Pradėta Adomo Mickevičiaus bibliotekos istorijos leidyba

Bibliotekos 60-metį pasitinkant

Doc. dr. Jonas Dautaras
VPU Pedagogikos ir psichologijos institutas

Pastaruoju metu Lietuvoje yra keli tūkstančiai įvairaus tipo bibliotekų, kiekviena jų turi ištakas savą istoriją. Turbūt mažai kas iš skaitytojų žino, kad keturios didžiosios mokslinės, universalios mūsų šalies bibliotekos yra „gimusios“ vienu metu. Tai dabartinės keturių apskričių – Vilniaus Adomo Mickevičiaus, Kauno, Klaipėdos Ievos Simonaitytės ir Šiaulių Povilo Višinskio – viešosios bibliotekos. Jos įsteigtos 1950 m., o šiandien ruošiasi iškiliai paminėti gražų savo veiklos 60-metį.

Beje, kur kas vėliau šiai bibliotekų grupei priskirta ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, pavedus jai regionines funkcijas. Dabar visos jos Lietuvos gyventojų bibliografinio bei informacinio aptarnavimo, profesinių, mėgėjiškų ar hedonistinių skaitymo poreikių tenkinimo ir bibliotekininkystės mokslinio bei savojo regiono bibliotekų metodinio darbo sistemoje užima labai svarbią (po Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) vietą šalyje.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (toliau – VAVB) savo jubiliejui ėmė ruoštis anksti. Jau prieš keletą metų nutarta rašyti bibliotekos istoriją ir 60-mečiui išleisti pirmąjį jos tomą. Šio darbo ėmėsi Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliotekininkas Vytautas Rimša, kuris anksčiau ilgai čia dirbo, be to, turėjo nemažą panašaus darbo patirtį – prisidėjo (parašė, sudarė, moksliškai suredagavo ir pan.) prie 58 profesinių leidinių pasirodymo (plačiau žr. Gyvojoje krašto enciklopedijoje Graži tu mano... <wwwgrazitumano.lt>). Po keleto kruopštaus darbo metų išryškėjo ir pirmieji rezultatai. Šių metų pradžioje, prieš pat bibliotekos jubiliejų, leidykla Versus aureus išleido Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija pirmąjį tomą (Vilnius, 2010 m., 864 p., [6] iliustr. lap.). Tai – anotuota, teminė, chronologinė literatūros rodyklė, apimanti knygas, straipsnius ir kitas publikacijas apie minėtą biblioteką ir jos darbuotojus, taip pat jų straipsnius, parašytus kitomis temomis. Rašant knygą autorių konsultavo mokslininkai doc. dr. Jonas Dautaras (VPU Edukologijos katedra), dr. Kazimieras Račkauskas (Gimtinės laikraščio redaktorius), knygą recenzavo prof. habil. dr. Viktoras Urbonas (Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas).

Knygoje rasime tai, kas per 60 metų spaudoje buvo skelbta apie biblioteką. Tai valstybinių norminių dokumentų, bibliotekos leidinių, straipsnių apie A. Mickevičiaus ir Vilnijos krašto bibliotekas, ikonografijų apie biblioteką ir jos darbuotojus bibliografiniai įrašai.

Pratarmėje bibliotekos direktorius Petras Zurlys apžvelgia bibliotekos istorinę raidą, dabartį ir perspektyvas. Jo žodžiais, bibliotekai teko senas ir garbingas šalies regionas. Vilnijos kraštas praeityje buvo lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės lopšys. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Vilnijos žmonės gali būti patys pirmieji Lietuvos gyventojai. Būdama rytiniame Lietuvos etnografinių žemių pakraštyje, Vilnija per daugelį šimtmečių turėjo atlaikyti daug didesnį, nei kitos Lietuvos dalys, kaimynų politinį, ekonominį ir religinį spaudimą, o neretai ir jų priespaudą ar net terorą. Šioje Lietuvos dalyje yra svarbiausi valstybės centrai, trys senosios sostinės – Vilnius, Trakai, Kernavė. Kraštas garsėja istoriniu palikimu, vertingais kultūros, meno ir archeologijos paminklais. Savita ir spalvinga šio krašto vietovių gamta: egzotiški miškai, Neries vingiai, vilnijantys ežerai. Bet svarbiausias šio krašto turtas – žmonės – mūsų amžininkai ir istorinės asmenybės.

A. Mickevičiaus biblioteka nuo pat pirmųjų dienų Lietuvos Vyriausybės nutarimu vykdė Vilniaus sritinės bibliotekos funkcijas: komplektavo Vilniaus miesto ir srities gyventojams reikalingą literatūrą ir kitą informacinę medžiagą, Vilnijos krašto skaitytojams teikė spaudinius ir informaciją, tenkino profesinius ir dvasinius skaitymo ir informacinius poreikius, rūpinosi savo srities – dviejų miestų ir dvylikos rajonų bibliotekų darbo kokybe: vykdė metodinę miestų, rajonų ir kaimo bibliotekų priežiūrą, teikė bibliotekoms mokslinę ir metodinę pagalbą, skatino jų darbuotojus gilinti profesines žinias.

Laikui bėgant keliskart keitėsi bibliotekos pavadinimas: 1950–1953 m. ji vadinta Vilniaus sritine; panaikinus sritis, 1953–1955 m. – Vilniaus zonos viešąja, 1955–1995 m. – Vilniaus zonos viešąja A. Mickevičiaus, o nuo 1995 m. pervardinta Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešąja biblioteka. Dukart keitėsi ir bibliotekos steigėjai: iš pradžių ja tiesiogiai rūpinosi Lietuvos kultūros ministerija, o nuo 2007 m. pradžios steigėju tapo Vilniaus apskrities viršininkas. (Beje, nuo 2010 m. liepos ji vėl sugrįžo Kultūros ministerijos žinion – J. D. pastaba.)

Nepaisant to, socialinės bibliotekos funkcijos beveik nepakito. Ji visuomet buvo universali mokslinė Vilnijos krašto biblioteka, kaupianti savo regiono gyventojams reikalingą literatūrą ir kitus dokumentus, aptarnaujanti šio krašto skaitytojus, tyrinėjanti miesto ir krašto gyventojų skaitybą, interesus, knygų plitimą visuomenėje ir jų panaudą bibliotekose, teikianti apskrities savivaldybių viešosioms bibliotekoms įvairią metodinę pagalbą. Kartu ji yra rytinės Lietuvos teritorijos, apimančios aštuonias Vilniaus apskrities rajonų savivaldybes, viešųjų bibliotekų metodikos centras.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A. Mickevičiaus bibliotekoje įvyko pozityvių poslinkių: peržiūrėtos ir atnaujintos bibliotekos fondų komplektavimo kryptys ir apimtys, Skaitytojų registracijos ir apskaitos, Abonemento ir Skaityklų, Bibliografijos ir informacijos skyriuose įdiegtos šiuolaikinės elektroninės kompiuterinės technologijos, sudarytos realios galimybes bibliotekoje ir už jos ribų skaitytojams naudotis elektroninėmis informacinėmis duomenų bazėmis, darbuotojams ir skaitytojams sukurtas reikalingas kompiuterizuotų darbo vietų skaičius, gerokai išplėsta bibliografinio, informacinio ir kraštotyrinio darbo apimtis, iš dalies pakeisti metodinio darbo turinys ir formos.

Apskrities biblioteka tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) dalis: kartu su kitomis šios sistemos bibliotekomis ji rengia Lietuvos bibliotekų suvestinį elektroninį katalogą, kitas integruotas informacijos paieškos sistemas. Čia išduotas vieningas LIBIS skaitytojo pažymėjimas suteikia teisę naudotis visų LIBIS sistemos bibliotekų paslaugomis. Ji dalyvauja įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse programose, vykdo bibliotekų veiklos metodinius ir regiono visuomenės edukacinius projektus, tapo modernia, šiuolaikiška biblioteka.

Dabar A. Mickevičiaus bibliotekos skaitytojai laisvai naudojasi elektroniniu katalogu, turinčiu per 90 tūkst. bibliografinių įrašų ir rodančiu bibliotekoje esančius leidinius. Užklausoms tenkinti tarnauja duomenų bazės: Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė 1994–2002 m. (archyvas), NBDB (Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas), LITLEX, INFOLEX, PRAKTIKA, EBSCO Publishing (anglų k.), Grove Art Online, Grove Music Online, Oxford Reference Online: Premium Collection, Springer LINK, Verslo žinių archyvas. Yra sudaryti katalogai ir kartotekos: sisteminė straipsnių, kraštotyros, A. Mickevičiaus, recenzijų, teminė eilėraščių, citatų ir Vilnistikos. Bibliotekoje laisvai skaitytojams prieinamas ir LIBIS (Lietuvos bibliotekų suvestinis katalogas), kurį prižiūri Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos LIBIS centras.

Šiuo metu A. Mickevičiaus bibliotekos fonduose saugoma daugiau nei 500 tūkst. įvairių mokslų dokumentų ir beletristikos leidinių. Kasmet jis papildomas 16–18 tūkst. naujienų. Skaitytojai per metus iš fondų panaudoja daugiau kaip pusę milijono dokumentų. Biblioteka turi 22 tūkst. skaitytojų, per metus sulaukiama daugiau nei 200 tūkst. lankytojų, kurių 75 proc. leidinius nešasi į namus.

Daug dėmesio biblioteka skiria savųjų lankytojų – bibliografijos, informacijos ir skaitymo kultūros, literatūros ir mokslo žinioms ugdyti. Šia kryptimi nuosekliai dirba Vaikų literatūros, Skaityklų, Abonemento skyriai, renginių organizatoriai ir daugelis kitų bibliotekos darbuotojų, taip pat bibliotekoje veikiantys Skaitytojų, Pilietinių diskusijų ir kiti pačių skaitytojų vadovaujami klubai. Svarbus yra 2009 m. Bibliografijos ir informacijos skyriaus parengtas regioninis projektas – svetainė Vilnijos vartai, skirta Vilniaus apskrities kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei ir atokiau gyvenantiems skaitytojams (Vilnijos krašto ir kitiems Lietuvos žmonėms, lietuviams užsienyje, moksleiviams, besidomintiems Vilnija) vienoje vietoje susistemintą ir atrinktą apie Vilniaus apskritį mokslinę informaciją, paremtą bibliografiniais literatūros sąrašais ir turinčią išliekamąją vertę.

Pasikeitė ir bibliotekos struktūra. Laikui bėgant čia įsteigtas Metodinis, Vaikų ir kiti skyriai, atsirado daugiau skaityklų. Nepriklausomoje Lietuvoje bibliotekos struktūra pertvarkyta 1992 m., patobulinta 2007–2009 metais. Nemažą pagalbą modernizuojant biblioteką ir jos padalinių struktūrą suteikė Atviros Lietuvos ir kiti visuomeniniai ar rėmėjų fondai, užsienio šalys. Už Lietuvos ir Austrijos lėšas atidaryta Austrų literatūros skaitykla (1994 m.), suremontuota reprezentacinė bibliotekos salė – Bendroji skaitykla (1999 m.), parėmus Šveicarijai, atidaryta Šveicarų literatūros (2000 m.), o su Lichtenšteino kunigaikštystės pagalba – ir Lichtenšteino skaitykla (2003 m.), nauja užsienio informacine literatūra papildyti jų fondai. 1998 m. pradėjo veikti Informacinė skaitykla, kurioje įrengtos 5 kompiuterinės darbo vietos.

Šiuo metu bibliotekoje iš viso veikia 13 struktūrinių padalinių, kuriuose dirba 95 darbuotojai. Iš jų 67 – profesionalūs bibliotekininkai, o 15 proc. jų turi antrąjį – kitų mokslo sričių aukštąjį arba aukštesnįjį – išsilavinimą. Savo profesines žinias darbuotojai nuolat gilina Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, stažuotėse šalies ir užsienio bibliotekose. Ne kartą jie lankėsi Druskininkų, Elektrėnų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Šilutės, Varėnos ir kitose bibliotekose, taip pat Austrijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir kitose užsienio šalyse, dalyvavo pasaulinėse IFLA sesijose, susipažino su bibliotekų darbo organizacija, patirtimi ir metodinio vadovavimo savivaldybių bibliotekoms sistema.

Darbuotojai puoselėja savas bendravimo ir sambūvio kultūrines tradicijas. Daugiau kaip dešimt metų veikia teatras, kasmet rengiami geriausio bibliotekos darbuotojo ir skyriaus konkursai Pelėda, pagerbiami darbuotojai, dirbantys bibliotekoje daugiau kaip 10 darbo metų. Tai – smagios ir prasmingos šventės. 2007–2009 m. šios šventės išsiplėtė, kai A. Mickevičiaus biblioteka su Vilniaus apskrities viršininko administracija ėmė rengti Vilniuje bendras apskrities miestų, rajonų ir kaimo bibliotekininkų darbo veteranų metines jubiliejines šventes, kuriose už gerą darbą buvo apdovanojama po 30–40 apskrities bibliotekininkų ir bibliografų. Juos bibliotekininkams teikė LR Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Apskrities viršininko administracijos atstovai.

Nepaisant kai kurių finansinių sunkumų ir nepriteklių, nepriklausomoje Lietuvoje pagerėjo skaitytojų ir bibliotekos tarnautojų darbo sąlygos, padidėjo bibliotekos patalpų naudingas plotas. Užbaigus vakarinio korpuso remontą (2002 m.), išsiplėtė skaityklų patalpos, įrengtos pagrindinės knygų fondų saugyklos, parodų ir konferencijų salės, bibliotekos administracija, Metodikos skyrius persikėlė į rekonstruotas patalpas. 2006 m. atlikti rytinio bibliotekos pastato rekonstrukcijos projektavimo darbai, o nuo 2007 m. vidurio pradėta jo rekonstrukcija.

Šiandien pagrindinė Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekos misija – inicijuoti savo skaitytojų tęstinį mokymąsi, skatinti žinių visuomenės raidą, užtikrinant apskrities gyventojų teisę į informaciją, raiškos laisvę, suteikiant visiems Vilniaus miesto bei apskrities gyventojams vienodą galimybę naudotis bibliotekos informaciniais ištekliais, taip pat skatinti regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklą, integruojant daugiatautę Rytų Lietuvos regiono bendruomenę į šalies socialinį ir ekonominį gyvenimą, keliant Vilnijos krašto gyventojų kultūrinį lygį, sudarant palankias sąlygas jų asmenybės saviraiškai.

Bibliotekos darbuotojai yra parengę ir išleidę nemažai mokslinių, bibliografinių ir kitų leidinių, skirtų Vilniaus miestui (1966 m.), poetui Adomui Mickevičiui (1981 m.), Vilniaus krašto bibliotekų veiklos (1965–1972 m.) apžvalgų, bibliografinę rodyklę nacionalinio lietuvių judėjimo dalyvei, kovotojai prieš carizmo režimą E. Pliaterytei (2007 m.) ir kt. Tarp jų matome straipsnių ir prisiminimų rinkinį, skirtą A. Mickevičiaus bibliotekos 50-mečiui (2000 m.). Tai istorinė mūsų bibliotekos veiklos apžvalga. Parašyta ir neskelbtų darbų.

Pasitikdama savo įkūrimo 60-ąsias metines, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka pradėjo naują, ilgalaikį mokslinį projektą – bibliotekos istorijos rengimą, rašymą ir leidybą. Šio darbo tikslas – stabtelėti ir atidžiau pažvelgti į nueitą kelią, įvertinti bibliotekos raidą, atskleisti kai kurias jos tendencijas.

Pirmajame šios istorijos tome knygos autorius V. Rimša įvadiniame straipsnyje Bibliografijos rodyklės Lietuvoje ir rodyklės Adomo Mickevičiaus biblioteka spaudoje išsamiai aptaria tokio tipo rodyklių leidybos istoriją mūsų šalyje ir A. Mickevičiaus bibliotekos istorijos pirmojo tomo sandarą, šaltinius, savybes ir kai kuriuos knygos sudarymo ypatumus.

Visa bibliografinė medžiaga – pagrindinėje knygos dalyje. Ji suskirstyta į šešias dalis. Pirmojoje surinkti svarbiausieji 1950–2009 m. bibliotekos veiklą reglamentavusių vyriausybės dokumentų ir straipsnių, skirtų šiai politikai analizuoti, aptarti ar įvertinti, aprašai. Antrojoje dalyje suregistruoti bibliotekos parengti ir išspausdinti leidiniai: bibliografiniai, jubiliejiniai, informaciniai, reklaminiai ir kt. Trečioji rodyklės dalis Adomo Mickevičiaus biblioteka spaudoje yra viena didžiausių ir apima visus straipsnius, nepaisant to, kokiame leidinyje jie buvo paskelbti. Čia įrašai dėstomi į skyrius pagal istorinius laikotarpius ir atskiras temas. Ketvirtojoje dalyje suregistruoti nepublikuoti dokumentai. Tai Adomo Mickevičiaus bibliotekos ir kitų kraštotyrininkų raštai, Vilniaus universiteto studentų diplominiai ir kiti darbai. Penktojoje knygos dalyje matome visos spaudoje surastos ikonografijos apie biblioteką bei jos darbuotojus įrašus. Šeštojoje dalyje Vilnijos krašto viešosios bibliotekos spaudoje straipsnių aprašų taip pat gausu: patekti aprašai apie Vilnijos regiono miestų ir rajonų bibliotekų metodinę veiklą ir jos formas, surastą spausdintą medžiagą apie visuomeninių bibliotekinių ir kitų organizacijų veiklą ir Vilnijos krašto bibliotekų darbuotojų dalyvavimą jų darbe.

Istorijos pirmuoju tomu lengva naudotis, nes jis gerai aprūpintas informacinėmis priemonėmis. Skaitytojas ras panaudotų santrumpų sąrašą, minimų asmenvardžių ir bibliotekų geografinę rodykles, šiek tiek žinių apie autorių, o kitataučiai skaitytojai – ir leidinio santrumpą anglų kalba. Be to, knygoje aptiksime bibliotekos ir jos darbuotojų nuotraukų.

Knyga skirta ir gausiam specialistų praktikų būriui: profilinių katedrų dėstytojams, doktorantams, bibliotekininkams, bibliografams, kraštotyrininkams ir kitiems bibliotekų darbuotojams. Ja galės pasinaudoti ir Vilniaus universiteto studentai mokymosi užduotims atlikti. Knygos leidybą parėmė Kultūros ministerija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos istorija pirmasis tomas – naujas, reikšmingas, įspūdingas ir pagirtinas Vytauto Rimšos leidinys. Jame išsamiai suregistruoti visi 1950–2009 m. bibliotekos veiklą atspindintys straipsniai. Itin vertingos straipsnių anotacijos, teikiančios apie juos ne vien informacijos, kur tie straipsniai išspausdinti, bet kartu sudarančios galimybę konkrečiau pažinti šių straipsnių turinį, sužinoti, kokios problemos ar temos juose nagrinėjamos. Tai itin svarbu rengiant ir kitą istorijos tomą.

Surinkta bibliografija, be abejo, bus naudinga tiems specialistams, kurie ateityje tyrinės ar domėsis Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija, jos veikla ar atskirų darbo barų turiniu, jų atspindžiais spaudoje. Knygoje taip pat surinkti straipsnių bibliografiniai įrašai skaitytojui teiks ne vien faktografinę informaciją, bet atskleis gilesnes, neretai sunkiau paviršutiniškai pastebimas A. Mickevičiaus bibliotekos raidos tendencijas, jos veiklos kryptis. Tai puikus mokslinis įdirbis sėdant prie bibliotekos veiklos raidos nuoseklios sisteminės analizės.

Vertinga ir tai, kad minėtas istorijos tomas galės būti gera literatūros šaltinių bazė autoriams, pradedantiems rytų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklos tyrimus ar kitus mokslinius darbus, pavyzdžiui, rašant savo bibliotekų istorijas. Čia jie ras itin daug 1950–2009 m. paskelbtų straipsnių ir archyvinių dokumentų rajonų, miestų ar net kaimų bibliotekų istorijų istoriografijoms rašyti.

Kita vertus, toks gausus apie šią biblioteką publikacijų skaičius šalies spaudoje (manyčiau, net keliolika tūkstančių priskaičiuotume!) labai objektyviai parodo tą didžiulį Vilnijos krašto žmonių susidomėjimą A. Mickevičiaus biblioteka ir akivaizdžiai liudija jos aukštą socialinį prestižą mūsų visuomenėje. Palinkėkime autoriui ištvermės, o bibliotekai – tolesnių kūrybinių ieškojimų, klestėjimo ir naujo antrojo istorijos tomo.