Ignoto Domeikos takais Čilėje
Ne konkuruoti, bet bendradarbiauti Ar yra kokia nors I. Domeikos palikuonių bendrija ar draugija, kuriai gali rūpėti jos proprosenelio palikimo reikalai? Ar parašyta mokslinė I. Domeikos biografija?
Man atrodo, kad I. Domeikos vardo populiarinimu rūpinasi draugijos, kurios susidariusios ne giminių pagrindu, bet iš žmonių, kuriems rūpi mokslas ir kultūrinis paveldas. Tačiau man atrodo, kad tikra I. Domeikos mokslinė biografija dar neparašyta, nors gerų knygų ir straipsnių galima būtų išvardyti.
Lenkijos ambasadoriumi Argentinoje skiriamas medicinos habil. dr. prof. Zdzislavas Janas Rynas (Zdzisław Jan Ryn), buvęs Lenkijos ambasadoriumi Čilėje ir Bolivijoje. Jis renka bibliografinę medžiagą apie I. Domeiką, redagavo ir 2002 m. yra išleidęs knygą „Ignotas Domeika. Pasaulio pilietis“ (Ignacy Domeyko. Obywatel świata). Dalyvavo ir Vilniaus konferencijoje.
Nenoriu konkuruoti su Lenkijos tyrinėtojais: jie dirba savo darbą, aš – savo. Prof. Z. J. Rynas nėra mokslo istorikas, ir tai mus skiria. Nekonkuruoju ir su prof. Z. Vujciku, kuris padarė tai, ką tais laikais galėjo padaryti. Ir labai gerai padarė. Nežinau, ar būčiau galėjęs jo vietoje geriau padaryti. Z. Vujcikas Vilniuje atrado daug vertingų žinių apie Domeiką. Parodė, kaip turi dirbti mokslo istorikas. Z. Vujcikas dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Paryžiaus archyvuose.
Priminkime, ką Z. Vujcikas atrado?
Pirmiausia Vilniaus universitete rado I. Domeikos magistro disertaciją, atrado daug naujų duomenų apie I. Domeiką. Vilniaus archyvuose – daugybė svarbiausių dokumentų, kurie ligi tol buvo mažai ar išvis netyrinėti.
Kaip manote – kodėl?
Galiu suprasti, kodėl. Palikęs Lietuvą kaip sukilimo dalyvis ir politinis emigrantas, sovietmečiu nebuvo pati aktualiausia tyrinėjimo asmenybė. Mano asmeninė gyvenimo patirtis man padeda suprasti, ką reiškia būti netoleruojamam. Mano tėvelis juk taip pat buvo tapęs nepageidaujama persona, jo pavardė nebuvo minima sovietinio laikotarpio leidiniuose. 1932 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje aviacijos būrelio studentai pagal vokišką modelį pagamino sklandytuvą. Tarybiniais metais išleistoje enciklopedijoje matau įdėtą tėvo sukonstruoto sklandytuvo nuotrauką, bet tėvo pavardės po nuotrauka nėra. Mačiau nuotrauką, kur mano tėvelis sėdi pirmoje eilėje su pilotu, kuris tą sklandytuvą pirmasis išbandė. Tačiau tėvo pavardės niekur nerasime sovietinio laikotarpio literatūroje. Pasitraukusieji į Vakarus nebuvo minimi. Ir I. Domeika juk taip pat buvo politinis emigrantas, nors ir visai kitoje epochoje.
Skirtumas nebent tas, kad I. Domeikos pavardė sovietmečiu nebuvo cenzūruojama, išbraukoma. Pernelyg didelis domėjimasis praeities didžiavyriais juk buvo tramdomas – neduokdie kels pernelyg didelį pasididžiavimą savo krašto žmonėmis. Nacionalizmo bijota kaip didžiausio baubo.
Man tai suprantama.
Loterijoje ne visada laimima Jūsų su bendraminčiais kelionė į Čilę – tai ir savotiška loterija. Galima laimėti Lietuvos mokslui ir kultūrai reikšmingų naujų dalykų, bet galima ir nieko nepešti. Ar Jūs esate pasiruošęs tam antrajam atvejui?
Galiu sutikti, kad tai bene pirmoji kelionė, į kurią išsirengiu rizikuodamas nieko nepešti. Gal pavyks tik susipažinti su padėtimi ir grįžti.
Kita vertus, man dažniausiai sekasi. Metiniame 2006 m. Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos susirinkime skaičiau pranešimą apie tai, kodėl I. Domeika nebuvo išrinktas į Paryžiaus mokslų akademiją. Būdamas Paryžiuje vieną dieną tiesiog nuėjau į Paryžiaus mokslų akademijos archyvą, nelabai tikėdamasis, kad man pasiseks ką nors laimėti. Tiesiog norėjau susipažinti su padėtimi. Matau, kad ant direktorės rašomojo stalo guli vieno veikalo tomas, tarp kurio autorių yra ir mano buvusio studento pavardė – Džeimsas Maklelendas (James Maclelland). Jis Niujorko politechnikos universitete Brukline pradėjo magistrantūros studijas, vėliau įstojo į doktorantūrą Prinstone, ten parašė disertaciją apie prancūzų mokslo akademijas. Jų daug, kiekviena Prancūzijos provincija turi savo mokslų akademiją. Kadangi D. Maklelendas pradėjo tyrinėti Prancūzijos archyvuose esančią medžiagą, tai tapo geru Prancūzijos XVIII a. archyvų specialistu, 20 metų dirbo Paryžiaus mokslų akademijos archyve.
Man užteko pasakyti, kad buvau to studento pirmasis mokslo istorijos dėstytojas. Archyvo direktorė nudžiugo: „O, mesjė Maklelendas – nuostabu…“ Man atsidarė visos archyvo durys, gavau patarimų, kaip turėčiau ieškoti man rūpimų dokumentų. Jų pagrindu ir dariau pranešimą I. Domeikos draugijos susirinkime.
Paryžiaus mokslų akademijos archyve jau nepavyktų rasti naujos medžiagos I. Domeikos temai pagilinti?
Slapta viliuosi, kad archyve saugomi šios Akademijos narių rinkimo komiteto posėdžių protokolai. Nors tai savotiška konklava, kurios diskusijos neskelbiamos, bet posėdžio sekretorius juk turėdavo stenografuoti dalyvių išsakytas mintis. Tad kai ką įdomaus archyve gal dar įmanoma rasti.
Tačiau kelionė į Čilę – visai kitas atvejis. Panašumas tik tas, kad I. Domeikos palikuonis norite užgriūti taip pat netikėtai, kaip ir archyvą Paryžiuje.
Kai telefonu kalbėjausi su Chuanu Domeyko, visų savo ketinimų neatskleidžiau, tik pasakiau, kad atvyksiantys iš Lietuvos delegacijos nariai nori susipažinti su Pietų Čile, kur dar galėsime aptikti kai kuriuos I. Domeikos mokslinės veiklos pėdsakus. Artimiau susipažinę pradėsime konkretesnę kalbą.
Nauji užmojai nesibaigia Šioje kelionėje Jūs būsite oficialus I. Domeikos draugijos, o gal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovas?
Mūsų delegacijoje yra UNESCO (A. Dirmaitė), Lietuvos I. Domeikos draugijos (V. Vitkauskas ir A. Orentaitė) ir Vilniaus universiteto bibliotekos (A. Orentaitė) atstovai, o aš atstovauju pats save kaip Niujorko politechnikos universiteto profesorius, turintis UNESCO grantą. Manau, kad šiuo metu turime gal paskutinę realią galimybę į Lietuvą pargabenti I. Domeikos archyvo bent tam tikros dalies kopijas.
O jei nepasiseks? Nenorėčiau būti juoduoju pranašu…
Ką padarysi, tada mano anglų kalba išeisiančioje knygoje mažiau vietos bus skirta I. Domeikai. Knyga išeis ir lietuvių kalba, bet pirmiausia angliškai.
O kas toliau? Juk nepanašu, kad tai paskutinis maršruto taškas?
Jei viskas klostysis sėkmingai, imsimės rašyti Rytų Europos mokslininkų biografijų žinyną, jame bus aprėpti mokslininkai nuo Suomijos, Rusijos iki Rumunijos. Estijoje du tomai panašios knygos išleista estų kalba, iš viso bus trys tomai. Manau, kad tokį leidinį, skirtą bent jau žymiesiems mokslininkams, praverstų išversti ir į anglų kalbą.
Iš Niujorko atsivešiu Prinstone išleisto žymiausių pasaulio mokslininkų enciklopedijų žinyno keletą tomų. Žinynas išėjo maždaug prieš 30 metų, dabar leidžiamas papildomas tomas DVD formatu. Amerikiečiai į tą leidinį neįtraukė gyvų žmonių, o per tą laiką mirė labai daug žymių mokslininkų, kurie bus įtraukti į to žinyno papildomą tomą. Taip pat bus papildytas ir praleistais asmenimis. Gal pagaliau atsiras vietos žymiam lenkų fizikui Marianui Smoluchovskiui (Marian Smoluchowski, 1872–1917), daugeliui kitų to vertų mokslininkų, taip pat I. Domeikai. Apie jį turėjo atsiųsti straipsnį kažkoks čilietis, bet „manjana, manjana“ (isp. „rytoj, rytoj“) – ir neatsiuntė. Labai gaila, kad iš Rytų Europos į tą žinyną pateko labai nedaug mokslininkų, iš Lietuvos tik vienintelis Teodoras Grotthussas ir tai tik prof. Janio Stradinio dėka. Mat žinyną sudarinėjo amerikiečiai, keli anglai ir prancūzai, vienas rusų matematikos istorikas. Jie daugiausia rėmėsi anglų, prancūzų ir vokiečių šaltiniais. Dabar tinkamiausias laikas tą žinyną gerokai papildyti. Man norėtųsi į jį įtraukti ir daug Pietų Amerikos mokslininkų.
Žodžiu, sieksiu sudominti UNESCO tokiu platesniu projektu. Gal pavyks su mokslo istoriku iš Lenkijos Andžejumi Vrublevskiu kartu imtis Rytų Europos mokslininkų žinyno sudarymo darbų. Būtų svarbu pasitelkti gerą anglų kalbos mokovą, kad jis peržiūrėtų vertimus į anglų kalbą. O A. Vrublevskį pamėginsime pakviesti į mūsų tradicinę pavasario mokslo istorikų konferenciją Vilniuje.
Nuotraukose:
2002 m. minint I. Domeikos 200-ąsias gimimo metines tarptautinės konferencijos dalyviai prie atidengtos Ignoto Domeikos atminimo lentos, esančios Vilniaus Bazilijonų vienuolyno vartuose.
Ignoto Domeikos 200-ųjų gimimo metinių sukakties minėjimo tarptautinės konferencijos dalyviai prie Vilniaus universiteto Centrinių rūmų.
Čilės pašto ženklas, skirtas Igno Domeikos 200 metų jubiliejui.
