Pirmajam lazeriui pasaulyje – 50 metų (IV)
Dr. Vidas KABELKA Pabaiga, pradžia Nr. 12
Apie akademiką Jurgį Viščaką, kaip spalvingą asmenybę, nepaprastai daug nusipelniusią Lietuvos fizikai, parašyta kelios dešimtys straipsnių. Jo gyvenimas ir mokslinė veikla pakankamai išsamia pateikta įvairių autorių 1997 m. išleistoje bibliografinėje rodyklėje Jurgis Viščakas. Norėtųsi plačiau atskleisti ir panagrinėti akademiko veiklą, kurios rezultatai tapo savotišku fenomenu, susilaukusiu didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Tai akademiko J. Viščako indėlis į aukštųjų technologijų mokslinius tyrimus lazerių srityje, Lietuvoje tapęs užkratu formuojant lazerių pramonę, kurios gaminiai šiandien pelno pasaulinį pripažinimą. 1977 m. paskirtas naujai įkurto Fizikos instituto direktoriumi akademikas Jurgis Viščakas, to meto pasaulio mokslinėje visuomenėje žinomas kaip aukšto lygio puslaidininkių fizikos specialistas, visiškai pakeitė mokslinių interesų kryptį, pasirinkdamas lazerių fiziką.
Akademiko gyvenimo tarpsnis, praleistas Fizikos institute (1977-1990) buvo glaudžiai susijęs su lazeriais, jų taikymu ir gamyba. Mokslininkui, sulaukusiam 50 metų, tai nelengvas žingsnis, tuo labiau, kad esi akademikas, instituto direktorius, bendradarbių ir mokslinės visuomenės akylai stebimas bei vertinamas pagal pateikiamą mokslinės produkcijos kokybę ir kiekį. Puikiai prisimenu pirmąjį savo pokalbį su akademiku, kai perėjau dirbti į Fizikos institutą (1978 m. rudenį) ir tapau naujai įkurtos Lazerių optoelektronikos grupės, kuriai vadovauti ėmėsi akademikas, vadovo pavaduotoju. Kai paklausiau, kokia pirmoji ir svarbiausia mano užduotis, akademikas atsakė trumpai ir aiškiai: su bendradarbiais sukurti naujo tipo lazerinį spektrometrą ir pritaikyti moksliniuose medžiagų tyrimuose. Pirmasis pikosekundinis automatizuotas spektrometras ultrasparčiųjų procesų tyrimui (autoriai A. Barila, J. Viščakas, V. Kabelka, H. Orševskis, V. Syrusas) surinktas 1979 m. viduryje, pranešimas apie jį perskaitytas II tarptautiniame simpoziume Ultraspartūs reiškiniai spektroskopijoje, Reinshardbrunn (VDR, 1980). Pikosekundinių lazerių kūrimas, automatizuotų lazerinių matavimo kompleksų tobulinimas liko viena pagrindinių Lazerių optoelektronikos sektoriaus (į kurį išaugo buvusi grupė) veiklos sričių dėl kelių priežasčių: pramoniniu būdu tokie lazeriai bei spektrometrai tuo metu nebuvo gaminami ir sektoriuje vykdomiems ultrasparčiųjų procesų moksliniams kinetinės spektroskopijos įvairių medžiagų tyrimams reikėjo tobulesnių spektrometrų ir trumpesnius šviesos impulsus generuojančių lazerių. Sektoriaus moksliniai darbuotojai, įgiję patirties šioje srityje, suvokė tolesnę tyrimų eigą. Logiška, kad 1983 m. įkūrus Bandomąją lazerinės ir elektroninės technikos gamyklą prie Fizikos instituto, užsimezgė bendradarbiavimas tarp gamyklos ir Lazerinės optoelektronikos sektoriaus, kurį visapusiškai skatino ir palaikė akademikas J. Viščakas. Pirmieji pramoniniu būdu pagaminti lietuviški lazeriai, jų kūrimo istorija susiję su akademiku J. Viščaku. Akademiko kabinete nuolat vykdavo sektoriaus ir gamyklos darbuotojų aptarimai, svarstytos galimybės kuo greičiau dienos šviesą iškelti gamykloje pagamintą lazerį. Kai ieškota pavadinimo pirmajam lietuviškam pramoniniu būdu pagamintam lazeriui 1985 m., pasirinkta santrauka iš akademiko inicialų: VIščakas JUrgis KArolio VIJUKA. Pakvietėme akademiką pažiūrėti į pagamintą naują lazerį, ant kurio šono buvo užrašyta VIJUKA. Akademikas perskaitė ir susimąstęs tarė „pavadinimas labai žaismingas, gražus, bet man intuicija sako, kad po šiuo užrašu kažkas užšifruota“. Pagalvojęs nusišypsojo ir tarė –„kviečiu visus šampano, pirmojo pramoninio lietuviško lazerio, turinčio mano inicialų santrauką proga“. Vėliau įvairiems užsakovams aiškindavome, kaip gimė lazerio pavadinimas. Lazerinės optoelektronikos sektoriaus ir Bandomosios gamyklos bendradarbiavimas buvo produktyvus: sukurti ir Bandomojoje gamykloje gaminami pikosekundiniai lazeriai ir spektrometrai pelnė beveik visus įmanomus apdovanojimus mokslo ir technikos srityje: Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų 1-ojo laipsnio diplomą, SSSR LŪPP aukso, sidabro, bronzos medalius (1986–1987 m.), taip pat diplomus, Lietuvos Ministrų Tarybos premiją (1988). Apie sukurtų ir gaminamų lazerių lygį galima spręsti pagal tai, kad kartu su EKSMA (1987 m. Bandomoji gamykla reorganizuota į to paties pavadinimo valstybinę akcinę bendrovę), dalyvaujant sektoriaus darbuotojams sukurtas ir pagamintas pikosekundinis lazeris PL-1020 1987 m. eksportuotas į Vakarų Vokietiją, kurioje gausu lazerius, taip pat ir pikosekundinius, gaminančių firmų. 
Akademikas J. Viščakas nebuvo pamirštas ir 37-ojoje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje, vykusioje 2007 m. birželio 11–13 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Akademikui 80-osioms gimimo metinėms paminėti buvo skirtas vienas iš posėdžių (VII), kuriam pirmininkavo prof. G. Tamulaitis. Pagrindinį pranešimą perskaitė prof. J. Vaitkus –Jurgiui Viščakui būtų 80: mokslinės veiklos fragmentai. Pranešime išsamiai apžvelgtas visas akademiko mokslinės veiklos kelias –pradėtas nuo diplominio darbo pas prof. H. Horodničių, ypatingą dėmesį skiriant akademiko darbui Vilniaus universitete, kuriame jis pradėjo dirbti 1946 m. dar būdamas studentu, 1959 m. apgynė kandidatinę disertaciją Kai kurios selenido polikristalinių sluoksnių optinės, elektrinės ir fotoelektrinės savybės, 1969 m. apgynė daktaro disertaciją Didelės varžos puslaidininkių laidumas ir elektrografinis procesas, 1972 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1976 m. Lietuvos MA tikruoju nariu, 1977 m. pradėjo vadovauti įkurtam Fizikos institutui.
Šiuo metu Lietuvos lazerių pramonėje dirba 16 įvairių įmonių, pagal savo veiklos profilį susijusių su lazeriais ir lazerinėmis technologijomis. Gaminami įvairių tipų lazeriai, lazerinės staklės, lazerinė įranga, optiniai elementai, tikslioji mechanika, skirti fotonikai, jos taikymui moksle ir pramonėje. Didžioji produkcijos dalis pelnė tarptautinį pripažinimą, kai kurie Lietuvos lazerininkų gaminiai –Topas, Pharos (UAB Šviesos konversija) neturi analogų pasaulio lazerių rinkoje. Lietuvos lazerių pramonės gaminiai eksportuojami į daugiau nei 50 šalių.
Šių metų gegužės mėnesį per pasaulį nuvilnijo konferencijų ir minėjimų, skirtų pirmojo lazerio 50 metų jubiliejui, banga. Didžiausioje pasaulio lazerių konferencijoje CLEO/CQELS, vykusioje San Chose (JAV, Kalifornija) pirmojo lazerio jubiliejui buvo skirta sesija, kurioje 9 žymiausi lazerių korifėjai (tarp jų –Nobelio premijos laureatai Č. Taunsas ir N. Blombergenas perskaitė pranešimus apie lazerių praeitį, dabartį ir ateitį. Vankuveryje (Kanada), kur paskutinius savo gyvenimo metus praleido T. Maimanas, suorganizuota konferencija, skirta vien T. Maimanui ir jo mokslinės kūrybos analizei. Lietuva, garsėjanti savo pasiekimais lazerių moksle ir gamyboje, pirmojo lazerio 50 metų sukakties kol kas nepaminėjo.
