Botaniko profesoriaus Konstantino Regelio 120-osioms gimimo metinėms

Dr. Jolita Klimavičiūtė
Dr. Aurika Ričkieničkienė

Studentas, kuriam trūksta idealizmo, negali būti mokslininkas, todėl profesoriaus pareiga įkvėpti jam idealizmo, o pats profesorius be jokio idealizmo taip pat negali būti mokslininkas ar geras mokytojas.
Konstantinas Regelis

Profesorius Konstantinas Regelis (Constantin von Regel) buvo vienas iš užsieniečių mokslininkų, atvykusių dirbti į 1922 m. pradėjusį veikti Lietuvos universitetą, nuo 1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ėmęsis vadovauti šio universiteto Botanikos katedrai, jis buvo tarp keleto pirmųjų botanikų, kurie formavo studijas ir mokslinių tyrimų tematiką Lietuvoje. Būdamas Šveicarijos piliečiu, Konstantinas Regelis, 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, išvyko iš Lietuvos. Po karo, ypač po 1948 metų vasarą įvykusios „Visasąjunginės Lenino vardo žemės ūkio mokslų akademijos sesijos“, Konstantinas Regelis, kaip ir daugelis kitų mokslininkų, buvo apibūdintas naujai kuriamos sovietinės ideologijos priešu, oficialiai nebuvo galima minėti jo pavardės bei cituoti darbų. Nepaisant to, sovietmečiu, ypač nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos, Lietuvos botanikų moksliniuose veikaluose apie Lietuvos floros ir augalijos tyrinėjimų rezultatus, kaip labai svarbūs Lietuvos augalijos pažinimui cituojami Konstantino Regelio darbai.

Šiais metais minėjome 120-ąsias Konstantino Regelio gimimo metines, todėl pažymėdami jo indėlį Lietuvos mokslui, prisiminkime jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus.

Konstantinas Regelis gimė 1890 metais rugpjūčio 10 dieną Peterburge, šveicarų kilmės mokslininkų šeimoje. Jo senelis – Eduardas Augustas von Regelis (1815–1892) gyveno ir dirbo Vokietijoje, 1842–1855 m. Šveicarijoje, buvo botanikas, sodininkas, Ciuricho botanikos sode ėjo inspektoriaus pareigas ir dėstė botaniką aukštojoje mokykloje. 1855 m. pradėjo dirbti Peterburgo imperatoriškojo botanikos sodo direktoriumi, buvo išrinktas Rusijos MA nariu korespondentu. Tyrinėjo Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų augalus, buvo augalų sistematikos specialistas, įsteigė Rusijos sodininkų draugiją, prisidėjo redaguojant žurnalą „Gartenflora“. Du Konstantino Regelio dėdės – Albertas Regelis (1845–1909) ir Robertas Regelis (1867–1920) taip pat buvo botanikai. Konstantino tėvas – Wilhelmas Regelis (1875–1932) buvo istorikas, Tartu universiteto profesorius, Rusijos MA narys korespondentas. Konstantino sesuo Dorotėja buvo mokytoja, baigusi filologijos studijas Oksforde, Londone ir, kartu su broliu, atsikėlusi į Kauną, Lietuvos universitete kurį laiką dėstė anglų kalbą.

Konstantinas, baigęs Peterburgo šv. Katerinos evangelikų gimnaziją, Peterburgo universitete pradėjo studijuoti gamtos mokslus. Dar studijų metais jį, kaip gabų studentą, Peterburgo gamtos mokslų draugija pasiuntė tirti Kolos pusiasalio augalijos. 1911 m. Kolos pusiasalyje pradėtus tyrimus jis tęsė dar porą metų. Keliaudamas sukaupė daug vertingos medžiagos apie tam kraštui būdingas tundros, miškatundrės florą, augalų bendrijas, įvertino jas tuo metu dar naujo fitosociologijos mokslo metodais. 1912 m. gavęs pirmojo laipsnio diplomą Konstantinas Regelis užbaigė studijas Peterburgo universitete. 1915 m. pradėjo dirbti Rusijos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio departamente Taikomosios botanikos skyriuje, o 1915 m. išvyko tyrinėti Naujosios Žemės bei kitų Archangelsko gubernijos vietovių augalijos.

Konstantino tėvui gavus pasiūlymą dėstyti Dorpato (Tartu) universitete, jo šeima apsigyveno Estijoje. Sudėtingu Rusijai laikmečiu (1918 m. pradžioje) atvykęs aplankyti savo tėvų į Tartu, Konstantinas Regelis išvykti atgal į Peterburgą nebegalėjo. Pasilikęs Tartu, universiteto Agronomijos fakultete skaitė žemės ūkio botanikos kursą, sutvarkė dalį medžiagos, sukauptos Kolos pusiasalio tyrinėjimų metu, ėmė rengti disertaciją „Kolos pusiasalio augmeninė danga. Varsugos upės aukštupio rajonas“ („Die Pflanzendecke der Halbinsel Kola Lapponia Varsugae. I. Das Flußgebiet der Varsuga und der Obere Ponoi“), kurią 1921 m. apgynė Viurcburgo universitete. Filosofijos daktaro diplomas jam buvo išduotas 1921 m. liepos mėn. 24 d. Tų pačių metų gruodžio mėn. 7 d. Tartu universitete habilitacijos procedūros metu apgynęs darbą „Duomenys apie sumedėjusius augalus poliarinėje miškų zonoj“ („Zur Kenntnis des Baumwuchses an der polaren Waldgrenzen“), įgijo venia legendi ir dėstė augalų geografiją ir paleobotaniką, be to, dažnai vykdavo į ekspedicijas – tyrinėjo Baltarusijos, Rusijos, Estijos vietovių pelkes ir pievas.

1922 m. pradėjo veikti Lietuvos universitetas. Jį fomuojant buvo laikomasi nuostatų, kad vyresniojo mokslo personalo postus užimantys asmenys turėtų mokslinį laipsnį bei paskelbtų mokslo darbų, todėl dėstyti buvo pakviesta nemažai mokslininkų iš užsienio. 1922 m. Konstantinas Regelis gavo kvietimą užimti ordinarinio profesoriaus pareigas Lietuvos universitete. Nors Lietuva jam buvo nepažintas kraštas, vis dėlto turėjo ryšių su istorine Lietuva, kadangi Gudų krašte jo tėvui priklausė dvaras, kuriame šeima lankydavosi.

1922 m. Konstantinas Regelis pradėjo vadovauti Botanikos katedrai ir vienam iš jos dviejų kabinetų – Augalų sistematikos kabinetui. Dar universiteto veiklos pradžioje Konstantinas Regelis suformulavo pagrindinius Lietuvos botanikų uždavinius: pradėti sistemingai tirti Lietuvos augaliją, plėtoti jų sistematiką, fitocenologiją, fitogeografiją, taikomosios botanikos šakas, eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje. Remiantis šiais tikslais Botanikos katedroje buvo pradėti tyrinėjimai, kurie savo mokslinių tyrimų problematika bei tyrimų rezultatais neužilgo prilygo kaimyninių šalių mokslininkų darbams, suformavo ilgalaikę botanikos darbų perspektyvą Lietuvoje ir užtikrino jų tęstinumą pokariu.

Atvykusiems dėstyti į Lietuvos universitetą buvo keliamas reikalavimas greitai išmokti lietuvių kalbą ir ja dėstyti savo dalykus. Konstantinas Regelis iš pradžių skaitęs rusiškai, po dviejų su puse metų visus dalykus jau dėstė lietuviškai. Per trumpą laiką nemažai nuveikė kuriant Botanikos katedrą, organizuojant studijas ir tiriamąjį darbą. Dažnai lankydamasis užsienio mokslo įstaigose jis buvo gerai susipažinęs su to meto botanikos katedrų struktūra bei įranga ir siekė tai įgyvendinti Lietuvoje. Ypač daug pastangų dėjo botanikos sodui – vienam iš didžiausių fakulteto padalinių – įkurti. Nusprendus, jog tinkamiausia vieta tokiam sodui būtų Aukštojoje Fredoje, Konstantinas Regelis pats ėmėsi iniciatyvos kuo greičiau gauti šią teritoriją. Vėliau pastatė šiltnamius, įkūrė oranžeriją. Jis buvo įsitikinęs, jog būtent čia, Fredoje, galima įkurti pasaulinio lygio botanikos sodą. Kuriant botanikos sodo kolekciją užsakė ir atgabeno augalus iš Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Šveicarijos botanikos sodų ir iš Lietuvos dvarų – Rietavo, Žagarės oranžerijų.

Vadovaujant Konstantinui Regeliui per 18 metų buvo parengtas nemažas būrys kvalifikuotų biologijos mokytojų, botanikos specialistų. Jis buvo studentų augalų sistematikos, augalų geografijos, fitocenologijos mokslinių darbų vadovas. K. Regeliui vadovaujant diplominius darbus parengė žymūs Lietuvos botanikai: J. Dagys, A. Minkevičius, M. Janušauskaitė-Lukaitienė, K. Brundza, E. Purvinas, P. Snarskis. Konstantinas Regelis buvo daugelio Vytauto Didžiojo universiteto botanikų atliktų mokslinių darbų iniciatorius, pasiūlydavęs ar padėdavęs jauniems, bepradedantiems specialistams užmegzti ryšius su įvairių sričių specialistais, kad tinkamai pasirinktų tyrimų problemas, įsisavintų naujus metodus ar padėtų įvertinti gautus rezultatus. Jis pats dažnai lankėsi užsienyje – dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose, ekspedicijose, daugelio draugijų veikloje bei skatino tobulintis jaunus katedros darbuotojus. Beveik visi katedros ir botanikos sodo mokslo darbuotojai vienu ar kitu tikslu pabuvojo įvairiose Europos valstybėse: Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Užsienio šalių botanikai taip pat lankėsi ir bendradarbiavo su Lietuvos botanikais. Tai darė teigiamą įtaką moksliniam ir pedagoginiam darbui.

Konstantinui Regeliui vadovaujant ir konsultuojant daktaro laipsnio disertacijas parengė žymūs Lietuvos botanikai: A. Kisinas (1934), P. Snarskis (1940), K. Grybauskas (1941), M. Natkevičaitė (1942), K. Brundza (1943). Taip Konstantino Regelio mokslinės idėjos išliko Lietuvos botanikų darbuose.

Dirbdamas Lietuvoje Konstantinas Regelis paskelbė apie 80, o per visą gyvenimą per 150 publikacijų. Jas publikavo Šveicarijos, Rusijos, Austrijos, Lietuvos, Suomijos, Vokietijos moksliniuose leidiniuose. Svarbesnieji darbo Lietuvoje metais parengti veikalai: vadovėliai aukštosioms mokykloms: „Augalų sistematika“ (1935, 1941), „Augalų sistematika“ vidurinėms mokykloms (1936); tęstinės publikacijos „Lietuviška botanikos bibliografija“, medžiaga leidiniui „Lietuviškoji enciklopedija“. Už aktyvią veiklą 1930 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Visą gyvenimą Konstantinas Regelis aktyviai dalyvavo atskirų šalių bei tarptautinių mokslinių organizacijų veikloje. Jis buvo Suomijos „Societas pro Fauna et Flora Fennica“, Suomijos miškų draugijos, Švedijos augalų geografų draugijų narys korespondentas, Šveicarijos gamtos mokslų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Šveicarijos botanikų, Britanijos ekologų, „Vanamo“ zoologų-botanikų draugijų narys. Lietuvoje buvo vienas iš Tabako augintojų draugijos steigėjų, Botanikos žodyno komisijos narys. 1950 m. dalyvavo steigiant Tarptautinę komisiją augalinėms žaliavoms tirti Stokholme, kurį laiką buvo jos pirmininku.

Per 1940 m. politinius įvykius Konstantinas Regelis išvyko iš Lietuvos, gyveno Šveicarijoje, dirbo Ženevos universitete privatdocentu. 1944 m. persikėlė į Austriją, Gracą, kur tęsė mokslinį darbą. 1952 m. buvo pakviestas dirbti į Bagdado universitetą Irake. 1956 m. profesoriaus-svečio teisėmis skaitė paskaitas Stambulo universitete. 1958–1959 m. dirbo Afganistane Kabulo universiteto profesoriumi. 1962–1967 m. – Izmire-Bornovoje, Ege universiteto ordinarinio profesoriaus ir Augalų sistematikos katedros vedėjas.

Konstantinas Regelis domėjosi Mažosios Azijos augmenija, vyko į mokslines ekspedicijas paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros sričių augaliją. Dirbdamas Turkijoje, Ege universitete organizavo ekspedicijas į kalnus, sukaupė nemažą herbariumą.

1967 m. Konstantinas Regelis apsigyveno Grace ir privačiai tęsė mokslinius tyrimus, redagavo J. Weisnerio (J. Wiesner) veikalo „Rohstoffe des Pflanzenreiches“ penktąjį leidimą, domėjosi Lietuvos botanikų darbais, apie Lietuvos augaliją paskelbė straipsnių užsienio spaudoje. Vienas svarbiausių jo mokslinių darbų – veikalas „Lietuvos augalų geografija“, kuris parengtas užsienyje, tačiau liko nepublikuotas.

Konstantinas Regelis mirė 1970 m. gegužės 22 d. netoli Ciuricho.

Profesoriaus Konstantino Regelio gyvenimo kelias prasidėjo šiaurėje, Kolos pusiasalyje; vėliau, tyrinėjant florą ir augaliją, organizuojant botanines ekspedicijas, formuojant botanikos mokslo institucijas, keliant uždavinius jaunajai mokslininkų kartai, vedė per Lietuvą, apraizgė Artimųjų Rytų regionus. Jis yra pavyzdys dabartiniams ir būsimiems mokslininkams, mokslo veiklos organizatoriams, pedagogams.

Profesorius Konstantinas Regelis

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas žavi gamtos ir žmogaus rankų sukurtomis erdvėmis