Konferencija „Scientia et historia-2010“

Romualdas Juzefovičius

Lietuvos kultūros tyrimų institute šių metų kovo 25–26 d. vyko kasmetinė XVI Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų (LMIF) bendrijos organizuojama konferencija Scientia et historia-2010, kurios pagrindinis įkvėpėjas ir vadovas – profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis. Konferencijos metu minėtame institute veikė dvi sekcijos: pirmosios pranešimai buvo skirti filosofinių ir sociologinių mokslų tyrinėjimams aptarti, kitos referatai apėmė mokslo istorijos tematiką. Tuo pat metu Kupiškyje vyko ir konferencijos edukacinė sesija, kurioje siekta ugdyti kraštotyros entuziastų mokslinių tyrimų gebėjimus.

Mokslo filosofų ir sociologų sekcijoje pranešimus skaitė aštuoni Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Žibarto Jackūno pranešime buvo analizuojama sąvokos Interpretacija turinys, jo semantiniai ypatumai. Pranešėjas pateikė kritinę interpretacijų apžvalgą, nurodė, kad nors šioje tematikoje daug painiavos, tačiau galima teigti, kad interpretacijos semantinis turinys visuomet susijęs su laikmečio kultūra, su esama vertybine orientacija. Pranešėjas Andrius Konickis problemiškai samprotavo apie filosofo vaidmenį visuomenėje. Aušros Rimaitės pasisakymas buvo skirtas dabar vykstančio dialogo tarp mokslininko ir žurnalisto analizei. Jos analizei pasirinkti biotechnologijos pasiekimų aprašymai žiniasklaidoje. Autorė atskleidė pagrindinius, sunkiai įveikiamus barjerus, iškilusius tarp paviršutiniškai mokslą pristatančios žurnalistikos ir mokslo novacijų. Edmundas Adomonis savo pranešime kalbėjo apie tęstinumą tarp sveiko proto (t. y. bendros nuovokos – common sense) ir mokslo. Alvydas Noreika apibūdino toliau tęsiamus Vytauto Kavolio mokslinio palikimo tyrimus, susiedamas garsaus išeivio vystytą meno sociologiją su struktūriniu funkcionalizmu. Vytis Valatka, nuosekliai gilindamasis į viduramžių filosofiją, apžvelgė teorinius antrosios scholastikos „teisingo“ karo aiškinimus bei pažiūras, vyravusias Renesanso pradžioje, ir susiejo jas su dabartiniais tarptautinės teisės dokumentais. Juozas Algimantas Krikštopaitis nagrinėjo sąvoką Faktas, jo „patikimumo“ klausimą, palygindamas sąvokos turinių skirtumus gamtos ir humanitariniuose moksluose. Mokslo filosofų ir sociologų sekcijos darbą užbaigė Jono Rubiko pranešimas, apžvelgiantis genomo tyrimų naujienas. Pranešėjas kalbėjo apie dalykus, keliančius įvairius mokslo apie gyvybę esmės klausimus, kurie dar neranda pakankamai argumentuotų atsakymų. Pranešimas buvo turiningas, teikiantis žinių apie naujausius biologijos atradimus. Kita vertus, teko pripažinti, kad tinkamai pasirengusių asmenų filosofiškai įvertinti naujausią šios srities informaciją, deja, dar neturime.

Mokslo istorijos tyrimams skirtoje sekcijoje dalis pranešėjų siekė aptarti žinomų, bet dar nepakankamai istoriografijoje įvertintų XX a. personalijų nuopelnus Lietuvos kultūrai ir mokslui plėtoti. Romualdo Juzefovičaus pranešimas atskleidė Ernesto Galvanausko pedagogines nuostatas ir indėlį į aukštojo mokslo organizavimą Klaipėdoje. Juozas Banionis akcentavo Zigmo Žemaičio nuopelnus steigiant Aukštuosius kursus, jo veiklą formuojant studijų programas. Libertas Klimka informatyviai ir itin vizualiai pristatė ir įvertino Juzefo Montvilos veiklos palikimą Vilniuje. Faktografišku vizualumu, plačiu kultūrinio konteksto aptarimu pažymėtinas Laimos Petrauskienės pranešimas, kuriame nagrinėtos akademiko Prano B. Šivickio mėgėjiškuose filmuose užfiksuotos iškilios tarpukario Lietuvos asmenybės. Kęstutis Makariūnas nušvietė sovietmečiu vykusią fizikos mokslų plėtrą, jos ypatybes Lietuvoje, įvardijo žymesniuosius mokslininkus, jų indėlį į jaunųjų fizikos tyrėjų ugdymą.

Kita šios mokslo istorijos sekcijos pranešimų dalis buvo skirta mokslinės informacinės leidybos, informacijos sklaidos, Lietuvos mokslo istorijos prezentavimo aspektams aptarti. Eglė Makariūnienė ir Rasa Kivilšienė pristatė leidybai parengtą Sąvadą, kuriame pateikiamos kryptingai parinktos enciklopedinės žinios apie asmenis, tyrinėjusius astronomijos ir fizikos istorijos klausimus rašiusius apie tai. Birutė Railienė aptarė Vrublevskių bibliotekos bibliografijos rodyklės turinį, Donatas Ustinavičius apibūdino svarbų mokslo bendruomenei personalinės bibliografijos žanrą ir jo perspektyvą Lietuvoje. Ramūnas Kondratas savo pranešime kalbėjo apie kuriamą Vilniaus universiteto mokslo muziejų, aptarė šio muziejaus tolesnės plėtros viziją. Juozas Al. Krikštopaitis, keldamas klausimą, apie ką vertėtų kalbėti Lietuvos istorikams tarptautiniuose forumuose, apibendrino savo kelių dešimtmečių patyrimą.

Baigiant šios sekcijos darbą Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narių susirinkime buvo numatytos dalyvavimo šių metų tarptautinėse konferencijose Barselonoje ir Taline gairės. Taip pat nuspręsta netrukus tarp LMIF bendrijos vadovybės narių aptarti konkrečius dalyvavimo klausimus, XXV tarptautinės Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijos organizavimo Vilniuje (2012 m.) reikalus.

Konferencijos programa neapsiribojo vien lituanistiniais mokslo istorijos aspektais. Konferenciją užbaigė dvi kviestinių profesorių paskaitos, tiesiogiai susijusios su Amerikos gamtos ir istorinės praeities pažinimu, praturtintos gausiomis dokumentinėmis nuotraukomis ir schemomis. LMA narys korespondentas profesorius Algimantas Grigelis kalbėjo apie Aliaskos geologinės sandaros praeitį ir dabarties aktualijas, susijusias su geografijos ir socialinės kaitos istorija. Jis papasakojo apie vienintelį Plaktukų muziejų Šiaurės Vakarų Aliaskoje. Priminsiu: vienas iš pagrindinių profesoriaus kelionės tikslų – apsilankymas šiame unikaliame muziejuje, prieš kelis metus įsikūrusiame Haines miestelyje. Svarbu pažymėti, kad apsilankymas čia turėjo seką – kilo iniciatyva steigti panašų muziejų Lietuvoje. Profesorius iš JAV Romualdas Šviedrys supažindino su savo naujausiais tyrinėjimų rezultatais, atskleidžiančiais mūsų tėvynainio Juozapo Varševičiaus ekspedicijų Pietų Amerikoje XIX a., jo floros tyrinėjimų ir atradimų ypatumus.

Dr. Aušra Rimaitė konferencijoje analizavo santykius tarp mokslo ir žiniasklaidos