Jėga, telkianti lietuvininkus ir visus lietuvius (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 16

Kalbėsimės apie tai, kaip Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojai pradėjo parengiamuosius MLEŽ sudarymo darbus, ir kaip Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas įsivaizduoja būsimąjį Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyną (MLEŽ), kokią mato šio leidinio svarbą ir perspektyvas. Aptarsime ir kitus su būsimu leidiniu susijusius dalykus.

Kad nebūtų Franko Kruko žargonas

Mokslo Lietuva. Kaip dažnai Amerikos lietuvių spaudoje pasirodo straipsnių, skirtų Mažajai Lietuvai?

ML. Kokio vienatomio Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyno užsienio kalbomis pageidautų svetur gyvenantys mažlietuviai? Kaip Jūs pats įsivaizduojate būsimąjį leidinį?

Vytautas Kaltenis. Todėl rengiamą leidinį ir stengsimės dalimis duoti pasiskaityti Amerikos lietuviams; atsižvelgsime į jų pastabas dėl vertimo.

ML. Bet amerikiečių ir britų anglų kalba šiek tiek skiriasi, tuo labiau mūsų tautiečių, gyvenančių Amerikoje ar Kanadoje, lūpose. Išties, ką daryti, kad „MLE žinynas“ nevirstų Franko Kruko žargono pavyzdžiu?

V. Kaltenis. Anglų literatūrinė ir šnekamoji kalba juk taip skiriasi. Ieškosime kompromiso, o ponas Vilius ir kiti mūsų tautiečiai užsienyje galės patarti.

V. A. Trumpjonas. Stengsimės elgtis išmintingai ir lanksčiai. Jeigu amerikiečiai sakys, kad tas ar kitas žodis, išsireiškimas, terminas jiems nesuprantamas, skamba keistai, nes taip tik anglai rašo, tai teks paieškoti kito žodžio ar sakinio.

Danutė Valentukevičienė. Pagaliau juk niekas netrukdo pateikti ir abu variantus – skliaustuose ar padarius išnašą su paaiškinimu.

V. A. Trumpjonas. Kalbame apie išimtis, nes tai jau turėtų būti gan retas žodis, kad jį galėtų suprasti tik anglai, ar tik amerikiečiai. Mums svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų tekstų vertimai į anglų kalbą, kad galėtume iš anksto su jais susipažinti. Manau, kad iškilusius tokio pobūdžio sunkumus bendromis jėgomis išspręsime.

ML. Ko gero, iš kitataučių toks „Žinynas“ labiausiai turėtų sudominti vokiečių skaitytojus, ypač savo giminės šaknimis susijusius su buvusia Prūsų Lietuva ar Klaipėdos kraštu. Kai kuriuos iš jų vadiname „memelenderiais“ ir jiems, gal ir jų palikuonims, šis leidinys galėtų sukelti daug gerų emocijų. Gyvendami kitoje kultūroje rytprūsiečiai, mažlietuviai, neoprūsai, memelenderiai daug ką vertina kitaip negu mes, jiems negyjančias žaizdas paliko Antrasis pasaulinis karas ir pokario įvykiai. Jie skirtingai žvelgia ir 1923 m. įvykius, kai prie Lietuvos valstybės prisijungė Klaipėdos kraštas. Tad gal pirmiausia MLE „Žinyną“ reiktų išleisti vokiečių kalba?

V. A. Trumpjonas. Jeigu Vokietijoje rastumėte organizaciją, kuri paremtų tokį leidinį, būtų puiku. Aš už tai, kad būtų iškart verčiama į visas tris kalbas – anglų, vokiečių ir rusų, bet leidybai reikia lėšų – štai ir visas kriukis. Jei savo vaikams duosiu tą knygą skaityti vokiškai, tai bus tas pats, kaip duoti į rankas lietuvišką knygą – jie nemoka šių kalbų. Nesugebėjau pripratinti mokytis lietuvių kalbos. Anglų kalba – tarptautinė, daug kas ja skaito. Bet kuriuo atveju pirmiausia bus rašomas lietuviškas tekstas. Verčiant į anglų, vokiečių ar rusų kalbas, iškils daug panašių sunkumų. Rusų kalba išleistą MLE žinyną nusiuntę į Karaliaučiaus kraštą (Kaliningrado sritį) turėtume tą patį rezultatą, kaip išmetę į sąvartyną. Knyga dingtų be pėdsakų. Žinoma, tame krašte yra išimčių, žmonių, kurie savo lentynose turi ir lietuviškų knygų, bet didžioji tokio leidinio tiražo dalis būtų prarasta. Pagaliau tai tik mano nuomonė su kuria galima ir nesutikti.

Vytautas Kaltenis. Gerų žinių yra ir iš Karaliaučiaus krašto. Lietuvoje surengtame seminare dalyvavo ir Kaliningrado I. Kanto valstybinio universiteto dėstytojų grupė, kuri kalbėjo lietuviškai. Tame universitete dėstoma lietuvių kalba studentams, kurie nori mokytis šios kalbos.
Edukacinė projekto svarba

ML. Grįžkime prie MLE angliško tomo, kuris dar tik bus pradėtas rengti. Kur ši knyga bus platinama? Ar vien Amerikos ir Kanados lietuviams?

V. A. Trumpjonas. Svarbus klausimas, nors į jį didesnio dėmesio dar nesame kreipę. Ko gero, ir į keturtomės lietuviškos MLE platinimo reikalus nebuvo kreipiama didesnio dėmesio, todėl klausimas išlieka aktualus. MLE I tomas buvo platinamas Lietuvos mokyklose, nes valdžia parėmė, bet kitiems tomams ta programa jau nebegaliojo.

ML. Ne kiekvienas mirtingasis lengvai atsisveikins su 100 litų – maždaug tiek knygynuose kainuoja vienas šios enciklopedijos tomas. Perkant Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygyne galima sutaupyti apie 20 litų, bet ne visi skaitytojai žino, kad toks yra.
D. Valentukevičienė.

Taip pat mažiau tektų mokėti perkant internetinės prekybos tinkle.
ML. Bet Lietuvos skaitytojas dar nėra toks pagavus minėtoms prekybos naujovėms. Pagaliau enciklopedija toli gražu ne kiekvienai šeimai yra pirmos būtinybės dalykas. Ypač šiais, krizės laikais.

V. A. Trumpjonas. Deja, vis sugrįžtame prie finansinių reikalų. Knyga už šimtą litų stovi knygynų lentynose, o leidėjai net mokykloms patys jos aukoti neįstengia. Vargu ar atsiras geradarys, kuris nupirktų šimtą kitą tų knygų ir padovanotų mokykloms.

Vacys Bagdonavičius. Aš sakyčiau, kad lėšų grįžimo klausimas šiuo atveju nėra svarbiausias. Tokia enciklopedija turi būti suvokiama kaip auka arba investicija į labai platų kultūrinį kontekstą. Gal ir į politinį. Juk jeigu būtume verslininkai, išeidami iš naudos interesų tokio projekto tikrai nesiimtume. Šis dalykas kaip verslo projektas yra pasmerktas ir reikia su tuo susitaikyti. Mažosios Lietuvos fondas ar Lietuvos valstybė, remdami tokį projektą, neturi tikėtis, kad tie pinigai sugrįš.

ML. Lietuvos valstybė tikriausiai tokios nuostatos ir laikėsi, bet gal Mažosios Lietuvos fondo taryba kitos nuostatos?

V. A. Trumpjonas. Mažosios Lietuvos fondas, parėmęs MLE leidybą, teikė labdarą.

V. Bagdonavičius. Taip, būtent, tai yra labdara, bet visa ši akcija turi platesnę edukacinę prasmę. Ar valstybė, investuodama į švietimą, galvoja apie ekonominę naudą? Per mokyklą mes ugdome žmogų, pilietį. Per MLE leidybą taip pat ugdome pilietiškumą, istorinę atmintį, tautiškumą, apskritai, siekiame turtinti žmogaus vidinę kultūrą. Mažoji Lietuva yra labai reikšmingas mūsų tautos istorijos ir kultūros klodas. Tą labdarą reiktų suprasti plačiau, ne kaip skirtą paremti vargšą ar skurstantį, bet palaikyti tautos dvasią ir kultūrą.

V. A. Trumpjonas. Remdami MLE tikrai nesiekėme verslo naudos, o bandydami paremti MLEŽ taip pat neturime finansinių tikslų. Šiuo leidiniu užsienio kalbomis norime įtvirtinti Mažosios Lietuvos realybę ir tai neįkainojama. Linkėdamas šiam projektui sėkmės, noriu pakviesti prisidėti visus, kurie supranta tokio darbo prasmę ir svarbą – kad Mažoji Lietuva neliktų pasauliui nežinoma. Todėl būsimasis MLEŽ yra ir kultūrinis, ir politinis mūsų tikslas.

O kas autoriai?

ML. Kaip bus pasitelkiami naujojo žinyno autoriai ir talkininkai? Kokius reikalavimus kelsite, kokiais principais vadovausitės?

D. Valentukevičienė. Labai džiugu, kad Mažosios Lietuvos fondas pasiryžęs remti naujo žinyno leidimą užsienio kalbomis. Todėl trumpai supažindinsiu, ką jau esame nuveikę. Pirmą šių metų pusmetį parengėme būsimojo žinyno koncepciją, kuri jau pradedama įgyvendinti. Esame numatę pirmosios žinyno dalies medžiagą išdėstyti išsamiuose konceptualiuose teminiuose straipsniuose. Juose bus supažindinama su Mažąja Lietuva, pateiktos bendros žinios apie šio krašto gamtą, istoriją, gyventojų kalbą, kultūrą ir kita. Sieksime, kad straipsniai būtų patrauklūs, įdomūs įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaitytojams – nuo moksleivio iki profesoriaus, nuo beveik nieko nežinančio apie Mažąją Lietuvą iki jos žinovo. Esame suinteresuoti, kad tai būtų aukštos kokybės knyga, atitinkanti šiandieninio mokslo reikalavimus. Sieksime parodyti, kad Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Klaipėdos universitetas ir kitos mokslo institucijos pajėgios pateikti išties kokybišką leidinį. Todėl kviečiame žinyno pirmosios dalies kūrime dalyvauti kvalifikuotus mokslininkus, kurie dirba ta tematika, yra susipažinę su naujausia literatūra, gerai orientuojasi Mažosios Lietuvos problematikoje.
Apie personalijų atrankos kriterijus esame parengę tam tikrą projektą. Aišku, jis dar bus tobulinamas. Netrukus pradėsime rengti asmenybių biografijas, neabejotinai pateksiančias į žinyną. Laukiame ir naujų pasiūlymų, į kuriuos stengsimės atsižvelgti.

V. Bagdonavičius. Labai svarbu asmenis žinyne pateikti ne pagal rangą ar pareigas, bet pagal nuopelnus Mažajai Lietuvai. Tai vienas esmingiausių atrankos principų. Darbo metu atranka savaime klostysis reikiama kryptimi, ir visi vertieji tikrai pateks į žinyną. Redakcinėje kolegijoje svarstysime visus iškilsiančius klausimus, neabejoju, kad rasime tinkamiausius sprendimus.

Algirdas Matulevičius. Turint keturis MLE tomus, atrodytų, labai lengvai juos pavyks suglausti į vieną žinyną. Tai apgaulinga nuomonė. Labai sunku bus atrinkti atskirus straipsnius, nes iš daugiametės praktikos žinau, kad kai kuriuos teks svarstyti gal po daugelį kartų. Atrodys, kad svarbus ir vienas, ir kitas, ir dešimtas, tad atrankos metu iškils daug problemų. Būtina atsižvelgti į lietuvininkų išsakytą poziciją, kad į žinyną patektų pirmiausia tai, kas jiems svarbu, kas sudaro jų europinės reikšmės kultūros paveldą, jų aukso fondą. Kita vertus, reikės atsižvelgti į tai, kas esminga visai baltų kultūrai, istorijai, religijai, ūkiui ir t. t. Tai esminis kriterijus. Neturime pamiršti ir senųjų prūsų, nes jie atskirai plačiau neaprašomi, o šis žinynas būtent tokią galimybę ir suteikia. Juk dalis prūsų sulietuvėjo,virto lietuvininkais arba mažlietuviais – sudarė Mažosios Lietuvos pietinę dalį. Visa tai būtina turėti omenyje.
Labai svarbu anglų kalba išlaikyti autentiškas baltiškas ir šio krašto savitumą atspindinčias formas – terminus, sąvokas, kategorijas. Kai man teko redaguoti knygą Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (1996), įdėjome straipsnių santraukas (reziumė) anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Nelengva buvo svetimomis kalbomis perteikti išsireiškimus, subtilesnius niuansus, kad juos teisingai suprastų kitataučiai skaitytojai ir nebūtų iškraipyta baltų autentika.
V. Bagdonavičius. Šiandien aptariame principinius dalykus, o konkretybes teks nagrinėti darbo metu ir nuolat.

Lietuvininkus  telkianti jėga

V. A. Trumpjonas. Lietuvoje pradedate naują ir labai sudėtingą projektą. Mažosios Lietuvos fondas stengsis suteikti dalinę finansinę paramą šiam svarbiam darbui, o Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras imsis visų kitų darbų, susijusių su autorių parinkimu ir kūrybine veikla. Tai sudėtingiausias ir sunkiausias darbas. Tikimės, kad visus klausimus spręsite naudingai mažlietuviams, lietuvininkams. To ir linkiu. Labai skatiname, kad užsitikrinti finansinę paramą būtų siekiama ir iš kitų šaltinių. Gal ir sudėtinga į šią veiklą įtraukti lietuvininkus, bet reiktų ir apie tai pagalvoti. MLEŽ lankstinuke parašyta, kad visi norintys gali paremti žinyno leidybą, bet šį priminimą perskaitęs žmogus nemes savo darbų į šalį ir nebėgs į banką, siekdamas kuo greičiau tą leidinį paremti. Vadinasi, informacija apie prisidėjimą prie šio projekto turi būti pateikta veiksmingiau.
Neslėpsiu, jaučiame tam tikrą nerimą laukdami būsimojo Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno tekstų, išverstų į anglų kalbą. Mat skaitant kai kuriuos Lietuvoje į anglų kalbą išverstus straipsnius, pasidaro ne itin malonu. Jei teisingai supratau, versti MLE žinyno tekstus bus pasitelktas tikras anglas. MLE lankstinuke vertimas į anglų kalbą yra tinkamas, ir tai nuteikia viltingai, bet vis dėlto ir mes norėtume prisidėti prie tekstų vertimo reikalų. Pateiksime savo pastabas, o jūs Lietuvoje priimsite savo sprendimus.

V. Bagdonavičius. Mūsų pradedamo projekto svarba siejasi ir su Lietuvos valstybės tarptautinio įvaizdžio stiprinimu.

ML. Vilniuje teko dalyvauti kai kurių MLE tomų pristatymuose, į kuriuos iš tolimiausių kampelių atvažiuodavo mažlietuviai – iš Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos ir kitų vietų. Tiems žmonėms tai tikra šventė, jie dalijasi mintimis ir pastebi leidinyje tokių dalykų, į kuriuos didžlietuviai net dėmesio neatkreiptų. Iškart pajunti, kad tai truputį kitokie lietuviai, savito krašto atstovai. Vadinasi, ši enciklopedija yra ir lietuvininkų bendruomeniškumo akintoja, vienijanti žmones. Tai labai svarbu.
V. Bagdonavičius. Išties lietuvininkai suvažiuoja kaip į atlaidus, sveikinasi, dažniausiai visi vienas kitą pažįsta. Klaipėdoje, Pagėgiuose ar Šilutėje tie MLE pristatymai virsta tikromis šventėmis. MLE rengimo darbe tvyrojo gal nematoma, bet gerai jaučiama lietuvininkų dvasia. Dirbdami prie tomų gal ir nesusimąstydavome, kokią reikšmę ta enciklopedija turės lietuvininkų susitelkimui. Gal ir patys lietuvininkai to dar nėra gerai įsisąmoninę.

ML. Enciklopedija paleista į gyvenimą ir jau nepriklauso savo kūrėjams, MLE pradeda savo savitą gyvavimą žmonėse.

V. Bagdonavičius. Nenorėčiau vien idealizuoti, matyti vien idilišką kūrybinio gyvenimo dalį. Pasirodžius atskiriems MLE tomams, kildavo ir diskusijų, net karštų ginčų, bet tai ir yra bendro enciklopedinio gyvenimo dalis. Esu tikras, kad ir būsimasis Žinynas vienys šio savito krašto autochtonus lietuvininkus.

Juk į knygą bus sudėtas jų paveldas, materialusis ir dvasinis Mažosios Lietuvos gyventojų turtas. Šio krašto gyventojų ryšys su tradicija, kultūra, apskritai paveldu, yra gyvas, gal todėl, kad jie jaučiasi mažuma, o tai dar labiau buria ir vienija žmones. Mažvydas, Donelaitis ar Simonaitytė jiems yra ne šiaip rašytojai iš chrestomatijos, bet savi, labai artimi ir suprantami. O Didžiojoje Lietuvoje neretai gali pamatyti didžiulį abejingumą savo kraštui, paveldui, tad lietuvininkai gali būti labai sektinas pavyzdys.

V. Kaltenis. Tačiau jie yra tie patys lietuviai, bendro tautos kamieno dalis ir jokiu būdu neturėtume lietuvininkų atskirti nuo visos lietuvių kultūros. Lietuvininkų bažnyčiose giedamos Martyno Mažvydo giesmės ir šiai tradicijai ne vienas šimtas metų. Ar reikia geresnio pavyzdžio?

Kas sekmadienį prisimenama, o kunigas dar pasako: „Pasimelskime už Donelaitį, už Simonaitytę...“ Nėra vien klūpojimo, ar visko tik Dievui. Žmonės taip pat nepamirštami, todėl jie laisvesni, nesuvaržyti. Evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta daug įvairių, taip pat ir kultūrinių renginių. Teko būti rudens derliaus šventėje, kai lietuvininkai atsinešė sodų vaisių, vyskupas net su gitara pagrojo, o atėjusieji pagiedojo, nes nuo vaikystės puikiai moka giesmes. Taip per Bažnyčią atsiranda glaudus ryšys su praeitimi.
O lietuvininkų vienybę labai gerai pademonstravo MLE IV tomo pristatymas Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Susirinko gal trys šimtai įvairių bendrijų žmonių, kurie šiaip dėl įvairių priežasčių nesutaria, pykstasi. Todėl rengiant tą tomą su kiekvienu reikėdavo kalbėtis atskirai. Pristatymo metu jie pasijuto kaip tikri bendraminčiai, visi kalbėjo, plojo ir jokios atskirties nesijautė. Žinau, kad rengdami MLEŽ vėl ginčysimės, gal net gausime barti, kad neatsižvelgiame į vieną ar kitą pasiūlymą, bet tai ir yra enciklopedininko gyvenimas.

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Mažosios Lietuvos fondo tarybos fondo pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas ir MLE redakcinės kolegijos prezidentas akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius aptaria kitakalbį būsimąjį žinyną

Atokvėpio akimirka prieš kimbant į būsimąjį darbą: Vilius Algirdas Trumpjonas, MLE redakcinės kolegijos pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, prof. Zigmas Zinkevičius, MLE IV tomo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Danutė Valentukevičienė ir vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Kaltenis

Viršuje: prof. Zigmo Zinkevičiaus patarimai laikraščio „Donelaičio žemė“ redaktoriui Stepui Lukoševičiui; apačioje: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas ir prof. Zigmas Zinkevičius po kaulelį narsto jau išėjusį MLE tomą