Vartokime įvardžiuotines formas!
Valerija Vaitkevičiūtė
Ką reikėtų laikyti šventuoju?
Nesekime aklai lenkų kalba, laikykimės įvardžiuotinių būdvardžių vartojimo tradicijų, kurias užfiksavo normine kalba parašyti leidiniai. KIŽ, 1997, p. 7, santrumpą šv. aiškina: „šv. – šventas (-is, -oji)“, ir p. 262 duoda: „šventieji Klemensas, Silvestras...“. Taigi, ir prie kitų prirašyta santrumpa šv. reiškia šventasis, -oji. Vartokime Šventųjų Jonų bažnyčia, Šventasis Kazimieras, Šventasis Tėvas (popiežius), Šventasis Raštas, Šventoji Teresė, Šventasis Jonas Krikštytojas (paveikslas), Šventasis Bernardas, Šventoji Marija Magdalietė, Šventoji Cecilija ir kt.; VLE, 2005, t. VII, p. 691, duoda Šventasis Jonas evangelistas; 2008, t. XIV, p. 418 – Šventasis Matas; RŽ, 1991, p. 188 – Šventasis Kazimieras; maldaknygės: „Šv. Teresės Vaikelio Jėzaus Novena“, 1932, p. 3 – Šventoji Terese šauksm.; LM, 1968, p. 358 – Šventąjį Tėvą, p. 358 – Visų šventųjų litanija, p. 374 – Šventojo Antano litanija ir t. t.
Tiesa, tarmės ir kurie ne kurie raštai nelyginamojo laipsnio įvardžiuotinę formą šventasis, -oji keičia neįvardžiuotine šventas, -a, pvz.: Juozapai šventas Dusetos (Zarasų r.), šventai Onai Vaiguva (Kelmės r.), šventas Petras Dubingiai (Molėtų r.), ir aukščiausiojo laipsnio įvardžiuotinį būdvardį švenčiausiasis, -oji keičia neįvardžiuotiniu švenčiausias, -ia, pvz.: Motina Švenčiausia (raštai); pasirodė man švenčiausia parėduose piemenės V. Kudirka. Neįvardžiuotinė aukščiausiojo laipsnio forma dar pasitaiko giesmėse dėl eilėdaros, ypač senosiose maldaknygėse, pvz.: MNAA, 1924, p. 327 – Ateik, Dvasia švenčiausia; p. 368 – Pana švenčiausia, Motyn’ be grieko...
Remdamasi tarmių pavyzdžiais, prof. A. Paulauskienė, trumparegiškai pasižiūrėjusi į šį reiškinį, nepastebėjo lenkų kalbos įtakos ir pareikalavo anksčiau minėtais atvejais įvardžiuotines formas keisti neįvardžiuotinėmis, pamiršdama, kad lenkai mus krikštijo (Mindaugas ir dalis aukštuomenės apsikrikštijo 1251 m.), ir iš jų mes perėmėme krikščioniškąją leksiką, kartais aklai ja sekdami. Negriaukime įvardžiuotinio būdvardžio vartojimo tradicijų.
Kitų straipsnio pradžioje minimų būdvardžių, dalyvių ir kelintinių skaitvardžių neįvardžiuotinių formų vartojimą drąsiai galima laikyti klaida. Jų įvardžiuotinės formos su tam tikrais pažymimaisiais žodžiais skiria daiktus, turinčius visiškai priešingų ypatybių. Jų gausu įvairių mokslų terminų žodynuose.
„Chemijos terminų aiškinamasis žodynas“, 2003 (toliau ChTAŽ), p. 114 – didysis pe riòdas , p. 255 – mažíeji periòdai ; p. 242 – lengvàsis metãlas , p. 375 – sunkùsis metãlas ; p. 114 – didíeji žiedaĩ, p. 255 – mažíeji žiedaĩ. „Matematikos terminų žodynas“, 1994 (toliau MTŽ), p. 137 – silpnàsis mãksimumas, stiprùsis mãksimumas ; p. 165 – atv iràsis paviršius, p. 167 – uždaràsis paviršius; p. 192 – silpnóji ribà , p. 193 – stiprióji ribà ir kt. „Fizikos terminų žodynas“, 2007 (toliau FTŽ), p. 595 – didžiáusiosios leidžiamõsios įtampos relė, p. 596 – poliarizúotoji relė; p. 605 – teigiamõsios dalies ribójimas, neigiamõsios dalies ribójimas; p. 651 – atviróji sistemà , p. 659 – uždaróji sistemà . „Sporto terminų žodynas“, 1996, p. 291 – bendràsis lankstùmas , p. 292 – specialùsis lankstùmas ; p. 47 – lengvóji atlètika , p. 48 – sunkióji atlètika ir t. t. Įvardžiuotiniai būdvardžiai, dalyviai ir kelintiniai skaitvardžiai dar rodo daikto rūšį terminologine prasme, pvz.: „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“, 1982 (toliau LTE), t. 9, p. 388 – ankstyvasis renesansas (XIV–XV a.), brandusis renesansas (XV a. pab.–XVI a. I ketv.), vėlyvasis renesansas (XVI a.); FTŽ, 2007, p. 607 – grįžtam àsis ryšys, paprastasis ryšys, p. 509 – tariamóji paklaidà, tikróji paklaidà . KIŽ, 1997, p. 125 – Artimieji Rytai; LTE, 1983, t. 11, p. 345 – Tolimieji Rytai; TŽŽ, 2007, p. 1093 – Naujasis Testamentas, Senasis Testamentas; „Vaistinių augalų enciklopedija“, 2005, p. 385 – šliaužiančioji tramažolė, p. 330 – paprastoji sukatžolė; „Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas“, 1991 (toliau ŠETEŽ), p. 137 – nekilnojamasis turtas; DŽ, 2000, p. 864 – kilnojamasis turtas. Taigi ir mobilusis ryšys, mobilusis telefonas; „Europos Sąjungos enciklopedinis žinynas“, 1999, p. 275 – viešieji pirkimai, tai ir viešoji informacija; VLE, 2002, t. II, p. 234 – Aukštíeji kùrsai, tai ir aukštieji mokslai; DŽ, 2000, p. 413 – gyvenamasis trobesys, tai ir gyvenamieji namai; DŽ, 2000, p. 319 ir TŽŽ, 2007, p. 557 – baudžiamasis kodeksas, VLE, 2002, t. II, p. 720 – baudžiamoji atsakomybė; ŠETEŽ, 1991, p. 106 – kompensuojamasis kitimas, tai ir kompensuojamieji vaistai; VLE, 2006, t. IX, p. 401 – Pirmasis pasaulinis karas, Antrasis pasaulinis karas; MTŽ, 1994, p. 134 – pìrmojo láipsnio lygtìs , p. 132 – antrojo láipsnio lygtìs.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos IV dalis“ skelbia: „Saugosime, puoselėsime ir propaguosime lietuvių kalbą, s k a t i n s i m e l a i k y t i s k a l b o s t r a d i c i j ų (išretinta mano. – V. V.), įgyvendinsime lietuvių kalbos sisteminio stiprinimo programą“.
Šiuo, kaip ir daugeliu kitų atvejų, žodžiai sau, darbai sau, o kalbai tokia maišatis – didžiulė žala.
