Bèbras ne bebras
Valerija Vaitkevičiūtė 2010 05 25 Ryto suktinis (World 21:45–22 val., vedėja Zita Kelmickaitė) pašnekovės kalbininkės prof. D. Mikulėnienė ir L. Kalėdienė teigė, kad atėjo nauja karta, ir lietuvių kalba keičiasi. Tiksliau – keičiama, neatsižvelgiant nei į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno šešto (trečio elektroninio) leidimo, 2006, normas, nei į iki šiolei puoselėtas kirčiavimo vadovėlių (dabartinių kalbininkų net neminimų) normas. Kad lietuvių kalba degraduoja, jau seniai akivaizdu. Kalti reformatoriai, pasišovę kalbą keisti pagal principą – nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai. L. Kalėdienė laidoje sakė, kad ji Muzikos ir teatro akademijoje dabar daug dėmesio skiria akcentui, nes akcentas rodo, kokiai socialinei grupei priklauso asmuo. Ar ji taiso akcentą – neaišku. Z. Kelmickaitė paklausė, kodėl dabar reikalaujama kirčiuoti bẽbras, o ne bèbras. Pašnekovės atsakė, kad šis žodis esąs lietuviškas. Manau, kad jos klysta. Pasidomėkime šio žodžio kilme. Prof. J. Balčikonio redaguotame Lietuvių kalbos žodyne, 1941, t. I, p. 575, duotas vienas pavyzdys bẽbrai Gargždai, Kretingos a. ir vienas pavyzdys bèbras Kalvarija, Marijampolės a. Antrame šio žodyno leidime, 1968, t. I, p. 706, pakartoti tie patys šaltiniai, tik bẽbrai – jau iš Gargždų, Klaipėdos r. Kadangi prof. J. Balčikonis pirmuoju variantu pateikė bẽbrai, tai vėlesni leidiniai, išskyrus vieną kitą, kirčiuoja bẽbras.
Apklausus tarmių atstovus iš tų vietų, kur yra bebrų (o kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau VLE), 2002, t. II, p. 760, bebrai „Dabar aptinkami visoje Lietuvoje“), konstatuota, kad pietiniai vakarų aukštaičiai (Pilviškiai, Kybartai, Vilkaviškis, Bartninkai, Vištytis, Gražiškiai, Marijampolė) kirčiuoja bèbras, veliuoniškiai (Šakiai, Lukšiai, Višakio Rūda, kur bebrai ištiesino Siesarties upę, Šešupės dešinį intaką) irgi bèbras, dzūkai (Varėna, Lazdijai, Butrimonys, Leipalingis) – bèbras. V. Vitkausko Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, 1976, p. 44, kirčiuoja bèbras Kuršėnai.
Lietuvių tarybinė enciklopedija, 1977, t. 2, p. 60, kirčiuoja bẽbras, VLE, 2002, t. II, p. 759 duoda bẽbrai.
Pažvelkime į kitas kalbas.
Latviai: Latviešu–krievu vardnīca, 1953, p. 9 – bebrs (e trumpas) б οбir Latvių–lietuvių kalbų žodynas, 1977, p. 107 – bebrs bebras (nekirčiuotas).
Lenkai: Lietuvių–lenkų kalbų žodynas, 1991, p. 59 – bẽbras bóbr; Didysis lenkų–lietuvių kalbų žodynas, 2003, t. 1, p. 64 – bóbr bèbras.
Rusai: Rusų–lietuvių kalbų žodynas, 1982, t. 1, p. 110 – бοбρ, -pá bẽbras; V. Dalis (В. Dаль) Толковый словарь живого великорусского языка, 1978, t. 1, p. 101 – Бобръ, o бобéръ autorius laiko kitu gyvūnu; Словарь русского языка XI–XVII вв., 1975, Выпуск 1, p. 84 – Бебрь (Беберь) м. Бобр, o p. 253 – Бобръ, Бобр (1381). Ukrainiečiai: Русско–украинский словарь, 1980, p. 39 – бобр бобéр, -брá ir Українсько–російский словник, 1984, p. 41 – боб/éр, -брá бобр, разг. Бобёр. Čekai: Чешско-русский словарь, 1976, p. 34 – bobr бобр; бобёр. Vokiečiai: Vokiečių – lietuvių kalbų žodynas, 1989, t. 1, p. 187 – Bíber bèbras. D. Mikulėnienei ir L. Kalėdienei derėjo pirma išstuodijuoti minėtus šaltinius ir ypač atsižvelgti į tarmių faktus ir tik po to skelbti verdiktą, kuris, paremtas tik išankstine nuomone, netenka prasmės.