Lietuvos matematikų draugijos 51-osios konferencijos pareiškimas

Akademinė bendruomenė visuotinai sutaria, kad šalies mokslo ir studijų sistema atitinka visuomenės poreikius tiek, kiek ji skatina mokslininkus siekti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų kokybės standartų, remia mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą sprendžiant šalies problemas ir padeda jauniems talentams įsilieti į Lietuvos mokslą visam gyvenimui.

Tenka pripažinti, kad dabartinė mokslo ir studijų sistema neatitinka visuomenės poreikių, o Lietuvos mokslo valdymo ir finansavimo tvarka, kurią nustato LR Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 597 ir 2009 m. birželio 29 d. pasirašytas LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo, yra netinkama spręsti vis gilėjančias sistemos problemas.

Remiantis minėtais dokumentais, institucijų mokslo veikla vertinama pagal mokslo darbus, dalyvavimą tarptautinių mokslo programų projektuose ir bendradarbiavimą su verslu. Savo ruožtu mokslo darbų vertinimą reglamentuoja smulkmeniškos metodikos, kuriomis bandoma nustatyti mokslo darbų kokybės standartus. Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių, kurioms priklauso ir matematikos kryptis, mokslo darbų kokybė iš esmės grindžiama bibliometriniais rodikliais. Tokia vertinimo metodika yra iškreipta ir palanki eksperimentinių mokslų atstovams, kolektyviai rašantiems trumpus straipsnius. Joje neatsižvelgiama į matematikų (bei kitų formaliųjų mokslų) darbo pobūdį ir tradicijas rengti tokią publikaciją, kuri išsemia gvildenamą problemą, cituoti kitus straipsnius tik tiek, kiek to reikia mintims pagrįsti. Mokslinės informacijos instituto (ISI) bazės žurnalams vertinti taikomas cituojamumo rodiklis (impact factor) priklauso tik nuo pastarųjų 2 metų citavimų skaičiaus, o matematikos straipsniams būdingas cituojamų darbų amžius – 10 ir daugiau metų. Pastaroji savybė lemia, kad naujoje institucijų mokslo darbų vertinimo metodikoje (Projektas 2010 05 28) naudojamo žurnalo cituojamumo rodiklio ir matematikos kategorijos agreguotojo cituojamumo rodiklio santykio reikšmių nuokrypis nuo vidurkio yra santykiškai mažas.

2008 m. birželio 11 d. Tarptautinė matematikų sąjunga išplatino spaudos pranešimą, kuriuo pristatė grupės mokslininkų atlikto darbo ataskaitą Citavimo statistika (žr. internete http://www.mathunion.org/fileadmin/IMU/Report/CitationStatistics.pdf ). Citavimo statistika ataskaitoje vertinama remiantis matematikos požiūriu. Jos autoriai griežtai perspėja dėl perdėto pasikliovimo tokia citavimo statistika kaip svorio koeficientas, h-indeksas ir citavimų kiekis. Paprastai citavimu grindžiamus metodus skatinama naudoti tikint jų tikslumu, objektyvumu ir paprastumu. Tačiau toks tikėjimas nepagrįstas, – rašoma Tarptautinės matematikų organizacijos spaudos pranešime.

Mokslo politikoje naudojamų priemonių pasekmių tyrimai patvirtina minėtas ir pateikia dar griežtesnes išvadas. ES finansuojamo ir Edinburgo universiteto mokslininko D. Fanelli atlikti tyrimai rodo, kad didėjanti konkurencija ir būtinybė kuo daugiau publikuoti gali turėti įtakos mokslo tyrimų kokybei (žr. http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0010271 ). Šie tyrimo rezultatai patvirtina akademinės bendruomenės požiūrį, kad mokslo finansavimo tiesioginė priklausomybė nuo publikacijų skaičiaus iškreipia mokslinio darbo motyvaciją. Mokslininkai negali leisti sau atsidėti sunkių problemų sprendimui, yra priversti švaistyti laiką rengdami ,,publikuotiną” straipsnį.

Lietuvos mokslo valdymo ir finansavimo tvarka negali padėti mokslininkams siekti aukštų mokslo kokybės standartų ir įgyvendinti kitų minėtų akademinės bendruomenės tikslų. Smulkmeniškas mokslo sistemos reglamentavimas, remiantis išorine priežiūra ir kontrole, rodo nepasitikėjimą mokslininku ir jo prigimtine nuostata siekti maksimalios tyrimų kokybės. Mokslinės veiklos susiaurinimas iki mokslo publikacijų rengimo ignoruoja kitas akademinės veiklos rūšis: dėstymą, konsultavimą, mokslo organizavimą, mokslo populiarinimą ir kt.

Dabartinė mokslo ir studijų sistema neskatina akademinės bendruomenės dalyvauti sprendžiant jos problemas. Mokslininkai, dirbantys Lietuvos mokslo taryboje, atstovauja institucijoms, o ne savo profesinei bendruomenei. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės bei ekspertai, pagrindžiantys ir rengiantys valdžios nutarimus, renkami vadovaujantis akademinei bendruomenei nežinomais kriterijais. Mokslo finansavimą ir mokslo politiką formuoja ir vertina tos pačios institucijos. Ignoruojamas faktas, kad mokslo kokybei įtakos gali turėti tik pati akademinė bendruomenė ir tik savo mokslo kryptyje ar šakoje.

Lietuvos matematikų draugijos konferencija siūlo, pertvarkant mokslo sistemą, įgyvendinti šias mokslo ir studijų sistemos nuostatas:

· Pasiekti, kad ŠMM ir LMT dirbantys mokslininkai atstovautų ne savo institucijai, bet savo mokslo srities bendruomenei;

· Naudoti tik ekspertinį mokslo darbų vertinimą, kuris remtųsi savianalize, parengta pagal visuotinai sutartą metodiką;

· Atsisakyti institucijų finansavimo tiesioginės priklausomybės nuo publikacijų skaičiaus;

· Praplėsti mokslinės veiklos sampratą, naudojamą vertinant mokslo ir studijų institucijas;

· Mokslų klasifikacijos sistemoje matematiką ir kitus formaliuosius mokslus išskirti kaip atskirą formaliųjų mokslų sritį.

2010 m. birželio mėn. 17 d.,

Šiauliai

J. Kubilius

Lietuvos matematikų draugijos  valdybos pirmininkas