Jungtinių tyrimų centras domisi Lietuvos mokslu
Jungtinių tyrimų centras domisi Lietuvos mokslu
Birželio 16 d. Vilniuje Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro, jo institutų vadovai bei jo Valdytojų tarybos nariai Lietuvos mokslinių tyrimų perspektyvas ir galimas ateities bendradarbiavimo sritis aptarė su mūsų šalies valdžios ir mokslo bendruomenės atstovais. Diskusijose buvo apžvelgta Europos Sąjungos Šeštoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (6-oji BP), kuriai ES biudžete numatytas trečias pagal dydį finansavimas po bendros žemės ūkio politikos ir struktūrinių fondų. Buvo apibrėžtos galimos būsimo bendradarbiavimo pagal 7-ąją BP sritys ir temos, taip pat aptartos kitos Lietuvos mokslo integracijos į Europos tyrimų erdvę formos ir galimybės.
Renginiuose dalyvavo Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro generalinis direktorius Rolandas Šenkelis (Roland Schenkel). Priminsime, kad Jungtinių tyrimų centro misija - teikti kliento interesais pagrįstą mokslinę ir techninę paramą ES politikos kryptims plėtoti, įgyvendinti ir stebėti. Pastangos pirmiausia orientuojamos į maisto, chemijos produktų ir sveikatos, aplinkos ir tvarumo, branduolinės saugos ir saugumo, technologinių prognozių, pamatinių medžiagų ir matavimų, visuomenės saugumo ir kovos su sukčiavimu sritis.
Jungtinių tyrimų centro Generaliniame direktorate (JTC GD), jo institutuose dirba 10 mokslininkų ir ekspertų iš Lietuvos. Lietuvos mokslinių tyrimų ir technikos organizacijos yra 28 JTC GD bendradarbiavimo tinklų ir projektų oficialios partnerės, o 2005 m. apie 120 Lietuvos ekspertų dalyvavo JTC GD surengtuose seminaruose, kuriuose buvo nagrinėjami moksliniai ir techniniai arba ES teisės aktų aspektai.
Spaudos konferencijoje buvo pristatyti nauji dviejų sričių Jungtinių tyrimų centro ir Lietuvos organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžiai - netarši ir saugi energetika bei elektroninis naminių gyvūnų identifikavimas.
Vilniuje birželio 14 d. taip pat vyko JTC Valdytojų tarybos narių susitikimas - pirmasis toks mūsų šalyje. Valdytojų tarybą sudaro aukšto rango mokslo atstovai iš kiekvienos ES valstybės narės bei stebėtojai iš šalių kandidačių ir asocijuotų šalių. Lietuvai JTC Valdytojų taryboje atstovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Su juo Mokslo Lietuva aptarė buvusius renginius ir kai kuriuos kitus aktualius šalies mokslo politikos klausimus.
Ką veikia Jungtinių
tyrimų centrasGerbiamasis Prezidente, kokia struktūra yra Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras? Dar viena Briuselio biurokratinė struktūra, skirta daliai valdininkų gyvenimą padaryti gražesnį?
Aš sakyčiau kitaip. Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras yra pagrindinė Europos Sąjungos mokslo ir jo taikymų institucija. Centrui priklauso 7 mokslo institutai: 3 Šiaurės Italijoje (netoli Milano, Ispra vietovėje), vienas Ispanijoje - Sevilijoje, vienas - Vokietijoje, Karlsruhėje ir po vieną Belgijoje bei Olandijoje. Centrinis JTC administravimo aparatas, kurį sudaro 60 ar 70 darbuotojų, dirba Briuselyje.
Kas yra JTC mokslo institutų užsakovai?
Europos Sąjungos direktoratai. JTC institutų veikla tik iš dalies yra mokslinė: darbuotojai rašo ir publikuoja mokslinius straipsnius, bet didesnioji darbų dalis - taikomojo pobūdžio. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti potvynių numatymą ir modeliavimą, stichinių ar antropogeninio pobūdžio nelaimių, ES valstybių sienos kontrolės, prieš terorizmą nukreiptų veiksmų numatymą ir t. t.
Pastaruoju metu tuose 7 mokslo institutuose dirba 2650 darbuotojų.
Kam pavaldūs šie JTC institutai, kieno nurodymus jie vykdo?
Jie pavaldūs Briuselyje veikiančiam Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui, kuriam vadovauja Europos Komisijos mokslinių tyrimų komisaras Janesas Potočnikas (Janez Potočnik). Paties Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro generaliniu direktoriumi dabar išrinktas R. Šenkelis. Paaiškinsiu ir kuo aš čia dėtas. JTC yra administracija ir Valdytojų taryba, kurią sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos ES šalies. Man tenka atstovauti Lietuvai. Valdytojų taryba rūpinasi strateginiu JTC valdymu, taip pat ir šio centro institutais. Jų direktoriai atsiskaito JTC Valdytojų tarybai. Jai atsiskaito ir pats generalinis direktorius. Žodžiu, mūsų pareiga analizuoti JTC veiklą, teikti patarimus ir t. t.
Ar nepamirštamos nacionalinės mokslo institucijos Jūs išvardijote kai kurias mokslines programas, kurias vykdo 7 JTC mokslo institutai. Tačiau ar tų užsakymų negalėtų vykdyti nacionalinės įvairių ES šalių mokslo institucijos? O gal tokiems uždaviniams spręsti nacionaliniai mokslo centrai pernelyg silpni? Kitaip tariant, ar Europos Sąjunga nedubliuoja mokslo institucijų, kurios ir taip veikia daugelyje šalių?
Visiškai teisingas klausimas, ir aš pats jį esu ne kartą uždavęs JTC Valdytojų taryboje. Kadangi JTC mokslo institutai dirba 5 valstybėse, o prie 15 ES senbuvių prisidėjo 10 naujų narių, tarp jų ir Lietuva, būtent tos naujos narės kartais jaučiasi truputį aplenkiamos. JTC finansuojamas iš ES biudžeto, t. y. visų mūsų lėšų, kurios sudaro maždaug 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų, taip pat 40-50 mln. eurų prisiduriama dalyvaujant ES 6-ojoje Bendrojoje programoje). JTC mokslo institutų dalyvavimo 6-ojoje BP sėkmės koeficientas yra maždaug 50 proc., taigi kas antras projektas laimi finansavimą.
Jeigu neklystu, Lietuvos mokslininkų maždaug kas šeštas pateikiamas projektas laimi finansavimą.
Sunku pasakyti, kas čia daugiau turi įtakos: ar aukštas JTC pateikiamų darbų lygis, ar tai, kad tie institutai yra arčiau Briuselio. Greičiausiai lemia ir viena, ir kita.
Žodžiu, nacionaliniai mokslo centrai vis aktyviau siūlo įtraukti ir tų šalių mokslinį potencialą į europinių projektų vykdymą. Tuo labiau, kad iš tų naujųjų ES šalių gana didelė emigracija, tad būtų visai gerai, jeigu mūsų jaunimas važiuotų ne bet kur, o į JTC mokslo institutus. Faktiškai tų institutų personalą ir turėtų sudaryti ES šalių mokslininkai.
Daugelio ES šalių mokslinės institucijos yra ekspertinio pobūdžio ir puikiausiai galėtų teikti įvairaus pobūdžio ekspertines rekomendacijas Briuseliui. Be to, ES šalių mokslų akademijos yra susijungusios į ES mokslų akademijų sąjungą, kuri nagrinėja labai aktualius klausimus, rengia įvairių mokslo sričių įžvalgas, analizes, dokumentus ir teikia įvairioms ES struktūroms, taip pat Briuseliui. Taigi esama rimtų konkurentų JTC.
Arba štai Europos fizikų draugija, vienijanti 100 tūkst. fizikų. Tai didžiulis fizikos mokslo potencialas, puikūs fizikai ekspertai. Praktiškai į bet kurį su fizika susijusį klausimą Europos fizikų draugija kompetentinga pateikti atsakymus.
Pagaliau įvairių šalių universitetuose, mokslo institutuose yra daugybė įvairių sričių labai kompetentingų mokslininkų, kurie gali atlikti sudėtingiausias užduotis. Todėl JTC Valdytojų tarybos posėdžiuose ne kartą esu kalbėjęs, kad Europos Sąjungoje yra pakankamai daug konkurentiškų mokslo institucijų, kurių galimybes būtina geriau panaudoti, siekiant išlaikyti arba net sustiprinti JTC statusą.
Daugiau lankstumo nepakenktųKaip, Jūsų nuomone, turėtų būti organizuojama JTC veikla? JTC ir nacionaliniai mokslo centrai šiandien vertintini kaip tarpusavyje konkuruojančios struktūros?
Taip, be jokios abejonės, todėl ir JTC turi keistis, pritraukti įvairių ES šalių mokslo potencialą. Tai suvokia ir JTC vadovybė, todėl siekia imtis tokių priemonių. Tai, kad JTC Valdytojų tarybos išvažiuojamasis posėdis pirmą kartą vyko Vilniuje, visą dieną buvo nagrinėjami vidiniai JTC klausimai, o antrą dieną vyko apskritojo stalo diskusija, buvo susitikta su Lietuvos mokslininkais, prieš tai buvo atliktas tam tikras parengiamasis darbas, rodo ir tam tikrus pokyčius JTC veikloje.
Vadinasi, jei ir tenka konkuruoti, tai geriausia bendradarbiaujant. Beje, kokį parengiamąjį darbą, atliktą prieš susitikimus su Lietuvos mokslininkais, turite mintyje?
Buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys, kurios Lietuvos mokslo ir studijų institucijos jau turi kokius nors ryšius su JTC mokslo institutais. Šie duomenys buvo apibendrinti, taip pat buvo nagrinėjama, kas potencialiai dar galėtų įsilieti į JTC institutų veiklą.
Kas bendradarbiauja ir kas galėtų bendradarbiautiKurios Lietuvos mokslo institucijos bendradarbiauja arba numato bendradarbiauti su JTC mokslo institutais?
Didžiausias perspektyvas turi Lietuvos energetikos institutas. Ir ne tik turi, bet šio renginio metu kaip tik ir buvo pasirašyta šio instituto bendradarbiavimo sutartis su vienu iš JTC mokslo institutų. Tai sutartis branduolinės energetikos ir branduolinių jėgainių saugos klausimais - ištisas galimų mokslinių ir taikomojo pobūdžio darbų paketas.
Dirbdami su Ignalinos AE saugos užtikrinimo problemomis, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pasiekė labai reikšmingų laimėjimų, jie svarbūs ir tarptautiniu mastu. Mūsų mokslininkai gali būti puikūs branduolinių jėgainių saugumo užtikrinimo taip pat kitose šalyse ekspertai. Ar galime taip sakyti?
Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo ir demontavimo darbai - tai ypatingas tarptautinio lygio eksperimentas, unikali galimybė išmėginti ir kurti naujas tokių darbų metodikas. Pasaulyje nedaug kas turi tokio pobūdžio veiklos patirties. Šia prasme Lietuva ir Lietuvos mokslas sukaupė išskirtinės patirties. Apie tai esu ne kartą kalbėjęs JTC Valdytojų tarybos posėdžiuose.
Tam tikra prasme mums buvo lemta tapti RBMK tipo branduolinių reaktorių uždarymo ir savotišku jų saugumo didinimo poligonu, eksperimentine aikštele?
Išties, mūsų kaip eksperimentinio poligono patirtis vėliau bus naudojama uždarant ir demontuojant ir kitų valstybių atominius reaktorius.
Ar pasinaudojama galimybėmisTačiau tai labai sudėtinga ir sunki daugelio sričių mokslo institucijų veiklos sritis, todėl ar nepasigendame mūsų biologų, ekologų, medikų, radiologų ir daugelio kitų mokslo institucijų dalyvavimo JTC institutų darbuose? Nejau vienas Lietuvos energetikos institutas išsemia visą sudėtingą mokslinį, technologinį ir kito pobūdžio problemų mazgą, kai kalbame apie branduolinės saugos užtikrinimo problematiką?
Be abejo, Lietuvos energetikos institutas aprėpia tik tam tikrą problemų segmentą, o jų yra labai daug. Štai mūsų Fizikos institutas taip pat galėjo prisidėti prie pasirašytosios sutarties, arba pasirašyti kito pobūdžio sutartį su panašiu JTC institutu. Tiesiog mums pristigo laiko geriau pasirengti. Jau buvo deramasi. Tačiau net jei dabar nepavyko pasirašyti sutarties, tai nereiškia, kad traukinys nuvažiavo, ir jo nepasivysime. Sutarėme, kad rugsėjį į Vilnių atvažiuos JTC atstovai ir tas darbas bus tęsiamas. Tuo labiau, kad viena Fizikos instituto doktorantė jau dirba Vokietijoje, Karlsruhės transuraninių elementų institute. Taigi bendradarbiavimas gali išaugti iki sutarties pasirašymo. Ne tiek svarbi pati sutartis, kiek tai, kad vyktų darbai.
Žodžiu, JTC vadovų ir ekspertų dėmesys, bent jau Vilniuje vykusių susitikimų metu buvo nukreiptas į fizikinio ir technologinio pobūdžio institutus?
Ne tik. Labai toli pažengta pasirašant sutartis su Gyvulininkystės institutu dėl galvijų ir gyvulių elektroninio identifikavimo projekto, nors taip pat pristigome šiek tiek laiko - į šį projektą reikėjo įtraukti Lietuvos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, vadovaujamą Kazimiero Lukausko. Tam reikėjo derinti reikalus su Lietuvos žemės ūkio ministerija, žodžiu, buvo per mažai laiko parengti tokį projektą.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
