Netekome žymaus agronomo, nuostabaus kolegos

Juozas LAZAUSKAS gimė 1931 02 08 Vilkininkuose, Leipalingio valsčiuje. 1958 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją (universitetą). Pradėjęs dirbti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale, ėjo įvairias pareigas – nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo iki direktoriaus. Net 33 m. vadovavo Vokės filialui.

1963 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Daugiamečių lubinų biologinės savybės agrotechnikos ir selekcijos įtakoje“, 1971 m. – daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Lubinų auginimas ir panaudojimas Lietuvoje“. Nuo 1986 m. – profesorius. Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas). 1991–1995 m. – LMA Biologijos, medicinos ir žemės ūkio mokslų skyriaus Žemės ūkio mokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 1995 m., LMA įkūrus Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių, buvo skyriaus pirmininko pavaduotojas. Profesoriaus iniciatyva nuo 1994 m. pradėta leisti LMA žurnalas ,,Žemės ūkio mokslai“. Jis buvo šio mokslinio žurnalo redakcinės kolegijos pirmininkas (iki 2007 m.), vėliau – narys.

Akad. Juozas Lazauskas žymus mokslininkas, Lietuvos mokslo visuomenei gerai žinomas ir daug nusipelnęs ne tik agronomijos, bet ir visam žemės ūkio mokslui. Profesoriaus kaip agronomo ir mokslininko veikla labiausiai susijusi su Pietryčių Lietuvos nenašių lengvų dirvožemių problemomis. Už nuopelnus Lietuvos žemės ūkio mokslui 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Akad. Juozas Lazauskas yra 10 augalų veislių bendraautoris – tai seradėlių Neris, esparcetų Žilvinai, Meduviai, bulvių Aistės, lubinų Smėliai, Pamaina, Augiai, Trakiai, Vilčiai ir kt. Akademikas vienas ar su bendraautoriais yra publikavęs 11 knygų ir per 500 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, kitų leidinių. Daug straipsnių yra parašęs „Žemės ūkio enciklopedijai“.

Profesorius labai daug laiko ir dėmesio skyrė jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimui ne tik Lietuvos žemdirbystės institute, bet ir Lietuvos žemės ūkio universitete, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute bei kitose mokslo ir studijų institucijose, taip pat buvo mokslinių tarybų narys. Akademikui vadovaujant apginta daugiau nei 20 daktaro disertacijų. Profesorius dalyvavo 14 habilitacinių darbų, taip pat kitų doktorantūros studijų komisijų darbe, buvo Baltarusijos ir Latvijos žemdirbystės institutų mokslinių tarybų narys, kuriose disertacijas gynė ir Lietuvos mokslo darbuotojai. Daug akademikas nuveikė ir sprendžiant šalies gamtosaugos problemas.

Nemažas indėlis ir į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, kurių nariu jis buvo, veiklą.

Tai buvo nepaprasto darbštumo, pareigingumo, stiprios valios ir atsidavimo darbui asmenybė. Netekome nuostabaus Kolegos, erudito, žymaus agronomo. Atmintyje išliks Jo atidus dėmesys bendradarbiams ir didelė tolerancija.

Lietuvos mokslų akademija