Minint bičiulių šimtmetį Balstogėje

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių 2009 m. labai pagausėjo. Iš daugelio pasaulio šalių sulaukėme palaikymo, kai virš bibliotekos padangės pradėjo telktis grėsmingi, institucijos likimą lemiantys debesys. Kai kurie tuo metu užsimezgę kontaktai peraugo į ilgalaikes bendradarbiavimo programas.

2009 m. lapkričio 13 d. tuometis bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevičius pasirašė ketinimų bendradarbiauti protokolą su Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio bibliotekos Balstogėje direktoriumi Janu Leończuku. Šiuo protokolu šalys nustatė, kad imsis veiksmų dvišaliam bendradarbiavimui užmegzti ir plėtoti. Aptariant bendradarbiavimo formas buvo numatyta, kad bibliotekos organizuos dvišalius susitikimus pagrindiniams darbams aptarti, bus verčiami kultūrinio paveldo dokumentai, rengiamos bendros konferencijos ir leidiniai, vykdomi tarptautiniai knygų mainai, vyks abiejų bibliotekų darbuotojų pasikeitimas stažuotėmis, bus vykdomi bendri moksliniai tyrimai ir projektai.

2010 m. gegužės 12–13 d. pirmajam vizitui į Balstogę buvo išvykęs LMAVB direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Proga buvo neeilinė – tomis dienomis Lenkijoje buvo švenčiamas mūsų bičiulių bibliotekos, vienos reikšmingiausių rytinės Lenkijos kultūros įstaigų, šimtmetis.

1910 m. Balstogėje, Kempnerio name Vokiečių gatvėje (dabartinėje Kilinskio), duris atvėrė pirmoji miesto viešoji biblioteka. Jos fondą sudarė spaudinių rinkiniai penkiomis kalbomis, didžioji jų dalis – lenkų kalba.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė šios bibliotekos veiklą, knygų rinkiniai buvo vokiečių ir rusų išgrobstyti. Atgavusi nepriklausomybę Balstogė liko be lenkiškos knygos, tad prireikė didžiulių pastangų, kad 1920 m. gegužės 23 d. biblioteka vėl atvertų duris skaitytojams. Tarpukario laikotarpiu biblioteka ir visa šalis išgyveno trisdešimtųjų metų ekonominį nuopuolį, o vėliau nepaprastai sparčią bibliotekos ir jos padalinių mieste plėtrą. Daug padėjo vilniškė Vrublevskių biblioteka.

Antrojo pasaulinio karo metu Balstogės senamiestis, kartu ir biblioteka, buvo sulyginti su žeme. 1944 m. pradėta išlikusių bibliotekos rinkinių gelbėjimo akcija. Liudininkai bylojo, kad buvę bibliotekos darbuotojai, negailėdami savęs, ištisomis dienomis gelbėjo knygas iš griuvėsių, traukė iš purvo, valė ir ant rankų nešė į naujai priemiestyje, Orzeszkowos gatvėje, bibliotekai paskirtas patalpas.

Pokarinė bibliotekos istorija – nepaliaujamai didėjantis bibliotekos rinkinių fondas, nepaisant sunkumų, ypač kai bibliotekai nuolat trūko patalpų.

Jubiliejų biblioteka pasitiko turėdama milijoninį dokumentų fondą – didžiausią pietrytinėje Lenkijoje, mieste turėdama penkiolika padalinių. Jubiliejinių iškilmių metu, gegužės 12 d. iškilmingai atidarytas šešioliktasis bibliotekos filialas Esperanto – libraro. Balstogės Esperanto centre bibliotekos skaitytojai ras dokumentų esperanto kalba, leidinių ir kitos informacijos, susijusios su Liudviko Zamenhofo vardu ir esperanto judėjimu.

Jubiliejinės bičiulių iškilmės vyko Balstogės Aleksandro Węgierkos dramos teatre, kurio salė vos pajėgė sutalpinti iš visos Lenkijos sugužėjusius bibliotekininkus, kultūros paveldo puoselėtojus, ir, žinoma, miesto valdžios, kitų oficialių Lenkijos institucijų atstovus. Užsienio svečių korpuse, be mūsų bibliotekos atstovų, dalyvavo Gardino apskrities mokslinės bibliotekos delegacija, vadovaujama bibliotekos direktorės Lidijos Malcevos.

Maloniai nustebome, kai pristatydamas svečius, bibliotekos direktorius J. Leończukas mus pasveikino gražia lietuvių kalba, o Gardino koleges – baltarusiškai. Gal ir nevertėtų stebėtis, nes nuo 1998 m. bibliotekai vadovaujantis J. Leończukas – poetas, prozininkas, vertėjas, Varšuvos universitete baigęs lenkų filologijos ir istorijos studijas.

Gal todėl direktoriaus pranešimas, skirtas Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio viešosios bibliotekos Balstogėje šimtosioms gyvavimo ir veiklos metinėms, skambėjo taip nuoširdžiai ir jaudinančiai, nes, be retrospektyvios bibliotekos raidos faktų, jame tiek daug šiltų žodžių buvo skirta tiems žmonėms, kurie ją kūrė ir nepaliaujamai puoselėjo savo kasdieniu kruopščiu darbu.

Po direktoriaus pranešimo parodytas filmas Książnica Podlaska 1910–2010 nuteikė viltingai, nes šalia istorinės medžiagos, nūdienos bibliotekos veiklos aktualijų, išvydome bibliotekos ateities viziją – naujųjų, modernių bibliotekos rūmų projektą, jame numatomas puikias sąlygas ir dokumentams, ir darbuotojams, ir, žinoma, svarbiausiems bibliotekinio gyvenimo dalyviams – skaitytojams. Kiek biblioteka jiems svarbi, kaip jie vertina savo miesto ir regiono kultūros židinį, pajutome prasidėjus apdovanojimams. Ypatingą jubiliejinę dovaną – auksinės rožės ženklą direktorius įteikė kukliai skaitytojai Jadvygai Czeszyk, kuri bibliotekai padovanojo visas gyvenimo santaupas – 50 000 zlotų. Sunkiai bepaeinanti senučiukė, scenoje atsiimdama apdovanojimą, visų susirinkusiųjų nuostabai teištarė: „...aš turėjau interesą: blogai bematau, o taip noriu skaityti, tad imu iš bibliotekos įgarsintas knygas ir jų klausau, tad paaukojau bibliotekai, kad ir kiti galėtų džiaugtis malonumu bendrauti su knyga“.

Kad biblioteka rūpinasi savo skaitytojais, stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas, įsitikinome kartu su kitais iškilmių dalyviais, po oficialiosios dalies apsilankiusiais atsinaujinusioje bibliotekoje. Bibliotekos išleistų leidinių ekspozicija, jos rinkiniuose saugomų raritetų paroda, erdvios, gerai įrengtos skaityklos, šiuolaikinė technika byloja apie bibliotekos pastangas tenkinti miesto bendruomenės informacinius poreikius.

Lankydamiesi bibliotekoje su jos direktoriumi aptarėme savo tolesnio bendradarbiavimo gaires ir dar šiemet derinsime abiejų įstaigų darbuotojų stažuotes, bendrų darbų projektus. Palinkėjome kolegoms, kad ateinantis jų gyvavimo šimtmetis nebūtų paženklintas tokiais tragiškais išgyvenimais, kaip pirmasis, kad galėtume kartu puoselėti senojo rašytinio paveldo tradicijas ir kurti modernias, laikmetį atitinkančias žinių ir informacijos šventoves.

Leokadija Kairelienė,
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos mokslinė sekretorė

Balstogės puošmena – baigiami sutvarkyti Branickių rūmai. Šiandien juose veikia Balstogės medicinos universitetas

Šalia Balstogės, Supraslyje, veikiantis stačiatikių vienuolynas garsėja Naugarduko vaivados Aleksandro Chodkevičiaus 1501 m. funduota Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Bažnyčios vidaus vaizdas

Šių eilučių autorė prie Palenkės vaivadijos Łukaszo Górnickio bibliotekos, įsikūrusios jaukiame gražiame senamiestyje