Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo apibendrinimas
Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės įvertino ir apibendrino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų 2008 m. mokslo (meno) darbus. Buvo vertinama pagal švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką. Pateikiame ekspertų grupių išvadas pagal mokslo sritis dėl darbo vertinimo ir rekomendacijas dėl procedūros bei metodikos.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių vertinimas
Buvo vertinami mokslo darbai, dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose ir taikomieji moksliniai tyrimai pagal sutartis. Iš viso vertinti buvo pateikti 8 215 mokslo darbai, iš jų – per 1 200 kokybei įvertinti. Pagal Metodiką darbai suskirstyti į I ir II lygmens. I ygmens darbai – tai aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, kuriuos tokiais laikė pačios institucijos ir pagal kokybę taip pat įvertino ekspertai. Pagal Metodikos reikalavimą šie darbai negalėjo viršyti 15 proc. visų teikiamų mokslo darbų skaičiaus.
Institucijos pateikė nemažai netikslių duomenų: nenurodė darbų apimties (ypač elektroninių publikacijų), nepateikė ISBN/ISSN, neišsamūs bibliografiniai aprašai. Institucijos prastai koordinavo duomenų perdavimą, nes pasitaikė daug klaidų dėl autorių indėlio: to paties autoriaus indėlį, prilygintą I, deklaravo du tos pačios institucijos padaliniai – skyrius ir fakultetas.
Dauguma institucijų pateikė gerokai daugiau nei 15 proc. I lygmens produkcijos. Kai kurios institucijos atrinko silpnus mokslo darbus, o formalusis vertinimas parodė, kad kai kurie darbai, laikyti II lygmens, buvo verti I lygmens, bet ekspertai jų perkelti į kitą lygmenį negalėjo. Kokybei vertinti kai kurių institucijų darbai buvo pateikti netvarkingi ir nesuklasifikuoti. Institucijos, kurios humanitarinių ir socialinių mokslų sričių darbų skelbė mažai, pavyzdžiui, kelias dešimtis, kokybei vertinti galėjo pateikti tik kelis jų. Dėl per mažos darbų apimties bei atsitiktinių dalykų sistemiškai apie tokių institucijų humanitarinių ir socialinių mokslų darbų kokybę spręsti objektyviai nebuvo galima: humanitarinių mokslų lyderiais pagal 2008 m. rezultatus tapo Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus dailės akademija, o socialinių mokslų – VDA bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Metodikoje aiškiai neapibrėžta minimali teikiamų vertinti mokslo darbų apimtis, kuri buvo ankstesnėje formaliojo vertinimo metodikoje. 2009 m. patvirtintoje Metodikoje nurodyta tik recenzijų, monografijų ir studijų minimali apimtis, nors formalųjį vertinimą reikėtų palyginti su ankstesnių dvejų metų vertinimu. Aiškiai nenurodyta ir tai, kad neįskaitytini mokslinio originalumo elemento neturintys kvalifikaciniai darbai (daktaro disertacijos, daktaro ar/ir habilitacijos procedūros santraukos), metodinės priemonės (rekomendacijos bakalauro ir magistro darbų įforminimui), dalis vertimų (mokslo populiarinimo darbų, grožinės literatūros, išskyrus šaltinius), nemoksliniai žodynai ir pan.
Daug humanitarinių ir socialinių mokslų sričių darbų pateko į 02 kategoriją Mokslo straipsniai, publikuoti recenzuojamuose periodiniuose, tęstiniuose ir vienkartiniuose leidiniuose (su ISSN ar ISBN indeksu). Į šią kategoriją pateko ne tik publikacijos tarptautiniuose žurnaluose ar leidiniuose, išleistuose pripažintose tarptautinėse leidyklose, bet ir vietos konferencijų darbai bei jaunųjų mokslininkų darbų rinkiniai, tarp jų nemažai straipsnių, parengtų pagal magistro darbus, tad straipsniuose esama nepatikimų ir nepagrįstų duomenų.
Metodikoje suformuluoti kokybės vertinimo kriterijai reikalavo išsamaus mokslo darbų recenzavimo, tačiau trūko palyginamumo su tarptautiniu mastu taikomais originalumo, naujumo, reikšmingumo ir tikslumo kriterijais. Metodikos nuoroda plačiau naudoti tarptautinės duomenų bazės Lituanistika ekspertinio vertinimo rezultatus buvo sunkiai įgyvendinama. Viena vertus, šioje bazėje trūko daugelio 2008 m. humanitarinių ir socialinių mokslų darbų recenzijų. Jei būtų vertinama kelerių metų mokslinė produkcija, galimybių naudotis šios bazės duomenimis būtų daugiau. Antra vertus, tik nedaug 2008 m. institucijų deklaruotų I lygmens mokslo darbų buvo recenzuoti Lituanistikoje. Problemiška ir tai, kad nepatikrintas šios bazės ekspertinio vertinimo nuoseklumas: paklaidos tarp ekspertų vertinimų „svyruoja“, vienus kūrinius įvertino vienas, daugumą – du, kai kuriuos – trys ekspertai.
Kokybinis ir formalusis vertinimas buvo atiliktas per kiek daugiau nei vieną mėnesį. Ekspertų teigimu, ekspertizei, ypač augant vertinimo darbų apimčiai, reikėtų skirti daugiau laiko. Kiekvieno mokslo darbo kokybę vertino bent du ekspertai, o kad vertinimai būtų suderinti ir vertinimo kriterijai interpretuojami vienodai ir nuosekliai, ekspertai dirbo grupėse. Ekspertams teko atlikti nemažai techninės patikros, kurią galėjo atlikti duomenų bazės administratoriai ir institucijos.
Vertinant tarptautines mokslo programas ir taikomųjų mokslo darbų sutartis su ūkio subjektais, buvo laikomasi Frascati vadovo nuostatų. Kai kurios institucijos informaciją, susijusią su vertinamomis programomis ir sutartimis, pateikė netvarkingai arba neišsamiai, kad ekspertai galėtų spręsti, ar darbe yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) požymių ir kokia dalis skirtina jai. Pagrindinio duomenų bazės sąrašo publikacijų aprašuose stigo institucinių prieskyrų ir kodų, pagal kuriuos publikaciją būtų galima aptikti sąrašuose. Ekspertai neįskaitė tų projektų, kurių lėšos buvo skirtos studijoms, kvalifikacijai kelti, mokslininkų mobilumui skatinti arba kurie buvo finansuoti ES Struktūrinių fondų ar Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšomis, tačiau, ekspertų nuomone, projektus, susijusius su konkursiniu finansavimu, būtų galima įskaityti, nes finansavime gana gerai atsispindi institucijų mokslinis konkurencingumas.
Daugelis institucijų, susipažinusios su ekspertų vertinimu, netinkamai pateikė prašymus dėl vertinimo rezultatų patikslinimo, t. y. nepaaiškino, su kuo institucija nesutinka, ką ir kaip pagal ekspertų rekomendacijas pataisė.
Apibendrinant galima teigti, kad mokslo darbų vertinimas yra ypač svarbi procedūra, nuo kurios priklauso institucijų finansavimas, todėl reikia parengti naują vertinimo metodiką arba iš esmės koreguoti ir tikslinti esamą. Būtina aiškiai aprašyti kiekvienos mokslo produkcijos kategorijos kriterijus. Tai turi būti daroma atsižvelgiant į kitas kategorijas, t. y. lyginamuoju aspektu. Tikslinga plėtoti kokybinį humanitarinių ir socialinių mokslų sričių darbų vertinimą, teikiamų vertinti šių darbų kvotą susieti su mokslo darbuotojų sąlyginiais etatais institucijose. Vienerių metų ciklas yra per trumpas vertinti tas institucijas, kurios skelbia mažai humanitarinių ir socialinių mokslų darbų. Šiuo atveju galimi du variantai: vertinti bent trejų metų mokslo darbų kokybę arba institucijų, kuriose yra mažiau nei 20 (skaičių reikėtų modeliuoti) mokslo darbuotojų sąlyginių etatų, mokslo darbų kokybės nevertinti. Tikslinti „sudaryto mokslo darbo“ apibrėžimą – nurodyti, kad jis skirtas tik sudarytojo darbui įvertinti. Atskirti tęstinio leidinio numerio (tomo) sudarytojo darbą nuo serijinio leidinio sudarytojo darbo – pastarąjį reikėtų įskaityti. Metodikos nuostata, kad originalius aukštųjų mokyklų vadovėlius reikia įrašyti į vertinamų mokslo darbų sąrašą, yra gera, bet kvestionuotina, ar vienas vadovėlio autorinis lankas vertintinas 10 balų. 05 kategorijoje neturi likti „esė“ ir „pastabų“ – jos vargu ar laikytinos mokslinės produkcijos rūšimis, o institucijoms atsiranda galimybė deklaruoti visa, kas neapibrėžta, kaip mokslinę produkciją. II lygmens mokslo darbų vertinimo formulė akivaizdžiai palankesnė mažą sąlyginių mokslo darbuotojų skaičių turinčioms institucijoms, todėl ją būtina taisyti.
Meno srities darbų vertinimas
Darbus vertino jungtinė Tarybos ir Kultūros ministerijos Meno tarybos ekspertų grupė. Buvo pateikta vertinti 4 504 meno srities darbai, patikslinus jų liko 4 301.
Meno srities produkcijai (veiklai) būdingi viešai pateikti autoriaus/atlikėjo kūrybinės veiklos rezultatai – dailės, architektūros ar dizaino kūriniai, režisuoti ar vaidinti spektakliai, kino filmai, vaizdo darbai, šokio kompozicijos, multimedijų projektai, muzikiniai opusai, muzikos atlikimas ir pan. Pasitvirtino Metodikos nuostata skirti I ir II lygmens meno darbus, taip pat diegti I lygmens produkcijos kokybės vertinimą. I lygmens darbais buvo laikomi aukščiausio lygio meninės kūrybos, meninių tyrimų ir kultūrinės (šviečiamosios) veiklos darbai, kurie atitiko Metodikoje pateikiamus meno darbų rūšių aprašus ir kuriuos tokiais pripažino konkrečios meno krypties akademinė bendruomenė bei institucijos. Jungtinė ekspertų grupė pritaikė nuostatą, kad Lietuvos institucijų meno produkcijos kokybė vertinama darbus ir veiklas interpretuojant Europos (pasaulio) meno kontekste. Nors institucijos nuogąstavo dėl apribojimo vertinti I lygmens meno darbus tik 15 proc., tačiau ekspertai aukščiausio lygio meno darbais pripažino jų mažiau: Vytauto Didžiojo universitetas – 16,7 proc., Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 13,4 proc., Kauno technologijos universitetas – 13,2 proc., Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 11,4 proc., Vilniaus dailės akademija – 10,8 proc., Šiaulių universitetas – 7,4 proc.,Vilniaus pedagoginis universitetas – 4,7 proc., Klaipėdos universitetas – 4,2 proc., VDU darbų 15 proc. riba viršyta dėl objektyvių apskaitos priežasčių – pateikti 6 meno darbai, iš kurių 1 priskirtas I lygiui.
I lygmens darbų kokybės įvertinimą kai kuriais atvejais komplikavo faktinės ir dokumentinės medžiagos trūkumas, todėl kai kurie meno darbai buvo perkelti į II lygmenį. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad tarp institucijų pateiktų II lygio darbų bei veiklų buvo priskirtinų I lygmeniui. II lygmens produkcijos apskaitos galutiniams rezultatams ypač įtakos turėjo institucijų nurodomas autorių skaičius. Pastarasis ne visais atvejais buvo tikslus arba buvo išskirtinai būdingas tik tam tikrai institucijai. Šiuo požiūriu pritaikius Metodikoje siūlomą II lygmens meno darbų apskaitos formulę: AIV=PVV PVA, dėl mažo nurodomų autorių skaičiaus, buvo gautas šiek tiek iškreiptas vertinimo rezultatas, pavyzdžiui, VPU – 9,93 darbų (2,47 etato); VDU – 10 darbų (0,17 etato).
Ekspertų grupė suformulavo ir papildomų nuostatų, geriau atitinkančių meno specifiką, jo funkcionavimo bei kokybės ypatybes, taip pat papildė ir tikslino Metodikoje pateiktus meno darbų rūšių sąrašus ir aprašus (Metodikos VI skyrių), nes pateiktoje meno kūrinių tipų diferenciacijos lentelėje akivaizdžiai stinga lygiaverčio atstovavimo skirtingoms meno sritims. Lentelėje išsamiausiai anonsuojama architektūra ir dizainas, tačiau visiškai ignoruojamas teatro menas, kinas, vaizdo, multimedijų menai, šokis ir pan. Kūrinių tipų prieskyrose nekomentuojami meno rūšių ir žanrų skirtumai, trūksta meno veikloms būdingų formų, pavyzdžiui, dalyvavimo tarptautinių žiuri darbe, CD ir DVD produkcijos, instaliacijų, performansų ir pan. Ekspertų grupės nuomone, Metodikoje nepavyko į bendrą schemą sutelkti ir visaverčiai, aktualiai bei naujai interpretuoti dešimties meno šakų bei pošakių lentelių turinio, kuris buvo išdėstytas Metodikoje.
Tam tikrų problemų kėlė Metodikoje suformuoti kūrinių vertinimo kriterijai. Tarp motyvacijos priskirti I lygmeniui bei aktualių kokybinio vertinimo kriterijų, kaip antai kūrinio viešo pristatymo vietos prestižiškumas ir (ar) reprezentatyvumas, yra ir ideologizuotų konotacijų „turinio“ ir „formos“ kategorijos, proteguojamas mokslo sferai būdingas tarpdalykinis aktualumas. Kriterijų struktūroje neatkreiptas dėmesys į tokius meno kūrinių vertybinei esmei būdingus momentus, kaip kūrybinė sėkmė, kūrinio/atlikimo individualumas ar unikalumas, savitos kūrybinės manieros, braižo, technikos sukūrimas, naujų menų paradigmos. Jungtinė ekspertų grupė bendru sutarimu vadovavosi savo susikurta kokybės vertinimo orientyrų sistema – 10 balų kokybės vertinimo struktūroje: iki 3 taškų buvo skiriama už kūrinio reikšmę, žanro „stambumą“, kūrinio formatą ir pan.; iki 3 taškų – už eksponavimo/atlikimo vietos prestižiškumą; iki 4 taškų – už menininko kūrybinę sėkmę, talentą, genialumą.
Ekspertų grupės nuomone, Metodika turėtų būti tobulinama pagal naujus profesionaliojo meno kūrinių pavidalus, kintamus funkcionavimo modelius bei recepciją. Pateiktą Meno produkcijos vertinimo metodiką siūloma tikslinti ir papildyti, aprėpiant subtilesnius meno įvaizdžio duomenis, specifinius vertinimo aspektus, plačią raiškos įvairovę. Abiejų lygmenų meno darbai turi būti pagrįsti dokumentais. Būtina išsamiau ir sistemiškiau apibrėžti kūrinių tipus, aprėpiant svarbiausias meno sritis, jų žanrus bei menines veiklas. Metodikoje daugiausia dėmesio skiriama architektūros bei dizaino produkcijai, nors ir čia dar yra neaiškumų dėl bendrųjų, detaliųjų, konstruktyviųjų planų. Ignoruojamas teatro menas, kinas, vaizdo, multimedijų menai, šokis ir pan. Į meno produkcijos apibūdinimus įtraukti dalyvavimo tarptautinių konkursų ir festivalių žiuri veiklą (vertinant 2008 m. meno produkciją, bendru ekspertų komisijos sutarimu tai laikyta II lygmens produkcija).
Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių darbų vertinimas
Ekspertų grupė vertino tris fizinių, biomedicinos bei technologijos sričių mokslinės produkcijos rūšis: mokslo darbus, dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose (siekiant skatinti tarptautiškumą ši dalis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo) ir taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su ūkio subjektais (siekiant skatinti taikomuosius mokslus ši dalis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo).
Palyginti su ankstesniaisiais metais, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslo darbų vertinimo metodikoje atsirado keletas esminių naujovių. Pradėjus sparčiai augti mokslinių straipsnių skaičiui mažo tarptautinės sklaidos žurnaluose, Metodikoje numatyta mokslo darbus skirstyti į A ir B kategorijas, o skirstant institucijoms lėšas, įskaityti B kategorijos darbų dalį, kuri neturi viršyti 20 proc. A kategorijos mokslo darbų fizinių ir biomedicinos mokslų srityse, 30 proc. technologijų srityje ir 40 proc. biomedicinos srities žemės ūkio kryptyse. Kadangi pastaruoju metu į ISI duomenų bazę įtraukta daug žurnalų, kurie skirti daugiau regioninei nei tarptautinei auditorijai, tai Metodikoje A kategorijai priskirti tik tie straipsniai, kurių cituojamumo rodiklis (angl. impact factor) yra ne mažesnis kaip 20 proc. to žurnalo ISI kategorijos agreguotojo cituojamumo rodiklio (angl. aggregate impact factor). ISI duomenų bazėje išskirtos 172 kategorijos. Takoskyra tarp A ir B kategorijų darbų pasirodė priimtina daugeliui mokslo krypčių, tačiau ne visoms. Kai kuriose mokslų šakose, pavyzdžiui, matematika, į B kategoriją pateko straipsniai, publikuoti ganėtinai aukštą tarptautinį pripažinimą turinčiuose žurnaluose. Pagal vertinimo rezultatus daugumoje institucijų ar jų padalinių tarp 2008 m. paskelbtų mokslo darbų yra daugiau B kategorijos produkcijos negu numatyta maksimali įskaitytina dalis. Taigi B kategorijos darbų indėlį balais šiose institucijose lėmė A kategorijos mokslinės produkcijos apimtis.
Didžiausia problema vertinant mokslinius straipsnius – jų priskyrimas vienai iš 172 ISI leidinių kategorijų. „Kategorizavimas“ yra būtinas, nes tenka lyginti mokslinę produkciją mokslo kryptyse ar šakose, kuriose vidutinis cituojamumas yra labai skirtingas. Pavyzdžiui, agreguotasis cituojamumo rodiklis ląstelės biologijos kategorijoje yra 5,6, o matematikos – 0,6. Straipsnis, išspausdintas žurnale, patenkančiame į kategoriją su mažesniu agreguotuoju citavimo rodikliu, institucijai kartais atneša daug daugiau balų nei analogiškas straipsnis, išspausdintas žurnale, patenkančiame į kategoriją su didesniu agreguotuoju citavimo rodikliu. Šią problemą galima būtų sėkmingiau spręsti ekspertiniame vertinime naudojant ne tik bibliometrinius metodus, bet ir kokybės vertinimo elementus.
Pagal Metodiką A kategorijos yra tik tie Europos patentų biure, JAV patentų ir prekių ženklų biure bei Japonijos patentų biure išduoti patentai, kurių savininkai – Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys. Deja, tarp dešimčių vertinti pateiktų patentų tokio nebuvo ne vieno. Lietuvos mokslininkų 2009 m. tarptautinių patentų savininkai yra užsienio firmos.
Pabrėžtina, kad pagal Metodikos nuostatas daugeliui žemės ūkio mokslų institucijų beveik pusė balų buvo paskirta už ES bendruosiuose kataloguose įregistruotas augalų veisles. Svarstytina, ar tokia situacija atitinka šių mokslo institucijų misiją.
Metodikoje numatyta, kad dvidešimčiai sąlyginių institucijos mokslininkų institucija galėjo pateikti vieną C kategorijos mokslo darbą, t. y. reikšmingą mokslo darbą, nepatenkantį į A ir B kategorijas. C kategorijos darbo maksimalus įvertis – 100 taškų, maždaug tiek pat, kiek skiriama už aukšto cituojamumo rodiklio žurnale paskelbtą straipsnį, kuriame yra didelis institucijos mokslininkų indėlis. Vertinant paaiškėjo, kad dauguma C kategorijos pateiktų darbų yra tarptautinių konferencijų organizavimas ir kviestiniai pranešimai prestižinėse konferencijose. Kadangi informaciją apie šiuos darbus nesunku aptikti konferencijų internetiniuose puslapiuose, darbus buvo galima pagrįstai lyginti ir vertinti. Įvertinta ir keletas inovatyvumo požymių turinčių darbų. Vertinant pastaruosius, daugiausia dėmesio skirta inovacijų panaudojimo praktikoje įrodymams. Neskirta balų už institucijos mokslininkų gautas premijas ir kitus, net labai prestižinius, apdovanojimus, nes vertinami mokslo darbai, o ne jų įvertinimai. Neskirta balų ir už C kategorijos pateiktus mokslo darbų ciklus, nes į juos įtraukti straipsniai bei kiti mokslo darbai jau įvertinti anksčiau.
Vertinant tarptautines mokslo programas ir sutartis su ūkio subjektais buvo laikomasi Frascati vadovo nuostatų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalis institucijų vertinamą medžiagą pateikė labai atsainiai. Tai galėjo lemti aplinkybė, kad sutartys yra labai įvairaus pobūdžio, o duomenų pateikimo formoje numatyta didelė laisvė pasirinkti, kokią informaciją reikėtų pateikti. Ekspertams apie daugelį projektų ir sutarčių trūko informacijos, pagal kurią būtų galima spręsti, ar darbe yra MTEP požymių ir kokia jo dalis priskirtina MTEP, tad teko jos prašyti papildomai. Pabrėžtina ir tai, kad vietoj prašytos informacijos (projekto ar sutarties dokumentų) dažnai buvo siunčiami tik sutarčių ir projektų vadovų paaiškinimai. Nors pastarieji ekspertams taip pat galėtų būti naudingi, tačiau pateikti kartu su projekto ar sutarties dokumentais. Ateityje reikėtų labai aiškiai nurodyti, kokius dokumentus institucija turi pateikti, arba laikytis nuostatos, kad ekspertai vertina institucijos pateiktą informaciją ir priima tam tikrą sprendimą. Taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymai iš ūkio subjektų, finansuojamų ne valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, yra skatinami dvigubai nei taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymai iš ūkio subjektų, finansuojamų valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšomis. Kaip ir ankstesniais metais, nebuvo įskaityti LVMSF remti projektai ir iš valstybės biudžeto finansuoti dvišalio bendradarbiavimo projektai, pavyzdžiui, Lietuvos–Ukrainos. Neįskaityti ir tarptautiniai projektai, kurių lėšos skiriamos studijoms, kvalifikacijai kelti ar tyrėjų mobilumui skatinti, pavyzdžiui, Marie Curie programos projektai.
Vertinant tarptautines programas neskirta balų už COST programas, nes iš ES lėšų apmokamo tik dalyvavimo šių veiklų renginiuose išlaidos, o mokslinius tyrimus pagal COST veiklas Lietuvoje iš biudžeto lėšų remia TPA. EUREKA projektai yra taikomojo pobūdžio ir turi moksliniams tyrimams būdingų elementų, todėl buvo įskaityti, neįskaityti projektai, finansuoti ES Struktūrinių fondų lėšomis.
Ekspertų grupės siūlymai: skatinant mokslinių tyrimų finansavimą ne biudžeto lėšomis, neįskaityti taikomųjų mokslinių tyrimų projektų, finansuotų valstybės biudžeto lėšomis – tokiu būdu taikomiesiems mokslo darbams skatinti skirtos lėšos tektų ne jau gavusioms biudžetinių lėšų institucijoms papildomai finansuoti, o toms, kurios atlieka taikomuosius mokslo darbus pagal ūkio subjektų užsakymus. Būtina tiksliai nurodyti, kokius dokumentus apie vykdytas sutartis ir projektus institucijos turi pateikti. Jei tokie dokumentai nepateikti, ekspertai sutartį ar projektą turi vertinti pagal pateiktą informaciją, o jei jos nepakanka MTEP požymiams įžvelgti, sutarčių ar projektų neįskaityti. Institucijos padalinių indėlį į mokslo darbą turėtų nurodyti pati institucija.
Parengta pagal Lietuvos mokslų tarybos informaciją
