Ilgai snaudęs Lietuvos pramonės vulkanas prabyla (2)

V. Janulevičius. Šventa vieta tuščia nebūna – jeigu mūsų mokslininkams nepavyks, pavyks kitiems. Tačiau esame užsibrėžę naujoves diegti, nuolat jų siekti ir šitaip veiksime. Pasitikime Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto (vadovas prof. Algirdas Galdikas) ir prof. Ramučio Simo Petrikio vadovaujamos Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos mokslininkų kompetencija. Tai mūsų bendras tikslas ir bent kol kas mes jį vienodai suvokiame.

Ir mokslininkai keičiasi

V. Janulevičius. Esame labai maži žaidėjai tarptautinėje erdvėje, tad pasaulio rinkų paveikti negalime. Tačiau saulės moduliams pasaulyje paklausa yra ir ji nuolat didėja, todėl turime šia palankia galimybe pasinaudoti.Turėdami vieną eksperimentinę saulės elementų gamybinę liniją bendrovėje „Precizika-MET SC“, jos privalumais sieksime pasinaudoti. Suprantama, šios linijos 5 MW galios metinė saulės elementų gamyba pasaulio rinkos nesudrebins, tačiau kaip bandomoji technologinė linija ji mums turėtų užtikrinti tam tikrą pranašumą. „Precizika-MET SC“ užsiims esamų technologinių procesų tobulinimu, o mes tas naujoves diegsime. „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ bendrovės bus statomos jau kaip tikros gamybinės įmonės, kurios pasinaudos bandomosios technologinės linijos įdirbiu. Neabejoju, kad tų naujovių mums bus pasiūlyta ir toks darbų pasiskirstymas turėtų būti abipusiai naudingas.

Kaip gamybininkai daugiau bendraujame su pasauliniais tos įrangos gamintojais, tad gal ateityje patys siūlysime naujausius bendrovės „Precizika-MET SC“ išradimus ar pasiūlymus diegti į tarptautinę pramonę. Kodėl gi ne? Mūsiškiai uždirbtų kaip patentų turėtojai, o mes to bendradarbiavimo dėka iš užsienio įmonių gal gautume nemokamos įrangos. Galvojame ir apie tai. Esame pragmatikai, todėl mokslininkams tikrai neleisime pinigų užkasti smėlyje, darysime viską, kad į mokslą įdėtos lėšos sugrįžtų iš gamybos pelno.

ML. Gan subtili riba, kur prasideda ir baigiasi mokslininkų „smėlis“. Moksliniai tyrinėjimai niekada negarantuoja teigiamo rezultato. Neturiu mintyje filosofinio požiūrio, kai ir nepavykęs eksperimentas yra žingsnis į priekį pažinimo kelyje.

V. Janulevičius. Nemažai reikalų tenka turėti su mokslininkais. Galiu pasakyti, kad tai jau ne tarybinių laikų darbuotojai, kurie gaudavo atlyginimus tik už straipsnius. Kalbu apie taikomojo mokslo srityje dirbančius mokslininkus. Visi gyvename iš konkrečių veiklos rezultatų, savo rankomis ir protine veikla uždirbtos duonos, todėl ir mūsų požiūriai mažai kuo skiriasi. Kaip gamybininkai iš mokslininkų norėtume didesnio atvirumo, nes tada laiku galėtume priimti teisingus sprendimus.

ML. Ar labai skiriasi mokslininkai, su kuriais gerbiamajam Aperavičiui tenka turėti reikalų, kad ir nuo tada, kai vadovavote „Nuklonui“?

Arvydas Aperavičius. Skiriasi ir net labai. Matau, kaip per nepriklausomybės metus transformavosi tie patys mokslininkai, kuriuos pažinojau dar studijuodamas universitete. Iš laiko perspektyvos daug ką praeityje galima vertinti kritiškai – net ir taikomieji mokslai buvo reikalingi tik ataskaitoms, na, dar straipsniams apipavidalinti. Bent man taip atrodo.

Ne kačiukai vandenyje

ML. Lankėtės keturiose didžiosiose Vokietijos saulės elementų gamybos įmonėse, bet matytų technologijų subtilybių neatskleidžiate. Suprantu, kad esate ribojamas įsipareigojimų, yra konfidencialumo ribos. Ar ne tas pats mokslininko veikloje? Atvirumo ribos moksle taip pat turi ribas. Atsiprašau už kalambūrą.

V. Janulevičius. Suprantami dalykai, dėl kurių tarp mūsų neturėtų kilti didesnių ginčų, nes mūsų tikslai sutampa. 2011 m. rudenį turės pradėti veikti mūsų „Baltic Solar Energy“ bendrovės naujoji saulės elementų gamybos įmonė, pradėsime gaminti ir užsakovams tiekti elementus. Esame pasirašę sutartis, kad saulės elementų 18 proc. efektyvumą turime pasiekti 2011 m. gruodį.

ML. Technologinę liniją numatote įvedinėti etapais, o gal iškart visą?V. Janulevičius. Esame sukūrę DVD filmuką, kuriame tie gamybos procesai išraiškingai parodyti – kompaktus dovanojame besidomintiesiems. Ir tai ne vien filmukas, bet mūsų realių darbų pradžia.

Iš mokslininkų lauksime konkrečių pasiūlymų jau artimiausiu metu, nes renkamės įrangą iš keturių Vokietijos gamintojų. Absorbuojame visą įmanomą informaciją iš įvairių šaltinių. Pasirašysime tam tikrą konfidencialios informacijos neplatinimo sutartį – reali fotovoltaikos tarptautinio bendradarbiavimo realija, su kuria ligi šiol mums neteko susidurti. Net bendraujant su naujausių tyrimų laboratorijomis tokių reikalavimų mums nebuvo keliama, bet šiame veiklos etape įsipareigojimų nepaisymas jau numato pinigines baudas ir kitas sankcijas. Prieš priimant vienus ar kitus sprendimus, pasirenkant technologijas, labai reikės ir mokslininkų žodžio. Kokią technologinę liniją ir įrenginius renkamės, kokius kitus būtinus žingsnius teks numatyti – klaidų neturi būti. Teks įdarbinti įmonėje ir mokslininką, bent keliems mėnesiams, nes pagal visus įsipareigojimus informacija neturi išeiti už įmonės ribų.

Mano paties užduotis labai paprasta: kiekviena išvyka į tas Vokietijos įmonės – tai nusiderėtas milijonas eurų. Kol kas viskas vyksta palankia linkme, nes derybose jau priartėjome prie tų kainų, kurių vokiečiai prašo iš kinų saulės elementų gamintojų, perkančių po 10–12 technologinių gamybos linijų. Esame tame derybų etape, kai turėsime galutinai pasirinkti mums labiausiai tinkančią gamybos liniją. O mūsų mokslininkams turėtų būti svarbu, kad ta pasirinktoji linija tiktų ir būsimiems jų tobulinimams, išradimams, gal net atradimams. Tai tik veiklos pradžia, o tolesni darbai parodys ir naujas perspektyvas.

ML. Ar mokslo žmonės neatsidurs keblioje padėtyje? Ta įranga tikriausiai bus visiškai nauja, vargu ar mūsų mokslininkai turės galimybių su ja iš anksto išsamiau susipažinti. O mokslas ne per metus padaromas.

J. Ulbikas. Nesame įmetami kaip kačiukai į vandenį. Nuo 1994 m. iki šios dienos dirbome prie Europos Sąjungos projektų, bendradarbiavome su tais pačiais įrangos gamintojais ir kitais saulės elementų ir fotovoltaikos procesų kūrėjais, naujausios technologijos kūrėjais. Tad galiu užtikrinti, kad mums visi tie procesai puikiai žinomi ir didesnių netikėtumų nebijome.

Botagėlis fotoelektros gamintojų arkliukui

V. Janulevičius. Nenorėčiau girtis, tačiau didesnių netikėtumų gali sulaukti užsienio gamintojai. Kai kurie iš jų tik dabar pradeda dalytis mintimis, ką darys po 2–3 metų, o mes jau neblogai įsivaizduojame, kokie nauji efektyvumo didinimo metodai taikytini saulės elementų gamyboje. Lenktynės paprastos: pagaminti kuo efektyvesnį ir pigesnį elementą. Efektyvumą suprantame kaip saulės energijos konvertavimą į šiluminę ar elektros energiją, be to, visa tai įgyvendinti siekiama kuo pigesniais būdais. Viskas labai paprasta, tačiau padaryti reikia. Ir taip padaryti, kad galėtume įdiegti į praktiką, nenaudodami jokių išorinių paramos šaltinių. Tas tikslas turi būti pasiektas iki 2020 metų. Šiuo metu užsienio šalių vyriausybės daro spaudimą mokslininkams, nes visi buvo truputį snūstelėję.

ML. Kaip tą galima paaiškinti, kad tokios perspektyvios srities mokslininkai snūstelėjo?

V. Janulevičius. Šis saulės elementų gamybos segmentas kilo kaip ant mielių, gamybos pelningumas buvo neįtikėtinai didelis. Jūs manote, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nematė, kad saulės elementus ir modulius gaminančių įmonių pelnas per metus buvo po 20 proc., kai Vokietijos įmonių pelno rodiklio vidurkis 3,5 procento? Ši verslo šaka tapo neįtikėtinai pelninga, ir pirmiausia dėl to, kad valstybė teikia paramą fotoelektros gamintojams, pagal padidintus tarifus supirkdama elektros energiją. Bet taip amžinai nesitęs, todėl mokslas privalo siekti, kad fotoelektros gamybos efektyvumas būtų kuo didesnis. Tačiau valstybės parama Vokietijos fotoelektros gamintojus net ir labai tenkino, tad savo pastangas jie labiau kreipė į fotoelektros gamybą, o ne jos gamybos efektyvumo didinimą. Natūralu, kad Vokietija pastaruoju metu ėmė mažinti fotoelektros supirkimo kainas. Tai ir būdas paspartinti mokslo įtaką fotoelektros gamybos efektyvumui didinti.

ML. Ar tokią Vokietijos vyriausybės botagėlio politiką vertinate teigiamai?

V. Janulevičius. Manau, tai teisingas sprendimas, jei galvosime apie visuomenės interesus. Tai botagėlis fotoelektros gamintojų arkliukui. Miegantys technologinės pažangos nedaro.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Balandžio 8 d. jie pasirašė paramos sutartį dėl aukštųjų technologijų verslo investicijų integruotame mokslo, studijų ir verslo centre „Santara“ pagal „LyderisLT“ programą: Vidmantas Janulevičius, Saulius Jakštas, ūkio ministras Dainius Kreivys, Sigitas Žvirblis, Arūnas Vaitkevičius, Vytautas Sakalauskas, Algirdas Kuliešius

Plazmocheminių silicio nitrido sluoksnių auginimo įrenginys

LR ūkio ministras Dainius Kreivys ir Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Simas Ramutis Petrikis

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius prof. Algirdas Galdikas, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Simas Ramutis Petrikis ir „Modernios E-Technologijos“ direktorius dr. Juras Ulbikas renginyje, kai buvo pasirašoma paramos sutartis dėl aukštųjų technologijų verslo investicijų integruotame mokslo, studijų ir verslo centre „Santara“ pagal „LyderisLT“ programą