusijų tarptautiniame gyvenime keliančių klausimų – demokratijos, minties laisvės, sekuliarizmo – sprendimus.

Įspūdingame pranešime kultūrų dialogo temą nagrinėjo Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. prof. Algirdas Gaižutis. Profesorius pabrėžė kultūrų įvairovės, filosofinio kitų kultūrų pažinimo svarbą. Klausytojų reakcija tik patvirtino, kad Lietuvos intelektinė mintis toli gražu nėra vietinės ar regioninės svarbos, bet gali būti labai paveiki ir daug platesnėje tarptautinėje erdvėje.

Dar pasakysime, kad Vilniaus pedagoginiam universitetui bendradarbiaujant su Baltic Turkish Culture Academy 2008 m. įkurtas Yesevi turkų kalbos ir kultūros centras, veikiantis Vilniaus pedagoginio universiteto Filologijos fakultete. Centras suteikia galimybę daugiau kaip šimtui studentų kasmet pradėti mokytis turkų kalbos ir susipažinti su mums vis dar labai mažai pažįstama turkų kultūra.

Po konferencijos vyko spaudos konferencija. Pateikiame Mokslo Lietuvos atstovo klausimus konferencijos pranešėjams ir jų atsakymus. Kai kurie atsakymai šiek tiek trumpinami.

Pranašų išskirtinybė – išmintingas požiūris į žmones


Mokslo Lietuva. Prof. dr. Ian Williams pristatė Fethullah Güleną ne tik kaip išminčių, bet ir kaip tobulą, beveik idealią asmenybę. Tačiau dr. Jill Carroll, atsakydama į vieną iš klausimų, pripažino, kad idealių žmonių nėra ir būti negali. Antžmogių tikriausiai ir neturėtų būti gyvenimo realybėje. Veikiausiai ir pats Gülenas save atestuotų ne vien tik teigiamai – prisimintų nepadarytus darbus, gal didesnes užduotis, kurių jam nepavyko atlikti, o gal ir klaidas, kurių gyvenime nepavyko išvengti. Juk jis yra tik žmogus.

Ian Williams. Iš susipažinusiųjų su Gülenu nė vienas nėra pasakęs, kad jis idealus asmuo. Apie Güleno asmenį galima nemažai sužinoti ir iš islamo religijos oponentų. Jo biografija gali būti vertinama skirtingai, tačiau kalbėjome apie sekimo modelius, gyvenimo pavyzdžius. Kai kurie jų gali būti siejami su pranašais, tarp kurių – islamo religijos pradininkas Mahometas (arabiškai Muhammad, apie 570–632 m.), per kurį Alachas žmonėms perdavė Koraną. Mahometas garsėjo kaip žymus oratorius, filosofas, įstatymų leidėjas, diplomatas ir reformatorius. Pagal islamo tradiciją Jėzus taip pat laikomas pranašu, panašiai kaip Nojus, Abraomas, Mozė.

Gülenas kilęs ir išaugęs iš turkiškos aplinkos, kurią stebėdamas galiu daryti tam tikras išvadas. Manau, būtų teisinga, jei paklaustume Turkijos atstovo nuomonės.

Ihsan Yilmaz. Islamo pagrindėjas yra žmogus pranašas Mahometas. Musulmonai tikėjo, kad tik žmogus gali būti sektinu pavyzdžiu. Jeigu jis būtų pusiau angelas ar kitas dieviškojo pasaulio atstovas, žmonės nesektų juo, sakytų: „Tu esi antžmogis, bet mums netinki, nes sekti tavo pavyzdžiu neįmanoma“. Svarbiausiu šaltiniu norint pažinti patį Mahometą musulmonai ir islamo tyrinėtojai laiko Koraną. Žinome, kad pranašas badavo, negalėdamas rasti maisto, kentėjo, turėjo įveikti daug sunkumų.  Jis buvo paprastas žmogus, patyrė tuos pačius žmogiškojo gyvenimo išbandymus ir vargus.

Kartą pranašas kalbėjo su vienu kilmingu asmeniu. Pranašo palydovai nekantravo: kodėl šis neužduoda kilmingajam religinių klausimų? Bet pranašui rūpėjo įtikinti nelabai įtikinėjimams pasiduodantį kilmingą žmogų, tad neskubėjo jo spausti. Tik dėl išmintingo požiūrio į žmones Alachui šis pranašas tapo toks brangus. Cituodami pranašo mokymą, suprantame, kad tai siekiamybė. Taip pat žinome, kad pranašas yra tik žmogus, siekiantis taisytis, keistis, tobulėti. Pagal islamo tikėjimą pranašams, kaip ir visiems žmonėms, gali būti būdingos klaidos. Vis dėlto vyrauja nuostata, kad Alachas pranašus tam tikru metu sustabdo, apsaugo nuo didesnių ir lemtingų klaidų.

Jis galėjo nuspėti ateitį, teisingai apibūdinti žmonių poelgių padarinius, remdamasis faktais ir kitais duomenimis teisingai nusakyti, kas ištiks šalį – ir neapsirikdavo. Teisingai prognozuodavo, kas laimės imperijų karuose. Dėl tokios įžvalgos ir išminties kai kas buvo linkęs jame matyti antžmogiškas galias, kai kas įtikėjo Alachą kalbant pranašo lūpomis, bet iš tikrųjų jis tebuvo paprastas žmogus.

Grįžkime prie mąstytojo Fethullah Güleno gyvenimo. Jis net ne pranašas, ir į pranašus niekada netaikė, nepretendavo ir į tobulo žmogaus įvaizdį. Gülenas darė klaidų ir to neslėpė – kad ir santykiuose su ateistais. Pats Gülenas pripažino, kad per vėlai pradėjo dialogą su radikaliojo islamo atstovais – gal būtų išvengta rugsėjo 11-osios tragedijos Niujorke.

Vertindamas nacionalizmą Gülenas pripažįsta esant jį dviejų formų – neigiamą ir teigiamą. Pirmoji iš paminėtųjų – į rasizmą vedanti nacionalizmo forma. Tačiau esama ir teigiamo nacionalizmo: didžiavimosi savo šalimi, priklausymo savo žmonių bendrijai – tai nėra blogai. Iki 1980 metų dėl tam tikro antisovietinio „klimato“, stalinizmo ir sovietinės invazijos baimės daugybė žmonių Turkijoje buvo labai nacionalistiškai nusiteikę, priešiški Sovietų Sąjungai.

Pats Gülenas tvirtina esąs kosmopolitinių pažiūrų, jis net vengia vartoti žodį „turkas“. Tai nereiškia, kad jo pažiūros sustingusios laike, kad jis nesikeičia ar būtų nedaręs klaidų praeityje. Pagaliau juk gyvena kitomis sąlygomis, gyvenimas keičiasi. Kaip ir daugelis žmonių, Gülenas keičiasi, tobulėja, progresuoja. Tie, kurie prisimena Güleną prieš 20 metų ir pažįsta dabartinį, pripažįsta, kad tai du tarsi skirtingi asmenys.

Kas keičia pasaulį


Mokslo Lietuva. Kai kalbama apie Güleną, pirmiausia, matyt, mintyje turimas šios asmenybės moralinis autoritetas islamiškajame pasaulyje, taip pat ir už jo ribų. O gal tai vienovė – moralinis ir religinis autoritetas? Todėl klausimą formuluočiau šitaip: ar gali šiandien tautoje, pasaulyje būti moralinis autoritetas, kuris nėra religinis autoritetas?

Jill Carroll. Žvelgiant iš XXI amžiaus perspektyvos (bent jau taip tikiuosi) atsakymas būtų toks: mums svarbu turėti lyderius su moraline atsakomybe net jei jie neturi religinės atsakomybės. Ir priešingai. Jeigu asmenybė turi moralinį autoritetą, turi būti priimama kaip moralinis lyderis, net jei žmogus netikintis. Svarbiausia – siūloma vizija ir vertybės, būtent plačios žmogiškosios vertybės, o ne siauros religinės.

Nemanau, kad bet koks siauras požiūris, kuris veikia tik labai nedidelę gyventojų dalį, nedaugelio žmonių širdis, gali pakeisti pasaulį. Tačiau žmonės, kurie tiki, nebūtinai vienodai gali atsakyti asmenybėms, kurių pagrindinė intencija – tarnystė. Jūs susirūpinę dėl bendro gėrio visiems, o Gülenas kaip tik ir yra tokio tipo lyderis. Daug musulmonų jį priėmė kaip religinį lyderį. Aš taip pat jį priimu kaip lyderį, esu pakylėta jo idėjų. Kai įsiklausau, ką jis kalba, kaip bendrauja su žmonėmis, noriu būti geresnė. Manau, galima būti moraliniu ir religiniu lyderiu.

Krikščionybėje negalėčiau nurodyti vieno panašaus asmens kaip Gülenas islamo religijoje, kuris būtų išplėtojęs tokio masto judėjimą. Žinoma, yra daug ryškių asmenybių, skirtingų krikščionybės pakraipų. Tai labai turtinga atspalvių ir balsų religija, kuri kviečia į panašų dialogą kaip Gülenas. Jau kurį laiką krikščionybėje vyrauja ekumeninis judėjimas, tad ir Vatikane jaučiamas poslinkis į atsivėrimą dialogui ne tik su kitų pakraipų krikščionimis, bet ir su kitų religijų atstovais.

Ian Williams. Viena ryškiausių figūrų krikščionybėje buvo popiežius Jonas Paulius II. Jis lankėsi mečetėje ir sinagogoje Romoje, išsakė daug konservatyvaus tikėjimo atstovus stebinančių dalykų.

Daug žinomų veikėjų ir kitose religijose. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ir Sandraugos vyriausiasis rabinas Jonathan Sacks – ryški asmenybė, Bendruomenių rūmų narys. Jis turi įtakos ir iranėnų kalbomis kalbančiame pasaulyje.

Vis dėlto Güleno judėjimas, visame pasaulyje pasižymintis filantropija, švietimo, žiniasklaidos tinklais išsiskiria iš kitų galimų tokio pobūdžio judėjimų.

Ihsan Yilmaz. Nesu filosofas, bet esu politinių mokslų atstovas, todėl pateiksiu savo pavyzdį. Taip, Gülenas musulmonams – religinis autoritetas, tačiau galėtų būti laikomas ir moraliniu autoritetu. Pažįstu daug žmonių Turkijoje, kurie yra žydai ar krikščionys, bet ir jie tiki Gülenu. Kartais tiki tiesiog tuo, kas jiems patinka. Jie nėra musulmonai, tad Gülenas jiems neturėtų būti religinis autoritetas, tačiau moraliniu autoritetu išlieka.

Thomas Michel SJ, jėzuitų kunigas, kiekvieną kartą baigdamas konferenciją cituoja Bibliją: „Jūs pažinsite jį iš jo kasdienio gyvenimo, iš to, ką jis daro kasdien“. Iš tikrųjų tai geri žmonės. Thomas Michel SJ – krikščionis, bet jis tiki ir kitų religijų moraliniais autoritetais. Güleno pažiūros atitinka jo įsitikinimus.

Pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą, 1984 m. Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu, Martinas Liuteris Kingas, Mohandas Gandis, Motina Teresė ir kai kurios kitos asmenybės juk ne visos kilo iš virtualaus religinio fono. Bet jeigu jų mokymo pagrindas net ir būtų religija, vis tiek jie vienodai būtų kalbėję su visais žmonėmis. Mano atsakymas būtų šiek tiek hibridiškas: žmonija nori sekti charizmos turinčiomis asmenybėmis. Istorija ir gyvenimas rodo, kad tam tikrais XX–XXI a. tarpsniais tokie žmonijos lyderiai ir tokios asmenybės tiesiog būtinos. Mūsų laikų atskaitos taškas – rugsėjo 11-oji. Nuo tada ypač ilgimės tokių autoritetų balso.

Kas nori užsidarę likti savo pilyse


Mokslo Lietuva. Vargu ar daug kas iš šios konferencijos dalyvių prieštarautų minčiai, kad dialogas tarp tautų, religijų yra būtinybė. Paprasčiausiai žmonija neturi kito pasirinkimo, kitos išeities. Tai kodėl realiame gyvenime taip sunkiai mezgasi dialogas ir polilogas tarp tautų ir skirtingų civilizacijų, taip pat tarp žmonių?

Jill Carroll. Vis dėlto pasaulyje yra kas priešinasi dialogui dėl politinių ir ideologinių sumetimų. Kalbu apie žmones, kurie prisirišę prie savo politinių ir ideologinių tikslų, teisingiau – prie savo fantazijų. Esame tokio pokalbio apie dialogo būtinybę viduryje: kiekviena iš mūsų šalių ir kultūrų turi pati sau atsakyti į klausimą, ką mes reiškiame šiame pasaulyje? Yra šalių, kurios priešinasi pačiai dialogo sampratai, tuo labiau tai sudėtinga kai kuriems atskiriems žmonėms. Todėl dialogas stringa. Konferencijos dalyviai

Ihsan Yilmaz. Kelis pavyzdžius pateikiau iš turkiško konteksto. Matyti, kad yra žmonių, kurie priešinasi dialogui, kaltina tuos, kurie pasisako už dialogą. Metami kaltinimai, kad tai užsienio agentūrų užduotis vykdantys asmenys, žinau nemažai net elito atstovų, kurie priešinasi dialogui.

Ian Williams. Tai ir yra to elito jėga, siekiant išsaugoti savo tapatybę, likti užsidarius savo pilyje. Dialogas jiems tarsi nusirengimas viešoje vietoje. Ne visi nori rodyti savo silpnybes, daroma viskas, norint atrodyti stipriais. Ar ne panašiai įvyko su Vokietijos naciais, kurie pasaulyje bandė įsitvirtinti militaristinėmis priemonėmis?

Galime idealistiškai samprotauti apie dialogo būtinybę, bet visų pirma tai labai sunkus darbas, kurį reikia atlikti. Paskutiniųjų metų įvykiai Jungtinėje Karalystėje rodo, kad šalis stengiasi palaikyti tą dialogą ir jaučiasi labai nusivylusi, kai dialogas nevyksta.

Jill Carroll. Šioje konferencijoje vienas kolega bus ne paskutinis kalbėtojas, kuris kritiškai pasisakė apie mano šalį. Amerika labai poliarizuota šalis, emigrantų nacija. Turime visų pasaulio tautų ir religijų atstovus, iš to sąmyšio kyla daug netvarkos. Iš tikrųjų šalies viduje vyksta dialogas, ypač dabar žmonės kalbasi, didžiuosiuose miestuose pradeda pastebėti, kad privalo mokytis vieni iš kitų. Esama didžiulės jėgos, skatinančios dialogą šalyje. Amerika nėra vientisa, ne visi žmonės įsitikinę, kad turi vykti dialogas su Turkija, Izraeliu ar Iranu, pagaliau ir su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis, taip pat ir Rusija. Kiti prieštarauja skeptikams: reikia įsiklausyti ir į kitų šalių balsą, atsižvelgti į jų interesus. Kitaip tariant, Amerikoje pastebimas nenuoseklumas, nes šalies viduje dialogas vyksta. Tačiau tuos prieštaravimus išspręsti sekasi nelengvai, negalime tvirtinti, kad tvirtai einame dialogo keliu. Toli gražu – už dialogą tenka kovoti, įtikinėti, kad dialogo tikrai reikia.

Rašinį baigsime Fethullah Güleno mintimi apie religijos ir mokslo santykį:

„Religija ir mokslas – du vienos tiesos veidai. Religija veda mus į teisingą kelią laimės link. Teisingai suprantamas ir tinkamai naudojamas mokslas yra tarsi fakelas, teikiantis mums šviesą, kad eitume tuo keliu“.


Gediminas Zemlickas

 



Nuotraukose:

 

Apie kultūrų dialogą – linksmai: kalba prof. Ian Williams (Jungtinė Karalystė), VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius dr. Algimantas Šventickas, dr. Jill Carroll (JAV), „Baltic Turkish Culture Academy“ prezidentas Ismet Biner ir dr. Ihsan Yilmaz (Turkija)

Konferencijos dalyviai