Islandija, įrodžiusi pragmatiško idealizmo politikos galią
Kovo 10 dieną buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Jonui Boldvinui Hanibalsonui (Ion Bodvin Hannibalsson) įteiktas Santarvės ordinas Pro augenda concordia. Apdovanojimo ceremonija vyko Taikomosios dailės muziejuje. Į Lietuvą Jonas Boldvinas Hanibalsonas atvyko pakviestas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.
Lietuvos žmonės niekada nepamirš drąsaus mažos Islandijos valstybės žingsnio – pirmajai pripažinti Lietuvos valstybingumą, kai mūsų šaliai ir jos žmonėms to labiausiai reikėjo. Didžiosios ir daug įtakingesnės valstybės delsė, nenorėdamos „pakenkti Gorbačiovui“, jų diplomatai aiškino apie savo tarptautinius įsipareigojimus, kartu delsė padėti nepriklausomybės kelią pasirinkusiai Lietuvai. XX a. pabaigoje dar kartą buvo galima įsitikinti, kad moralumas, idealizmas, pagalba demokratinėms jėgoms ir panašios sąvokos mažai ką bendro turi su realia daugelio Europos valstybių politika.
Mažoji Islandija visam pasauliui pademonstravo, kad įmanoma ir kitokia politika, o tai priklauso nuo konkrečių žmonių. Islandijoje būta pakankamai skirtingų nuomonių kad ir dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Pasak J. B. Hanibalsono, ypač skeptiškai skubotą pripažinimą vertino jo šalies laivų savininkai, nes Sovietų Sąjunga grasė nutraukti prekybos ryšius. Užteko Islandijai pasveikinti Lietuvą su 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimu, kai Sovietų Sąjunga atšaukė iš šalies savo ambasadorių. 
1991 m. sausį Pskove dislokuotos divizijos desantininkai pradėjo atvirą karinį susidorojimą su Lietuvos žmonėmis. Sausio 11 dieną Vilniaus spaudos rūmus apsupo tankai ir šarvuočiai, šaudydami į orą ir į pastato sienas desantininkai užėmė Spaudos rūmus. Naktį iš sausio 12 į 13-ąją šaudydami ir tankų vikšrais traiškydami taikius gynėjus, atvykusius iš visos Lietuvos, sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Vilniaus radijo ir televizijos centrą ir kai kuriuos kitus Vilniaus pastatus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sausio 13-osios naktį skambino įvairių šalių vadovams, informuodamas apie karinę Sovietų Sąjungos agresiją prieš taikius Lietuvos žmones ir nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos Respubliką, kvietė atvykti į Lietuvą. Vienintelis po kelių dienų iš Vakarų valstybių atvyko Islandijos ministras pirmininkas Jonas Boldvinas Hanibalsonas, prieš tai savo vizito nederinęs su kitų NATO šalių vadovais. Bet koks delsimas Lietuvai tuo metu galėjo būti lemtingas.
Šio iš anksto neplanuoto vizito metu I. B. Hanibalsonas apsisprendė siekti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo Islandijoje. Matė Vilniuje pilnas gatves žmonių ir suprato, kad sovietams tęsiant agresiją Vilniaus gatvėse bus daugybė aukų. Galutinį sprendimą priėmė, kai į Kopenhagoje vykusį Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą Sovietų Sąjungai pareikalavus nebuvo įleisti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Deklaruodama laisvą tautų apsisprendimo principą ir demokratines vertybes Europa pati tuos principus pažeidė.
1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji pasaulio valstybė – Islandija. JAV prezidentas D. Bušas pareiškė, kad JAV pripažins Lietuvą, kai šios šalies vyriausybė pradės savo teritorijoje vykdyti valdžią. JAV prezidentas įspėjo Sovietų Sąjungą: jei Lietuvoje bus panaudota jėga, JAV atitinkamai reaguos. Po aštraus JAV pareiškimo „procesas pajudėjo“: 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Sovietų Sąjunga, po to Austrija, Bulgarija, Italija, Kanada, Lenkija, Malta, San Marinas, Portugalija, Rumunija, Ukraina, Latvija, Estija…
I. B. Hanibalsonas tvirtina iš kai kurių užsienio diplomatų ir buvusių valstybių vadovų girdįs esą JAV siekusi paveikti Islandiją, kad ji pripažintų Lietuvą, nes JAV turėjusi įsipareigojimų kitoms valstybėms. Jeigu JAV tą ir dariusi, tai be I. B. Hanibalsono žinios, nors kaip Islandijos ministras pirmininkas juk turėjo žinoti. Matyt, istorijos perrašinėtojų plunksnos ilgisi jiems įprasto darbo.
Gediminas Zemlickas
Nuotraukose;
Iškilmių momentas
Santarvės ordino kavalierius J. B. Hanibalsonas ir studentė, vertėja Asta Makaravičiūtė
Buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Jonui Boldvinui Hanibalsonui įteikus Santarvės ordiną „Pro augenda concordia“
