Lituanistikos plėtros programa: pirmųjų metų patirtis ir perspektyvos

Rimvydas Petrauskas
Lietuvos mokslo taryba, nacionalinės Lituanistikos
plėtros programos vykdymo grupės pirmininkas 

2009 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbta nacionalinė Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programa, kurią įgyvendinti įpareigota Lietuvos mokslo taryba. Šios Programos tikslas – „Plėtoti ir skatinti lituanistikos mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą, sustiprinti lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteikti mokslinį pagrindą tautinės savimonės ugdymui“. Programą ir jos septynerių metų priemonių planą parengė speciali darbo grupė. 2009 m. gegužės 13 d. Taryba sudarė Programos vykdymo grupę, kuriai tenka užduotis įgyvendinti numatytus darbus, skelbti kvietimus projektams, nustatyti trumpalaikius ar ilgalaikius prioritetus, reikalui esant, koreguoti Programos įgyvendinimo planą, rengti metines ir baigiamąją Programos ataskaitas. Vykdymo grupė gegužės antrojoje pusėje paskelbė pirmą kvietimą 2009 m. darbams finansuoti. Kadangi Programą pradėta įgyvendinti metams jau įpusėjus, vykdymo grupės nutarimu buvo kviečiama teikti paraiškas tik toms priemonėms, kurioms buvo galima realiai pasirengti per likusį pusmetį: 1) moksliniai tyrimai; 2) svarbiausių lituanistikos mokslinių tyrimų sintetinių veikalų ir fundamentinių lituanistikos šaltinių rengimas ir leidyba; 3) monografijų, tęstinių mokslo studijų rengimas ir leidyba; 4) lituanistikos mokslo renginių rėmimas. Ilgalaikiams kompleksiniams projektams galėjo būti numatytos ir papildomos veiklos pagal kitas Programos priemones.

Iš viso konkursui pateiktos 85 paraiškos: Kultūros, filosofijos ir meno institutas – 17, Lietuvių kalbos institutas – 16, Vilniaus universitetas – 11, Klaipėdos universitetas – 8, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – 7, Lietuvos istorijos institutas – 6, Vytauto Didžiojo universitetas – 4, Vilniaus pedagoginis universitetas – 3, Vilniaus dailės akademija, Šiaulių universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvių katalikų mokslo akademija – po 2, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Matematikos ir informatikos institutas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – po 1.

Daugiausia paraiškų pateikta filologijos mokslo krypties – 39, istorijos (kartu su archeologija) – 16 ir filosofijos – 15. Kitų krypčių: menotyros – 6, etnologijos – 3, muzikologijos – 2, teatrologijos – 2, komunikacijos ir informacijos – 1, sociologijos – 1.

Į pateiktų paraiškų projektus buvo įsitraukę 483 mokslininkai iš 27 Lietuvos ir 14 užsienio mokslo ir tyrimų institucijų – Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos ir Vokietijos. Daugelis projektų – kompleksiniai, kelių krypčių, įvairių mokslo šakų moksliniai tyrimai. Toks aktyvumas – neabejotinai teigiamas pirmųjų Programos metų rezultatas.

Vertinant pirmenybė buvo teikiama tiems projektams, kuriuos 1)buvo galima užbaigti 2009 m. ir gauti konkrečių rezultatų (pvz., jau parengtoms ir tik publikavimui lėšų stokojančioms monografijoms, studijoms, šaltinių publikacijoms) ir 2) geriausiems ir inovatyviausiems kompleksiniams projektams, taip pat projektams, kuriuose tęsiami fundamentiniai darbai. Pagrindinis konkursui pateiktų projektų trūkumas – neatitikimas nacionalinės Lituanistikos plėtros programos bendrųjų nuostatų. Ypač daug projektų buvo siauri, juose numatomas jau vykdomų darbų tam tikro etapo finansavimas, todėl iš esmės neatitiko lituanistikos plėtros sampratos.

2009 m. iš valstybės biudžeto asignavimų Programai iš viso skirta 1,120 mln. litų. Iš 40 remiamų projektų 16 buvo metiniai ir 24 tęstiniai, dvejų trejų metų.

Per 2009 m. įgyvendinta ar pradėta įgyvendinti 13 mokslinių tiriamųjų projektų. Išleista ar įteikta spaudai: lituanistikos šaltinių – 9, monografijų ir (tęstinių) mokslo studijų – 10, filosofinio palikimo vertimų – 2 (iš viso 21 knyga). Parengtas elektroninis žodynas ir atlasas. Surengta tarptautinė konferencija ir akademinė vasaros mokykla. Finansuota 18 tyrėjų užsienio stažuočių/komandiruočių ar ekspedicijų, kurios buvo numatytos kompleksiniuose moksliniuose projektuose. Iš viso remiama 110 tyrėjų mokslinė veikla.

2009 m. gruodžio 2 d. Taryboje surengta konferencija pirmųjų Programos įgyvendinimo metų patirčiai apibendrinti. Pranešimus skaitė Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Marcinkevičienė, Programos vykdymo grupės pirmininkas dr. Rimvydas Petrauskas, vykdymo grupės narė dr. Loreta Vaicekauskienė, projektų vadovai habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Ineta Dabašinskienė, dr. Ainė Ramonaitė.

Programos kompleksiškumas (14 priemonių, suskirstytų į 4 uždavinius) sudaro galimybes veiksmingai koordinuoti ir integruoti lituanistikos tyrimus, plėtoti jos infrastruktūrą, rengti ir vykdyti įvairius projektus. Galima drąsiai teigti, kad tokio kompleksiškumo programos iki šiol dar nėra buvę. Tačiau, antra vertus, pagal priemones skirstomų lėšų struktūra sukelia rimtų sunkumų Programai administruoti. Taip pat Programos struktūra trukdo stebėti bendrą Lietuvos humanitarinių mokslų situaciją, įvertinti kintamą finansavimo šaltinių bazę (t. y. naujų Tarybos ir kitų programų pasirodymą) ir aktualiausius (per septynerius metus, be abejo, taip pat kisiančius) lituanistikos uždavinius. Stebėti šią situaciją ypač svarbu ir dėl pastaruoju metu Lietuvos moksle ir švietime vykstančių permainų gausos. Savo veiklą pakeitė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, baigėsi Lietuvos tūkstantmečio programa, kuri ilgą laiką buvo svarbus lituanistikos darbų finansavimo šaltinis, keičiasi Švietimo ir mokslo ministerijos politika dėl mokslo leidinių ir žurnalų finansavimo. Akivaizdu, kad užbaigus šias veiklas ir programas, ypač daug problemų iškils organizuojant leidybą ir tarptautines mokslo konferencijas. Visa tai verčia ieškoti lankstesnių Programos įgyvendinimo formų.

Įvertinusi dabartinę humanitarinių mokslų situaciją, finansavimo poreikius, taip pat siekdama sukurti aiškesnį Programos organizacinį modelį, vykdymo grupė ir Taryba nutarė nuo šiol pagal Programos apimtį skelbti 4 konkursus, o lėšas pagal pagrindinius Programos uždavinius/veiklas atitinkamai paskirstyti šioms 4 grupėms: 1) mokslinių tyrimų įvairiose lituanistikos mokslų kryptyse rėmimas ir rezultatų sklaida; 2) lituanistinių mokslinės informacijos išteklių skaitmeninimas, duomenų bazių kūrimas, palaikymas ir plėtra; 3) lituanistikos nacionalinė ir tarptautinė sklaida, tarptautinių ryšių ir tarptautinio pripažinimo skatinimas (konferencijos, edukaciniai ir informaciniai renginiai); 4) lituanistikos leidyba (lituanistiniai moksliniai žurnalai ir moksliniai darbai). Žvelgiant į Programos vykdymo perspektyvą, būtina prieš kiekvieną naują kvietimą aiškiau išskirti prioritetus. Tai turėtų remtis bendra humanitarinių ir socialinių mokslų padėties analize Lietuvoje. Pagrindiniai prioritetai: 1) projektų inovatyvumas ir kokybiškumas; 2) veiklos kompleksiškumas – įvairių veiklų derinimas, naujų kompleksiškumo formų paieškos (pvz., mokslinių tyrimų ir akademinės edukacinės veiklos derinimas); 3) tarpdalykiškumas (taip pat ir tarpinstituciniai ryšiai) – jau pirmame konkurse ne vienas projektas išsiskyrė produktyviu įvairių disciplinų atstovų bendradarbiavimu. Reikėtų skatinti mažai plėtojamas disciplinas, esančias „instituciškai įsitvirtinusių mokslų paribyje“, ypač tarp gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų; 4) tarptautiškumas – vykdymo grupė atstovauja platesniam lituanistikos suvokimui, kuris į lituanistikos ir lituanistinio paveldo sampratą įtraukia kalbiniu, geografiniu ir teminiu požiūriu platesnius kontekstus. Ne mažiau svarbus yra ir kitas lituanistikos „internacionalizavimo“ aspektas – Lietuvoje atliekamų tarptautinio lygio tyrimų integracija, atstovavimas Lietuvos humanistikos įdomesniuose europiniuose projektuose. Taip pat svarbu įtvirtinti tas sritis, kur ryški tarptautinė Lietuvos humanistikos reikšmė, pvz., baltistika, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studijos ir kt.; 5) Lietuvos visuomenei ir mokslui ypač svarbių temų tąsa (fundamentiniai kalbos, literatūros, meno tyrimai, žodynai, atlasai, istorijos šaltiniai ir pan.); 6) atskiri prioritetai: lituanistinių žurnalų leidyba (pirmiausia turinčių aiškų profilį ir koncepciją), tarptautinei mūsų humanistikos plėtrai ir konkurencingumui ypač svarbios tarptautinės konferencijos, visuomenei skirti renginiai, supažindinantys su naujausiais lituanistiniais tyrimais ir jų rezultatais.

Vykdymo ir ekspertų grupių posėdžiuose, metinėje konferencijoje buvo konstatuotos svarbios Programos įgyvendinimo problemos ir pateikta vertingų pasiūlymų Programai geriau vykdyti ir jai administruoti. Pasibaigus pirmojo kvietimo ciklui ir apibendrinus įgytą patirtį, kai kurios pastebėtos problemos jau išspręstos (pvz., mokslininkams suteikta galimybė visas reikalingas veiklas teikti vienoje paraiškoje). Pagal pirmųjų metų patirtį ir rezultatus Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas, vykdymo grupė ir Tarybos administracija rengia naują Programos aprašo redakciją.

Didelis mokslininkų aktyvumas ir projektų įvairovė liudija Programos aktualumą daugeliui Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų. Tai patvirtina ir 2009 m. pabaigoje paskelbto naujo kvietimo 2010 metams duomenys. Programa prisideda prie mokslinio inovatyvumo skatinimo, tarpdalykinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei mokslo ir studijų institucijų organizacinių ir finansinių problemų sprendimo. Lituanistinės bendruomenės lūkesčiai dideli, tačiau Lituanistikos plėtros programa savaime negali išspręsti visų humanitarinių ir socialinių mokslų problemų. Programa yra tik tam tikri struktūriniai finansiniai rėmai tyrimams vykdyti ir jiems skleisti. Problemas visuomet sprendžia mokslininkai, nuo kurių kūrybiškumo, iniciatyvumo, darbštumo priklauso lituanistikos ateitis.