Modernumas ir tradicija: ar suderinamos vertybės (3)
M. L. Vis dėlto turime sutikti, kad anuomet prof. L. Vladimirovas buvo stebėtinai modernių pažiūrų asmenybė, sugebėjęs informacines technologijas susieti su bibliotekomis ir knyga. Juk tada tai buvo nauja.
Zenona Atkočiūnienė. Profesoriaus įžvalgos ir pasaulyje tuo metu vykę procesai įgalino plėtoti informacijos ir komunikacijos kryptį link modernumo. Buvo įkurta Informacijos sistemų katedra. Katedrai vadovauti ir joje dirbti L. Vladimirovas pakvietė žmones, kurie turėjo platesnį požiūrį į informacinius procesus visuomenėje, rėmėsi tarptautine patirtimi. Visa tai padėjo kurti naujas studijų programas. Iki L. Vladimirovo tebuvo dvi katedros. Vadovaudamas Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedrai L. Vladimirovas iš Lietuvos informacijos mokslinio tyrimo instituto pasikvietė prof. Romualdą Kazimierą Broniukaitį. Jis naujai Informacijos sistemų katedrai pradėjo vadovauti 1987 m. L. Vladimirovui buvo akivaizdu, kad be sistemų, technologijų, be platesnio konteksto mes paprasčiausiai negalėtume spręsti visuomenei aktualių problemų.
A. P. Amžinąjį atilsį prof. R. K. Broniukaitis tęsė ir išplėtojo L. Vladimirovo idėjas. Faktiškai šių profesorių dėka (ir ne vien jų) komunikacijos ir informacijos mokslai 1997 m. Lietuvoje buvo pripažinti. Vėlokai, tačiau ir tai pasiekti buvo toli gražu nelengva.
Kai kryptis virto strategija
M. L. Kiek prof. L. Vladimirovo požiūrio susiformavimui įtakos turėjo tai, kad jis buvo pakviestas dirbti Jungtinių Tautų (tuo metu – Suvienytųjų Nacijų Organizacija) Dago Hamaršeldo bibliotekos Niujorke generaliniu direktoriumi?
Z. A. Grįžęs iš JAV L. Vladimirovas matė, kad mes nepanaudojame nė mažos dalies to mokslinio potencialo, kurį jau tada turėjome. Tuo metu buvo aiškiai einama tradiciškumo, o ne modernumo keliu. Štai kodėl L. Vladimirovui prireikė Lietuvos informacijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojo R. K. Broniukaičio, pradėjusio vadovauti Vilniaus universiteto Informacijos sistemų katedrai. R. K. Broniukaitis susilaukė ne tik palaikymo, bet ir gana didelio „tradicionalistų“ pasipriešinimo. Juk konservatyvaus požiūrio šalininkai į bibliotekininkystę žvelgė kaip į mokslo šventovę, kur svarbiausioji informacijos laikmena buvo spaudinys, atliekantis tradicines funkcijas. Vadinasi, reikėjo pradėti nuo kitokio pobūdžio studijų, kitokios mokslinės aplinkos ir kitokio mokslo.
Man regis, trys to meto asmenybės – L. Vladimirovas, R. K. Broniukaitis ir Vladas Bulavas, vėliau tapęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriumi, – suprato, kad vieni humanitarai nebeišspręs jiems kylančių problemų.
R. K. Broniukaitis į Informacijos sistemų katedrą pasikvietė naujų darbuotojų iš Lietuvos informacijos MTI. Kai kurie iš jų ligi šiol dirba mūsų Informacijos ir komunikacijos katedroje – tai doc. Povilas Abarius ir doc. Algirdas Budrevičius. Jie, buvę R. K. Broniukaičio doktorantai, pradėjo būsimiesiems bibliotekininkams ir kitų specialybių studentams dėstyti technologinius dalykus. Tradiciniai informacijos organizavimo, apdorojimo ir sklaidos dalykai buvo pradėti modernizuoti. Tai buvo pagrindas įkurti modernų Komunikacijos fakultetą.
M. L. Su dekanu ir prodekanu kalbėjome, kad su kai kurių mokslininkų pasitraukimu iš fakulteto nunyko ir jų plėtota mokslinė kryptis. Tačiau su L. Vladimirovo kryptimi to neatsitiko?
Z. A. Ir negalėjo atsitikti, nes L. Vladimirovo požiūris buvo labai platus, nesutelktas tik į kai kuriuos dalykus. Tai ne šiaip kryptis, bet visa veikimo strategija. Ji fakultete ir šiandien gyva. Šiandien turime Informacijos ir komunikacijos katedrą, kuri yra viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjusi teikti studijų programas, tenkinančias šiuolaikinės informacijos, žinių visuomenės poreikius ( Informologija, Verslo informacijos vadyba, Ryšiai su visuomene, Komunikacijos mokslai). Kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis rengia ir vykdo mokslinius tyrimus, taikomuosius projektus, atitinkančius informacijos ir žinių vadybos poreikius bei taikymo specifiką, visuomenės kaitos tendencijas.
Kur eina fakulteto absolventai
M. L. Pakalbėkime apie darbo rinką: kur eina Vilniaus universiteto diplomus gavę Komunikacijos fakulteto absolventai?
Z. A. Eina į valstybines ir verslo organizacijas. Jie ,,paklausūs”, kadangi geba profesionaliai planuoti, organizuoti ir kontroliuoti informacinius procesus organizacijose, kurti, diegti ir eksploatuoti informacines sistemas, spręsti verslo informacijos procesų vadybos, informacinių sistemų organizavimo, verslo situacijų ir sprendimų modeliavimo problemas, teikti informacines paslaugas.
Iš teisingai pasirinktos informacijos galima priimti teisingus sprendimus. Visa tai padeda organizacijoms būti sėkmingoms konkurencinėje aplinkoje.
