Apie tiltų statybą kariniais tikslais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga

Napalys Kitkauskas

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis 1276–1277 m. bartų genties žmones, besigelbstinčius nuo kryžiuočių vergijos, apgyvendino Gardine, Valkaviske ir nemažame Lietuvos žemių plote tarp Nemuno vidurupio ir Neries. Jų gyvenvietės buvo įsikūrusios Trakų, Lydos, Ašmenos, Medininkų, Varėnos, Žaslių, Kernavės apylinkėse. Teigiama, kad bartai ypač gerai mokėję statyti tiltus ir per karus tai buvusi jų pagrindinė prievolė. Net po 300 metų Žygimanto Augusto 1557 m. Valakų įstatyme bartams nurodoma, kad „jei mes jiems liepsime eiti į karą, tai tais metais jie atleidžiami nuo visų mokesčių, bet privalės tiltus statyti“. Lydos apskrityje, ne vėliau kaip XIV m. antrojoje pusėje, buvo įkurtas Bartų valsčius su Panemunės, Pelesos, Skalvių ir Aradnos vaitystėmis. 1503 m. čia minimas Bartų pavietas (apskritis). XVIII a. buvo Bartų seniūnija.

Viduramžių Europoje buvo gausu miškų, todėl nesunku buvo gauti tinkamos medienos tiltams statyti. Kadangi šiomis dienomis minime Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį, reikia paminėti tilto per Vyslą jungtinės lietuvių ir lenkų kariuomenės perkėlimui statybą. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Jogailos parėdymu dar 1409–1410 m. sandūroje prie Vyslos Koženicos girioje slapta buvo rengiami tiltlaivių pavidalo (w postaci mostotodzi) elementai pantoniniam tiltui. 1410 m. birželio mėnesio pabaigoje jie buvo nuplukdyti Vyslos upe į Červinsko rajoną. 1410 m. birželio 30 d. ties Červinsku 500 metrų ilgio pantoninis tiltas buvo sumontuotas per 8 valandas ir visos sąjungininkų pajėgos tvarkingai perėjo į dešinįjį Vyslos krantą. Pusės kilometro ilgio tiltas buvo sumontuotas per rekordiškai trumpą laiką. Tas tiltas vaidino svarbų vaidmenį per visą 1410 metų kampaniją užtikrinant komunikacijas per Vyslą. Sąjungininkų kariuomenė, perėjusi į dešinįjį Vyslos krantą, toliau žygiavo į vakarinių prūsų žemes, tuo metu jau valdomas Kryžiuočių ordino, kur 1410 metų liepos 15 dieną įvyko lemiamas Žalgirio mūšis.

Šia proga reikia paminėti dar vieną Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei svarbų 1514 m. rugsėjo 8 d. mūšį prie Oršos. Šiame mūšyje etmono Konstantino Ostrogiškio pajėgos, staigiai forsavusios Dnieprą, sumušė kur kas didesnes rusų karines pajėgas. Dnieprui forsuoti skubiai buvo sumontuotas tiltas, vadovaujant karo inžinieriui Janui Bastai. Matyt, ir šiuo atveju tilto dangą Dniepro upėje palaikė specialios valtys ar statinių tipo plūdurai. Per šį tiltą skubiai į mūšio vietą buvo permesti sunkūs artilerijos pabūklai.

Apie tiltų statybą kariniais tikslais pietų šalyse išlikę gerokai ankstesnių žinių. Pavyzdžiui, 480 m. prieš Kristų Persijos su Graikija karo metu, persų karalius Kserksas per Dardanelų sąsiaurį buvo pastatęs du pantoninius tiltus. Kiekvienas jų buvo iki 1200 metrų ilgio ir turėjo po 300 plūduriuojančių atramų. Aleksandro Makedoniečio žygio į Indiją metu (326 m. pr. Kr.) taip pat buvo statomi tiltai per upes. Kariuomenė tiltų statybai įrangą veždavosi kartu su žygio dalyviais. Julius Cezaris, kariaudamas su germanų gentimis, 56 m. pr. Kr. ant Reino upės (į pietus nuo Koblenco) ant polinių atramų pastatė tiltą per 10 dienų.

Oršos mūšis. M. Bielskio kronikos graviūros detalė