Lietuvos mokslo žurnalai pasaulio kontekste

Eleonora DAGIENĖ
Lietuvos mokslo periodikos asociacijos (LMPA) valdybos pirmininkė

Prieš ketverius metus tapau VGTU leidyklos direktore ir visi klausimai, susiję su mokslo žurnalų leidyba, man yra aktualūs, tad pradėjau jais domėtis. Mokiausi ir sėmiausi patirties iš labiau patyrusių kolegų. Stažavausi Oksfordo universiteto leidyklos žurnalų leidybos padalinyje, kuris leidžia apie 240 žurnalų, Edinburgo universiteto leidykloje, leidžiančioje per 30 mokslo žurnalų. 2009 m. dalyvavau seminare Londone apie mokslo publikacijų vertinimo tendencijas pasaulyje, bendravau su užsienio leidėjais, kuriems mokslo žurnalų leidyba – labai svarbi veiklos sritis. Užsienio leidyklos rūpinasi ne tik žurnalų turiniu, bet ir jų sklaida bei pateikimu duomenų bazėms. Remdamasi sukaupta patirtimi ir teikiamais duomenimis norėčiau apginti pastaruoju metu nepelnytai menkinamą Lietuvos mokslo žurnalų statusą.

Šios publikacijos tikslas – supažindinti su kai kuriais Lietuvos mokslo žurnalų, referuojamų ISI WoS (Institute of Scientific Information Web of Science) duomenų bazėse, rodikliais. Skaičių kalba padeda susidaryti tikresnį vaizdą, tad ir išvengti tuščių diskusijų.

Trumpai pristatydami atlikto tyrimo rezultatus, siekiame išsiaiškinti, koks Lietuvos žurnalų lygis pirminiu vertinimo lygmeniu, ir pateikti bendrą vaizdą. Išsamus mokslo publikacijų vertinimas – atskiras mokslas. Medžiaga parengta žinant, kad informacija, susijusi su Lietuvos mokslo žurnalų leidyba, yra laukiama ir skaitoma. Karštos diskusijos vyksta dėl Lietuvos mokslo žurnalų leidybos tikslingumo, labai besiskiriančio leidžiamų žurnalų vertinimo, todėl norėjome pateikti objektyvią informaciją skaičių kalba ir komentuoti, kaip Lietuvos mokslo žurnalai atrodo pasauliniame kontekste.

Mokslo žurnalų leidyba visame pasaulyje laikoma atskira leidybos sritimi su savo specifika, kurią diktuoja mokslo sklaidos ir mokslo vertinimo taisyklės. Mokslininkas tampa žinomas pasaulyje dėl skelbiamų atliktų tyrimų rezultatų mokslo žurnaluose, kuriuos skaito jo kolegos mokslininkai. Kad mokslininkai skaitytų žurnalą ir pasitikėtų jo turiniu, jis turi būti aukšto mokslinio lygio. Aukštą žurnalo mokslinį lygį visų pirma garantuoja tarptautinis spausdinamų straipsnių recenzavimas. Mokslininkai skaito straipsnius tų žurnalų, kuriuos iš gausybės pasaulio žurnalų atrinko, pagal mokslo sritis surūšiavo ir reitingavo visuotinai pripažintos duomenų bazės. Pasaulyje leidžiama nesuskaičiuojama gausybė mokslo žurnalų, tad neįmanoma visų peržiūrėti ir atsirinkti tai, kas reikalinga ir vertinga. Nevertėtų gaišti laiko, o pasitikėti duomenų bazes sudarančių kompetentingų žmonių atlikto darbo rezultatais.

Visi šiame straipsnyje teikiami skaičiai paimti iš ISI WoS duomenų bazės, kuri yra viena iš Thomson Reuters ISI Web of Knowledge duomenų bazių. Šia baze pasitiki visi pasaulio mokslininkai ir mokslo produkcijos vertintojai, nes žino, kad patekti į ją nelengva. Žurnalai į bazę atrenkami labai kruopščiai, tad šis procesas daugumai Lietuvos žurnalų vyko kelerius metus. Atrankos ekspertai – savo srityse pripažinti mokslininkai, kurie vertina konkretaus žurnalo moksliškumą, žinomumą, cituojamumą, sklaidą ir daugybę kitų parametrų. Žurnalai ISI WoS duomenų bazėje reitinguojami pagal sudėtingus skaičiavimus ir daugybę parametrų, kurie nuolat tobulinami ir atnaujinami. Patekusieji į bazę yra tarsi po didinamuoju stiklu: jeigu tam tikri žurnalo rodikliai nebeatitinka griežtų reikalavimų, žurnalas duomenų bazėje nebereferuojamas.

Kaip pavyzdį galima nurodyti žurnalą International Applied Mechanics (ISSN 1063-7095), kurio straipsniai nuo 1992 iki 2008 m. referuoti bazėje. 2005 m. šis žurnalas dar turėjo neblogą citavimo indeksą IF (Impact Factor), lygų 1,740. Pagal šį rodiklį jis buvo dešimtas tarp 110 mechanikos mokslo srities žurnalų. Nuo 2006 m. jo citavimo indeksas nebeskaičiuojamas, o nuo 2009 m. žurnalo straipsniai ISI WoS bazėje nebereferuojami.

Tai turėtų būti įspėjimas visiems Lietuvos mokslo žurnalams, daug metų siekusiems patekti į ISI WoS bazę, po kruopščios atrankos ten patekusiems ir sulaukusiems to, kad jau skaičiuojamas ir skelbiamas jų citavimo indeksas. Visiems žurnalų leidėjams reikėtų pasidomėti žurnalų kokybės vertinimo kriterijais. Dauguma žino vieną svarbiausių rodiklių – citavimo indeksą, tačiau nedaugelis įsigilinę į kitus rodiklius, kurie tai pat lemia ilgalaikį išlikimą ISI WoS duomenų bazėje. Pažangi mokslo žurnalų leidyba padėtų Lietuvos mokslo žurnalams ne tik pakliūti į labiausiai pripažintą duomenų bazę, bet ir joje išlikti bei pristatyti Lietuvos mokslą pasaulio mokslininkų bendruomenei.

Informaciją apie ISI WoS duomenų bazėje referuojamus Lietuvos mokslo žurnalus pateikiame 1 lentelėje. Lentelėje abėcėlės tvarka išvardyti visi 30 pristatomi šioje bazėje Lietuvos mokslo žurnalai ir kai kurie jų rodikliai 2009–2010 metais.

Vertėtų išsamiau aptarti 1 lentelėje teikiamus rodiklius.

Mokslinių straipsnių dalis – šis rodiklis rodo žurnale skelbiamų mokslinių straipsnių (Articles) procentinę dalį. Straipsnio priskyrimas vienai iš straipsnių kategorijų leidžia skaitytojui lengviau suvokti, ką jis skaito. ISI WoS duomenų bazėje skiriamos straipsnių kategorijos, nurodomos žurnalo turinyje: mokslinis straipsnis (Article), redakcijos skiltis (Editorial material), straipsniai, kuriuose skelbiama konferencijų pranešimų medžiaga (Conference proceedings, Meetings), mokslinė apžvalga (Review) ir kitos kategorijos. 1 paveiksle parodyta, kad viename iš labiausiai pasaulyje skaitomų žurnalų The Science mokslinių straipsnių yra šiek tiek mažiau nei 35%, dauguma kitų žurnalo publikacijų išskiriamos įvairiomis labai retai Lietuvos žurnaluose aptinkamomis žymomis: laiškai (Letter), naujienos (News item), taisymai (Correction), papildomi taisymai (Correction, Addition) ir kitomis.

Tokia mokslinių straipsnių dalis priimtina savaitiniam žurnalui apie naujausius mokslo laimėjimus. Žurnale Reviews of Modern Physics daugiausia apžvalgų – 59%, šiek tiek mažiau straipsnių – 33%, redakcijos skilčių – 2,3%. Mokslo žurnaluose labai gerai vertinamos išsamios apžvalgos – iš visų mokslinių publikacijų jos cituojamos daugiausiai.

1 lentelėje matyti, kad Lietuvos mokslo žurnaluose didelės straipsnių kategorijų įvairovės nerasime, didžiąją straipsnių dalį sudaro moksliniai straipsniai, kartais spausdinami konferencijų straipsniai ir redakcijos skiltys. Mokslinių straipsnių vyravimo tendencija, neskirstant jų į straipsnius ir apžvalgas, ypač išryškėjo pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, žurnale Baltic Astronomy tarp visų 2003–2009 m. išspausdintų straipsnių mokslo straipsniai sudarė tik 39%, o 58% sudarė spausdinta konferencijų medžiaga. Tačiau 2009 ir 2010 m. žurnale mokslinių straipsnių – jau per 97%. Šį pokytį, matyt, lėmė Lietuvos mokslo produkcijos vertintojų požiūris į konferencijų medžiagą kaip antraeilę mokslo produkciją. Lietuvos žurnalas Transformations in Business & Economics kiekviename žurnalo numeryje publikuoja redakcijos straipsnį Editorial ir papildomai Special Editorial, kurie ISI WoS duomenų bazėje priskiriami prie Editorial Material. Paprastai teminio žurnalo numerio kviestinio redaktoriaus straipsnis Special Editorial yra mokslinis straipsnis. Tokiu atveju mokslinių straipsnių dalis 2009–2010 m. šiame žurnale būtų didesnė, negu 1 lentelėje nurodyti 79%. Siekiant, kad žurnalų mokslinių straipsnių dalis būtų nurodoma tiksliai, žurnalo redakcinės kolegijos turėtų pačios įvardyti publikacijos kategoriją žurnale, atskirdamos mokslinius straipsnius, apžvalgas, su konferencijomis susijusius straipsnius ir kt.

Savanaudiškumas rodo, kiek institucijos mokslininkų publikacijų skelbiama tos institucijos leidžiamame žurnale. Šis rodiklis Lietuvos mokslų akademijos, Fizikų draugijos ir privačių institucijų leidžiamiems žurnalams nepateikiamas, nes sunku nustatyti instituciją – šiuo atveju žurnalo savininką – dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aiškiai identifikuojamas tik leidėjas, o ne institucija, t. y. leidinio savininkas; antroji – labai daug įrašų į analizuojamo kriterijaus lauką neįrašoma. Tik kelių Lietuvos žurnalų, dažniausiai leidžiamų lietuvių kalba, duomenyse yra įrašų, kad neįmanoma identifikuoti institucijos. Pavyzdžiui, žurnale Logos skiltyje Institutions, yra 90 autorių (35%), nepriskirtų nė vienai institucijai; žurnale Problemos – 58 nepriskirti institucijoms autoriai (25%). Taigi žurnalų atsakingieji redaktoriai turėtų teikti tikslesnę informaciją apie autorius ir jų atstovaujamas institucijas. Ši informacija turėtų būti teikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

Panaši padėtis ir užsienio žurnaluose. 2 paveikslas rodo, kad nustatytos tik apie 25% žurnalo British Medical Bulletin publikacijų autorių institucijos.

Savanaudiškumo rodiklių 1 lentelėje palyginimas su daugelio užsienio žurnalų savanaudiškumo rodikliais rodo, kad Lietuvos žurnalų savanaudiškumas kur kas didesnis už vidutinį užsienio žurnalų savanaudiškumo rodiklį. Užsienio žurnalų jis dažniausiai būna iki 10% ar mažesnis. Tad nemažas kai kurių Lietuvos žurnalų savanaudiškumo koeficientas gali lemti jų trumpalaikiškumą ISI WoS duomenų bazėje. Neoficialiai savanaudiškumo rodiklis neturėtų viršyti 30–40%. Tiesa, kartais galima rasti ir objektyvią didelio savanaudiškumo rodiklio priežastį. Lietuvos žurnalų Baltic Journal of Road and Bridge Engineering bei Veterinarija ir zootechnika aukštą savanaudiškumo rodiklį gali lemti siaura šių žurnalų specializacija, kitose Lietuvos institucijose šių sričių mokslininkų labai nedaug.

Tarptautiškumas. Šis rodiklis rodo procentinę kitų šalių autorių publikacijų dalį žurnale, apibūdina ne tik užsienio autorių norą ir galimybes patekti į žurnalą, bet ir žurnalo pasaulinės sklaidos galimybes. Galima tik spėlioti, ar į anglų kalba leidžiamus žurnalus Astrophysical Bulletin (Rusija, tarptautiškumas 1,71%), Materials Science-Medžiagotyra (Lietuva, tarptautiškumas 9,18%), Lithuanian Journal of Physics (Lietuva, tarptautiškumas 16,48%) patekti labai sunku, ar užsienio autoriai žurnalui savo straipsnių nesiunčia. Šio reiškinio priežastis gali būti ir nepakankama informacijos apie žurnalą sklaida užsienyje, ir tai, kad žurnalas neturi gero vardo. Gal žurnalui Medicina-Lithuania, kuriame pusė publikacijų skelbiama lietuvių kalba, tarptautiškumas neaktualus (3 pav.)?

JAV ir Vokietijos žurnalų tarptautiškumo rodiklis taip pat dažnai neviršija 40%, tačiau didelės šalys gali sau tai leisti. Kitaip nei kitų šalių, Didžiosios Britanijos mokslo žurnalų tarptautiškumas dažnai didesnis nei 80% – jį lemia labai aukšto lygio mokslo žurnalų leidyba šioje šalyje. Esame maža tauta, todėl, siekdami platesnės žurnalų sklaidos pasaulyje ir norėdami kelti mūsų mokslinių tyrimų lygį, negalime skelbti tik savo institucijos ir Lietuvos autorių straipsnių. Turėtume mokytis iš Didžiosios Britanijos leidėjų, kurie, patys vykdydami aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, paliko savo žurnaluose pakankamai erdvės užsienio autoriams.

Pasaulinės sklaidos galimybės rodo, kokias tarptautinės sklaidos galimybes turi žurnalas, t. y. kokia kalba jis leidžiamas. Pastebėtina, kad 2009–2010 m., palyginti su ankstesniais metais, vis daugiau Lietuvos žurnalų orientuojasi į anglų kalbą ir spausdina vis mažiau arba visai nespausdina straipsnių lietuvių kalba. Priešingos tendencijos pastebimos žurnale Filosofija, sociologija – jame pastaraisiais metais randasi vis daugiau straipsnių lietuvių kalba. Tai galima vertinti kaip žurnalo politiką siekiant vystyti ir propaguoti mokslinę lietuvių kalbą, lietuviškąją terminiją. Kai kurių Lietuvos žurnalų tapimas tarptautiniais ir straipsnių spausdinimas tik anglų kalba lėmė naujų žurnalų, atvirų straipsniams lietuvių kalba, atsiradimą. Paprastai tokie žurnalai net ir nesiekia tapti referuojamais ISI WoS duomenų bazėse. Pastebėtina, kad tarp referuojamų ISI WoS duomenų bazėje Lietuvos mokslo žurnalų tik vienas žurnalas – Journal of Environmental Engineering and Landscape Management – vis dar skelbia straipsnius rusų kalba, nors didžioji dalis Rusijos žurnalų, esančių ISI WoS duomenų bazėje, publikuoja straipsnius tik anglų kalba.

Prieš formuluodami išvadas, prisiminkime, kad prieš keletą metų ISI WoS duomenų bazėje buvo referuojami tik trys Lietuvos žurnalai. Tuomet ši duomenų bazė Lietuvoje ypač buvo aukštinama. Dažnai eskaluota tema, kaip Lietuva šioje srityje atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. Kai šioje bazėje atsirado net 30 Lietuvos žurnalų ir Lietuva aplenkė savo šiaurines kaimynes, viskas apsivertė aukštyn kojom. Dabar jau girdime, kad Lietuvoje mokslo žurnalų per daug, kad nepaisant patekimo į aukščiausio rango duomenų bazę šie žurnalai išlieka „kaimo“ žurnalais. Atrodytų, kad kažkas tokiu būdu nori pridengti nepakankamą dėmesį mokslo žurnalų leidybai ir menkas pastangas keliant savo žurnalų lygį.

Trumpai apžvelgę kai kuriuos Lietuvos mokslo žurnalų rodiklius ir jų vietą pasauliniame kontekste, galime teigti, kad didelės Lietuvos mokslininkų pastangos siekiant leidžiamų žurnalų lygio augimo ir tarptautinio pripažinimo apvainikuotos sėkme: išaugo ir žurnalų, referuojamų aukščiausio rango duomenų bazėje, skaičius, jų tarptautinė sklaida ir tarptautinis pripažinimas.

Kita išvada – Lietuvos mokslo žurnalų leidėjams reikalinga kvalifikuota pagalba (mokymai, seminarai, konferencijos ir kt.) tiek siekiant aukštesnio publikuojamų straipsnių mokslinio lygio, tiek gerinant leidžiamų žurnalų formaliuosius rodiklius. Mums atrodė, kad sutelkus pastangas ir dalijantis įgyta patirtimi šie tikslai bus pasiekti greičiau ir lengviau. Todėl ir buvo įkurta Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA), atvira visiems mokslo žurnalų leidėjams. Asociacijos tikslai – supažindinti asocijuotus ir neasocijuotus Lietuvos mokslo žurnalų leidėjus su pažangiausiomis mokslo žurnalų leidybos tendencijomis ir technologijomis ir tobulinti mokslo leidybą Lietuvoje. Daugiau informacijos apie asociaciją, jos organizuojamus seminarus ir kitokią veiklą galima rasti LMPA tinklapyje www.moksloperiodika.lt.

Vienas iš artimiausių renginių, kurį Lietuvos mokslo žurnalų leidėjams organizuoja Lietuvos mokslų akademija kartu su Lietuvos mokslo periodikos asociacija – konferencija Lietuvos mokslo žurnalų sklaidos pasaulyje galimybės. Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Didžiosios Britanijos Taylor & Francis leidyklos vadovai. Ši leidykla yra mokslo ir akademinės leidybos, progresyvių leidybos technologijų taikymo ir mokslo produkcijos sklaidos pasaulyje lyderė. Numatoma, kad konferencija vyks šių metų spalio 21 d. nuo 9 iki 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje.