Modernumas ir tradicija: ar suderinamos vertybės (3)

M. L. Ką atsakytumėte į priekaištus, esą darbdaviai kartais ne visai patenkinti universiteto absolventais dėl jų ne itin gero praktinio parengimo darbo rinkai. Štai kolegijos labai gerai parengiančios specialistus, o universitetai – atitrūkusius nuo realaus gyvenimo poreikių. Kartais taip girdžiu sakant.

Z. A. Labai neteisinga visas aukštąsias mokyklas matuoti pagal vieną kurpalį – dabar universitetai yra labai skirtingi. Vilniaus universitetas, kad ir ką sakytų konkurentai, vis dėlto Lietuvoje suteikia aukščiausio lygmens universitetinį išsilavinimą. Todėl didžiąją dalį studijų sudaro studentų teorinis parengimas, diegiamas fundamentinis požiūris į studijuojamus dalykus. Mes nerengiame vien tik profesinio išsilavinimo specialistų.

M. L. Ar kartais universitetuose truputį nepiktnaudžiaujama, kai studijos orientuojamos vien į teorinį rengimą? Kai reikiamų praktinių įgūdžių studentams nesugebama duoti (tai atsitinka dėl įvairių priežasčių), tada girdime sakant, neva mes to ir nesiekiame, nes rengiame stiprius „teoretikus“.

Z. A. Mūsų Komunikacijos fakultete studentai atlieka mokomąsias ir profesines praktikas. Kai studentai išklauso visus kursus, teorines žinias jie taiko praktikoje. Per tą laiką studentai parengia darbą, kuris parodo gebėjimą taikyti įgytas kompetencijas praktinėje veikloje. Nenorėčiau sutikti, esą mūsų absolventai atitrūkę nuo praktikos. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečių absolventų, bet iš esmės jie gerai parengiami praktinei veiklai.

Universitetai pokyčių akivaizdoje

A. P. Būtent mokslinė Komunikacijos fakulteto veikla ir padeda užtikrinti gerą teorinį mūsų studentų parengimą. Paslaptis paprasta – didžioji dauguma dėstytojų yra mokslininkai. Jie atlieka mokslinius tyrimus ir savo patirtį, žinias perduoda studentams. Be mokslo nėra ir negali būti kokybiškų paskaitų ir studijų, nes dėstytojas tam tikras žinias gali gauti tik atlikdamas mokslinį darbą. Tą patį galima pasakyti apie studentus, ne tik trečiosios pakopos doktorantus. Jie tiria, analizuoja, modeliuoja savo kursiniuose ir bakalauro darbuose, fakultete veikia ir pagreitį įgauna SMD. Šiuo požiūriu fakultetas realiai įgyvendina pamatinį universiteto studijų ir mokslo vienovės principą, o Vilniaus universitetas buvo ir liks vienu svarbiausių šalyje mokslo tiriamuoju universitetu. Esu tikras, kad Europos ir Lietuvos universitetai bus paties gyvenimo priversti sukti tam tikros gradacijos kryptimi, daugelis teiks vis platesnį programų ir paslaugų spektrą, o į mokslinę tiriamąją veiklą specializuosis toli gražu ne kiekvienas universitetas.

M. L. Gyvename gana paradoksaliu laikotarpiu, kai pati sąvoka – „universitetas“ kartais lyg praranda savo tikrąją prasmę. Labai sunku „paslaugų universitetą“ ar „taikomojo pobūdžio universitetą“ sieti su sąvoka „universum“, su kuria juk tapatiname universitetų Europoje atsiradimą.

A. P. Europoje vyksta įnirtinga kova būtent dėl šių, taip pat ir kitų šiame pokalbyje aptariamų dalykų. Strategijos, koncepcijos dalykai yra labai svarbūs. Jeigu kai kurie universitetai virs į paslaugų tiekimo įmones (o tokius požymius pastebime), tai jau iš tikro nebebus universitetai.

M. L. Kai kurie netoliaregiški darbdaviai ar ne to kartais nori iš dabartinių universitetų? Jeigu aukštojo mokslo siekiamybės idealus modelis jiems yra kolegija, tai telieka universitetus paversti paslaugų teikimo mokymo bendrovėmis ar įmonėmis.

Juk ir Komunikacijos fakultete rengiate būsimuosius darbuotojus pirmiausia teikti paslaugas. Toli gražu ne didžiausia studentų dalis taps mokslo darbuotojais.

A. P. Esu kategoriškai nusiteikęs prieš patį šį terminą – paslaugų universitetas. Tam yra įvairios profesinės mokyklos, kolegijos. Jos tegul ir teikia paslaugas. Kai kurios jų privatizuotos, tad dar labiau priartėjo prie paslaugų teikimo modelio. Yra net ir privačių universitetų – tegul jie teikia paslaugas. Vilniaus universitetas yra klasikinis, orientuotas į gilią tradiciją, teikia gana aukšto lygio humanitarinį išsilavinimą. Esu nusiteikęs tiek prieš universitetinę komerciją, tiek prieš fundamentalių humanitarinių disciplinų naikinimą ar mažinimą.

M. L. Paprastai sąvokos „fundamentiniai“, „baziniai“ dažnai siejami su tiksliaisiais mokslais. Ką turite mintyje, kai sakote „fundamentiniai humanitariniai mokslai“.

A. P. Lietuvoje tai būtų plačiai suvokiama lituanistika, bendrosios kultūros prasme suprantama lituanistika; europietiškai suvoktos kultūros, kurioje gerai jaučiasi daugelio etnosocialinių bendrijų nariai, prasme. Humanitarinis išsilavinimas apima ne tik Antikos filosofiją ar šiuolaikinę lietuvių literatūrą, bet ir lietuvių kalbą, istoriją, kultūros paveldo išmanymą... Dėl šios priežasties bendrauniversitetinio lavinimo dalykams Komunikacijos fakultete skiriamas ypatingas dėmesys. Aišku, ,,neskriausdami“ kitų krypčių discipinų. To sieksime ir ateityje.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Doc. dr. Zenona Atkočiūnienė didžiuojasi, kad Komunikacijos fakultete tęsiami prof. Levo Vladimirovo pradėti darbai.

Minint Komunikacijos fakulteto 15-metį dekanui prof. Domui Kaunui teko ištverti ir televizijos žurnalistų šturmą