Vytautas Didysis atėjo į Marijampolę

Paminklo Vytautui Didžiajam atidengimo iškilmės Marijampolėje gegužės 22 dieną prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Nuo Rygiškių Jono gimnazijos iškilminga eisena, kurios priekyje jojo raiteliai, o karieta važiavo kaip kunigaikštis apsirėdęs aktorius Tomas Vaisieta, pajudėjo miesto centro ir Vytauto Didžiojo parko link. Ten griausmasvaidys Tomas Vaisieta pradėjo iškilmę prie atidengiamo paminklo. Suskambo bažnyčių varpai – gal kvietė į pamaldas, o gal tai buvo sveikinimas paminklui ir šventės dalyviams.

Devynių metrų aukščio paminklas su Vytauto Didžiojo figūra ant žirgo išskobta iš granito. Paminklo autoriaus skulptoriaus Juliaus Narušio tvirtinimu, svarbiausias jo siekis – kad paminklas būtų lietuviškos dvasios ir pakaktų didybės. Regis, su šiuo siekiu susidorota.

Kaip Lietuva puošė šalį Vytautais

Nuo šiol Lietuvoje yra 29 paminklai Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, stovintys įvairiose Lietuvos vietovėse, pradedant nuo Ąžuolų Būdos ir baigiant Vyžuonomis. Seniausieji pastatyti Betygaloje (skulptorius Petras Aleksandravičius), Jurbarke (Vincas Grybas), Kudirkos Naumiestyje prie Širvintos upės tilto, Kvėdarnoje, Lygumuose, Luokėje, Pabiržėje, Radviliškyje (atstatytas obeliskas), Reškutėnuose, Rizgūnuose, Vadaktuose, Veliuonoje ir Viekšniuose. Nevienoda jų meninė vertė ir kūrėjų užmojis, bet visi jie buvo pastatyti 1930 m., Lietuvai minint 500-ąsias didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines. Kol kas jauniausias paminklas Vytautui atsistojo į jam skirtą vietą Marijampolėje Vytauto parke. Tiesa, šio paminklo iniciatoriams ir skulptoriui Juliui Narušiui ant kulnų mina vilniečiai: susikūrusi iniciatyvinė grupė Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms pagal skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą Vilniaus pilių teritorijoje siekia pastatyti paminklą Vytautui.

Veikiausiai atsitiks taip, kad 30-uoju paminklu Vytautui taps ne vilniečių, bet Raižių totorių dovana Vytautui ir Lietuvai. Totoriai birželio 26 dieną ketina atidengti paminklą savo geradariui Vytautui Raižių kaime Alytaus rajone. Šio 5 m aukščio paminklo autorius – vilnietis skulptorius Jonas Jagėla.

Kaip čia nepaminėti savaip unikalios Vyžuonų miestelio Utenos rajone paminklo Vytautui istorijos. Artėjant 500-osioms Vytauto mirties metinėms 1930 m., trys Vyžuonų paaugliai, ganydami galvijus, sumanė savo sukurtuoju paminklu pagerbti didįjį kunigaikštį. Tačiau ligi jubiliejaus savo sumanymo įgyvendinti nespėjo – ant Kartuvių kalno paminklą pastatė 1931 metais. Tų vaikinukų pavardės – Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. Ar tai ne tikrasis iš tautos gelmių kylantis Vytauto vardo įprasminimas? Vaikinukų pastatytasis paminklas restauruotas 1987 metais.

Nuo 1930-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Lietuva pastatė apie 50 paminklų Vytautui Didžiajam. Maža to, šis vardas įprasmintas Vytauto Didžiojo universiteto ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus pavadinimuose. Ką beveik per tą patį 20 nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų padarė mūsų karta? Atstatė V. Grybo neišlikusį paminklą Vytautui Kaune, pastatė naują paminklą Vytautui Birštone, tiesa, įsteigė Vytauto Didžiojo ordiną. Kernavės klebonas monsinjoras Česlovas Krivaitis paminklą Vytautui pastatė Kernavėje. Tiesa, dar yra iš medžio išskobtas Ipolito Užkurnio Vytautas Trakuose, Karaimų saloje – šį paminklą pastatė Vilniaus Vytautų klubas. Ar visu šiuo įdirbiu per 20 nepriklausomos Lietuvos metų galime didžiuotis, paliekame spręsti skaitytojui.

Kai snaudžia valstybė

Kai pasyvi arba išvis nieko nedaro valstybė, iniciatyvos imasi piliečiai – tuštumos nemėgsta ne tik gamta. Jeigu pirmo kelyje pasitaikiusio marijampoliečio paklaustume, kiek laiko buvo puoselėjama idėja Marijampolę papuošti Vytauto Didžiojo paminklu, išgirstume įvairių atsakymų.

Kol lūkuriavome Marijampolės Vytauto Didžiojo parke, prieš prasidedant paminklo Vytautui Didžiajam atidengimo iškilmėms, spėjau susipažinti su Vytautu Griniumi, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus Marijampolėje direktoriumi. Pasak V. Griniaus, marijampoliečiai paminklą Vytautui Didžiajam buvo pasišovę pastatyti dar minint Lietuvos valdovo 500-ąsias mirties metines, jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais.

Vieta turėjo būti pati prestižiškiausia – Karališkasis sodas miesto centre. Jis įkurtas 1870 m. rusų kariškių šeimoms, o 1930 m., kai buvo minimos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės, sodas ir šalia esanti Varšuvos gatvė pervadinti Vytauto vardu. Mergaitės pasodino 500 liepaičių kelyje vedančiame Kauno link, o berniukai – 500 berželių. Paminklui pradėtos rinkti lėšos, tačiau kilnią idėją įgyvendinti sutrukdė prasidėjęs karas. Išliko tik Senosiose Meškučių kapinėse dar 1930 m. Vytautui Didžiajam pastatytas paminklas, bet marijampoliečiams to buvo maža.

Nepriklausomybės metais Vytauto Ulecko ir Vytauto Mardosos iniciatyva nuspręsta paminklą Vytautui Didžiajam pastatyti Marijampolėje, taigi atlikti tai, ko nepavyko padaryti prieš karą. Susitarta su skulptoriumi Juliumi Narušiu, kad jis projektą įgyvendins 2005 metais, bet sumanymo įgyvendinti nepavyko, iškilus ginčams savivaldybėje, didėjant infliacijai. Apsispręsta paminklą užbaigti 2009 metais, ir jis buvo beveik baigtas, tiesa, ne vasarą, kaip norėta, bet rudenį. Vis dėlto atidengimo iškilmės buvo nukeltos į 2010-ųjų gegužės mėnesį. Mat praėjusiais metais Marijampolėje ir taip buvo atidengti net du iškilūs paminklai. Pavasarį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataljono teritorijoje atidengtas atkurtasis paminklas Ldk Vyteniui. Šį neišlikusį paminklą 1938 m. pastatė dailininkas ir skulptorius Gabrielius Staniulis, nuo 1936 m. tarnavęs Marijampolėje stovėjusiame 9-ajame pėstininkų pulke. Deja, karo metais paminklas neišliko, o Vytenio skulptūrą iš granito nukalė pagal išlikusias nuotraukas skulptorius Julius Narušis. Pažymėtinas ir Ldk Vytenio bendrosios paramos logistikos bataljono karių ir įvairių visuomeninių organizacijų indėlis į tai, kad šis paminklas buvo atkurtas.

2009 m. rugsėjo pradžioje Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, atidengtas paminklas Kalbai ir Tautai (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Paminklas išties didingas ir iškalbingas, apskritai tai bene vienintelis pasaulyje paminklas tautos kalbai. Tai, kad marijampoliečiai šį sumanymą iškėlė ir įgyvendino, gali būti laikoma miesto ir miesto gyventojų žygdarbiu. Sūduva ne žodžiais, o darbais patvirtino savo kaip bendrinės lietuvių kalbos ištakų krašto statusą.

Lygia greta statant paminklą Kalbai ir Tautai vyko ir Vytauto Didžiojo paminklo kūrimo darbai Mokolų kaime, kur yra skulptoriaus J. Narušio dirbtuvės. 110 tūkst. litų paminklui skyrė Marijampolės savivaldybė, kuriai vadovauja meras Vidmantas Brazys. Antra tiek lėšų surinko privatūs aukotojai.

Praėjusį rudenį šis paminklas buvo pastatytas, tačiau jo atidengimo iškilmės atidėtos. Teisingas sprendimas, nes šiais metais minime Žalgirio mūšio didžiosios pergalės 600-ąsias metines, o Ldk Vytautas su savo pusbroliu Lenkijos karaliumi Jogaila ir buvo svarbiausi šios pergalės autoriai. Ir dar vienas labai svarbus niuansas: Vytauto dėka Lietuvai sugrąžinta kryžiuočių užkariautoji Sūduva. Jeigu to nebūtų pavykę padaryti, šiandien marijampoliečiai kalbėtų kita kalba ir veikiausiai statytų paminklus suvorovams ir kutuzovams kaip „Kaliningradskaja oblastj“ gyventojai.

Apie visa tai bent kartsykiais reikėtų pamąstyti, o ypač tada, kai prasideda ginčai kone dėl kiekvieno statomo paminklo, kai skaičiuojami grašiai, kuriuos būtų galima nukreipti kitoms reikmėms, gal ir svarbioms, bet iš esmės vienadienėms.

Sunkus paminklo kelias

Paminklo Vytautui Didžiajam Marijampolėje idėją iškėlė ir įgyvendino Lietuvos Vytautų klubo Marijampolės skyrius (vadovas Vytautas Narušis) ir Marijampoliečių bendrija (pirmininkas Vytautas Gaulia).

Bene prieš dešimtmetį po nakties ant Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklo pamatų atsirado akmuo su užrašu: „Čia bus pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam ir Sūduviams, žuvusiems už Lietuvą“. Ir parašas – „Sūduvos Vytautas“.

Kilo nemažas triukšmas, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija reikalavo „nelegalų“ akmenį pašalinti. Kai ką erzino, kad iniciatyvos imasi visuomenininkai. Gerai ar blogai taktiškai suveikė – šiuo atveju gal nenagrinėsime, bet tai pamoka ir kitiems Lietuvos miestams, o didžiausia – Vilniaus miestui. Tiesiog nesusipratimas, kad Vilniuje ir Trakuose ligi šiol nėra paminklo Vytautui Didžiajam. Pilietiškai nusiteikę Lietuvos totoriai Raižiuose greičiau pastatys Vytautui paminklą, negu lietuviai Lietuvos širdyje Vilniuje.

Nemažai kolizijų sukėlė paminklo vieta pačiame Vytauto Didžiojo parke Marijampolėje. Tinkamiausia vieta būtų parko centre, bet prieš tai reikėjo iškelti toje vietoje einančią šiluminę trasą. Tam reikėjo apie 0,5 mln. litų, o tokių pinigų savivaldybė neturėjo. Kai kam kilo abejonių ir dėl to, kad parko teritorijos žemė priklauso valstybei, o paminklo statybą inicijuoja ir ja rūpinasi visuomeninė organizacija. Nesusikalbėjimo pakako ir tai tęsėsi bene dešimt metų. Per tą laiką Vytauto Didžiojo parke spėta pastatyti paminklą Tauro apygardos partizanams (skulptorius A. Ambraziūnas), o tai neišvengiamai vertė koreguoti ir pačią Vytauto Didžiojo asmenybės įprasminimo parke idėją. Abu šie paminklai turėjo tapti vieninga idėjinio ir meninio Lietuvos didvyrio įprasminimo koncepcija. Deja, šios vienovės įgyvendinti nepavyko – veikiausiai ir nepavyks.

Iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų Vytauto Didžiojo parko rekonstrukcijai pagaliau skirta apie 16 mln. litų, bet abu paminklai jau stovi. Išeitų, kad prie pastatytų paminklų teks derinti parko rekonstrukcijos darbus, o ne priešingai. Pasigirsta balsų, kad vos atidengtąjį Vytauto Didžiojo paminklą reikėtų perkelti į jam tinkamesnę vietą parko gilumoje. Gal ten ir būtų labiau reprezentatyvi vieta, bet toks blaškymasis erzina miesto visuomenę, kai kam kyla įtarimas, kad vyksta kai kurių nepatenkintųjų ambicijų karas. O kad parkas prašyte prašosi rekonstrukcijos, visiems akivaizdu.

Marijampolė – paminklų miestas

Žodžiu, nėra paminklo, kad jį statant ar pastačius nekiltų ginčų. Jų kyla ir Sūduvos gyventojams, kartais materialios reikmės ima viršų prieš dvasines ir kultūrines, bet dažniausiai vis dėlto laimi aukštesni siekiai – už tai jums, sūduviai, dėkinga Lietuva. Visi esame tik žmonės, kartais patiriame ir silpnumo akimirkų, bet stiprieji, gyvybingieji tautos pradai vis dėlto prasiveržia ir padeda pasirinkti teisingus sprendimus. Štai šios dvasinės sveikatos, kaip ir ausį bei širdį maloninančios sūduviškos kalbos intonacijos juk ir atvažiuojame į šį kraštą patirti. Tai mūsų bendrinės kalbos Meka, kurios vertę kiekvienam lietuviui marijampoliečiai kaip niekas kitas sugeba patvirtinti kone kasmet vis naujais reikšmingais darbais. Nors suvalkiečiai ir taupūs žmonės, bet Lietuvą garsinti sugeba dosniai. O tai svarbiausia, nes istorijoje išlieka tik svarbiausi dalykai.

Gediminas Zemlickas

Sargyboje 

Griausmavaldys Tomas Vaisieta prabilo kunigaikščio balsu

Skulptorių Julių Narušį sveikina jo kūrybos gerbėja

 Marijampoliečių bendruomenės pirmininkas Vytautas Gaulia ir Vytautų klubo Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Narušis buvo vieni svarbiausių šio paminklo Vytautui Didžiajam Marijampolėje iniciatorių