Svėdasiškių tarmės vakaras Vilniuje

Svėdasiškių draugija „Alaušas“ pradėjo gyvuoti 2007 m. kovo mėnesio 6 dieną Vilniuje, kai Karininkų ramovėje susirinkusi draugijos kūrimo iniciatyvinė grupė savo pirmajame posėdyje nusprendė ją įkurti, surašė protokolą ir aptarė artimiausius veiklos uždavinius. Posėdyje dalyvavo ir iniciatyvos ėmėsi Vilniuje gyvenantys svėdasiškiai: fizikas Edmundas Baliukas, ekonomistas-finansininkas Vytautas Bublys, restauratorius Algimantas Indriūnas, docentas, biologijos mokslų dr. Juozas Lapienis ir bibliotekininkas, bibliografas bei kultūrininkas Vytautas Rimša. Jie buvo išrinkti draugijos tarybos nariais (pirm. A. Indriūnas, sekretorius V. Rimša), tad iki suvažiavimo ir organizavo darbą. Iš pradžių į draugiją buvo pakviesti Vilniuje, o vėliau ir kituose miestuose gyvenantys kraštiečiai bei Svėdasų kraštui sentimentų turintys žmonės.

2008 m. pradžioje Svėdasuose surengus pirmąjį draugijos suvažiavimą, jame jau dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos vietovių kraštiečiai bei Svėdasų seniūnijos gyventojų atstovai. Suvažiavimo metu buvo aptarti per metus atlikti darbai, numatytos veiklos gairės, išrinkta didesnė taryba. Šalia buvusiųjų narių, tarybą papildė ir vietiniai gyventojai: Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, bibliotekos vedėja Elena Bublienė, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rimutė Kniežienė, aktorius Ferdinandas Jakšys ir Rita Skaržauskienė. Tuo metu draugija jau turėjo savo filialus Kaune, Panevėžyje, Svėdasuose. Į draugiją įstojo daug naujų narių, kurių pastaruoju metu priskaičiuojama per šimtą.

Svarbiausieji draugijos tikslai apibrėžti ir įteisinti nuostatuose. Siekiama padėti Svėdasų bendruomenei deramai organizuoti miestelio jubiliejus ar kitas šventes bei renginius; palaikyti ir stiprinti kitur gyvenančių kraštiečių ryšius su gimtine bei jos žmonėmis; savo žiniomis turtinti šio krašto dvasinį gyvenimą ir siekti, kad jis taptų įdomesnis, turtingesnis bei naudingesnis; garsinti Vaižganto kraštą Lietuvoje ir pasaulyje; skatinti jaunimą toliau puoselėti senolių ir tėvų tradicijas; plėtoti istorinius, etnokultūrinius ir kitus mokslinius tyrinėjimus bei vietinius kraštotyros darbus.

2007–2010 m. Svėdasiškių draugija „Alaušas“ atliko nemažai prasmingų darbų. Kalbant apie mokslinius edukacinius ir kultūrinius darbus, reikia paminėti kartu su vietos bendruomene surengtą iškilmingą posėdį, minint 505-ąjį miestelio jubiliejų, kuriame mokslinius pranešimus skaitė Vytautas Rimša, doc. dr. Juozas Lapienis, kraštietė iš Vilniaus Daiva Martinkutė ir kt. Pažymint garbaus kraštiečio, rašytojo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 75-ąsias mirties metines, draugijos iniciatyva Svėdasuose buvo surengta speciali konferencija, kurioje perskaityti šeši pranešimai. Juos skaitė Vytautas Rimša, Svėdasų gimnazijos mokytojas Tautvydas Kazlauskas, bibliotekininkė Elena Bublienė, aktorius Ferdinandas Jakšys ir kiti (žr.: Mokslo Lietuva, 2008, nr. 22).

Nuo pat 2007 m. buvo pradėta intensyviai rinkti faktografinę medžiagą ir spaudai ruošti knygą apie Svėdasų krašto praeitį, dabartį ir žmones. Knyga turėtų pasirodyti jau kitų metų pradžioje. Šiuo metu yra paskelbtas ir vyksta Svėdasų himno kūrimo konkursas, kuris bus užbaigtas metų gale. Svėdasuose buvo gražiai pristatyta svėdasiškės literatės Stasės Valuntaitės-Bielskienės poezijos knyga „Svajonių paukštė“, surengtas kraštiečio doc. dr. Juozo Lapienio kūrybos vakaras, įvyko keli susitikimai su svėdasiškių atstovų delegacijomis Vilniuje ir Svėdasuose, kuriuose aptarti abipusės sąveikos ir bendradarbiavimo klausimai.

Itin glaudžius ryšius Svėdasiškių draugija „Alaušas“, kaip dalinis geografinis darinys, palaiko su Pasaulio Anykštėnų bendrijos (PAB) Vilniaus anykštėnų sambūriu (VAS, pirm. Rita Virbalienė). Kasmet birželio mėnesį jos nariai dalyvauja tradicinėse, Vingio parko kavinėje „Lakštingala“ VAS rengiamose Rytų Lietuvos rajonų bendruomenių etnokultūrinėse gegužinėse, o Lietuvos signatarų namuose kartu mini Lietuvos Nepriklausomybės dienos – Vasario 16-osios šventes. Visi kartu klausėsi akademiko, habil. dr. prof. Antano Tylos, prof. Algirdo Čižo, doc. dr. Juozo Parnarausko ir kitų kraštiečių pranešimų. „Alaušo“ draugija su VAS inicijavo plačiai žinomo svėdasiškio aktoriaus Ferdinando Jakšio atliekamos rašytojo ir dramaturgo Kosto Ostrausko monodramos „Vaižgantas“ įrašymą ir kompaktinės plokštelės leidybą, o 2009 m. lapkričio 13 dieną Vilniaus rotušėje surengė iškilų jos pristatymą visuomenei. Aktorius Ferdinandas Jakšys atliko minėtą monodramą, o paskui labai iškiliai buvo paminėtos ir Juozo Tumo-Vaižganto 140-osios gimimo metinės. Pranešimus apie rašytojo gyvenimą ir veiklą skaitė habil. dr. prof. Vytautas Vanagas, doc. dr. Juozas Lapienis, prisiminimais apie pažintį su Vaižganto kūryba dalinosi aktorius Tomas Vaisieta bei kiti vakaro dalyviai. Į šventę atvyko ne vien Vilniaus svėdasiškiai ar anykštėnai, bet ir gausi Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus vadovaujama rajono delegacija, ne mažesnis Svėdasų miestelio gyventojų būrys, globojamas seniūno Valentino Neniškio. Tokie draugijos renginiai turi itin didelę edukacinę, kultūrinę ir socialinę prasmę. Jie telkia visus kraštiečius į vieną būrį, skatina naujiems, prasmingiems darbams, ugdo žmonių meilę savo gimtajam kraštui ir visai Tėvynei Lietuvai.

Šių metų spalio 8 dieną svėdasiškių draugija „Alaušas“ savo narius ir svečius pradžiugino nauju renginiu Karininkų ramovėje Vilniuje, kur vyko ne mažiau prasmingas ir įdomus renginys – svėdasiškių tarmės vakaras. Draugijos pirmininkas ir vakaro vedėjas Algimantas Indriūnas sakė, kad šis renginys draugijos tarybos planuose atsirado neatsitiktinai. Pastaruoju metu, Lietuvoje vykstant vietos ir užsienio migracijai, vis labiau pradėjo nykti ne vien lietuvių kalba, bet ir visos jos tarmės. Kita vertus, savoji tarmė, kaip motina, visuomet skatina meilę gimtajam kraštui, savo aplinkos žmonėms. O to šiuo metu Lietuvoje kaip tik jau pradedama pasigesti...

Vakaronės metu išklausyti keli mokslininkų-lingvistų pranešimai. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbuotoja, dr. Violeta Meiliūnaitė aptarė šio meto bendrinės (norminės) lietuvių kalbos padėtį ir aiškiai apibūdino tarmių reikšmę kalbotyroje: tiek tiriant lietuvių kabos istorijos dalykus, tiek turtinant jos žodyną, o ypač – įkvepiant gyvasties mūsų šnekamajai ir beletristikos raštų kalbai bei stiliui. Jos kolegė, LKI doktorantė Jurgita Bikelienė klausytojus supažindino su institute saugomais gyvosios kalbos šaltiniais, kuriamu muziejumi, jo veikla ir perspektyvomis, pasidalino žiupsneliu įspūdingų prisiminimų, patirtų studijų metais renkant svėdasiškių tarmės pavyzdžius Svėdasų kraštuose.
Habil. dr. prof. Vytautas Vanagas prisiminė vieną iš gan svarbių svėdasiškių tarmės šaltinių – Vaižganto raštus, rašytojo kalbos grožį, jo tarmės sodrumą ir vaizdingumą. Jis visus kvietė ir toliau rinkti Svėdasų kraštiečio Vaižganto rašytinį palikimą, ypač jo laiškus, kurie gražiai papildytų šiuo metu rengiamo pilno jo raštų rinkinio epistolinę dalį. Profesorius ragino daryti rašytojo laiškų kopijas ir siųsti jas į LKI, nes raštuose norima pateikti kuo išsamesnį jų rinkinį.

Vaizdžiai svėdasiškių tarmę ir jos skambesį dalyviams pristatė mūsų kraštietis, seniai Vilniuje gyvenantis inžinierius Rimantas Banys. Jis perskaitė tarmišką savo vaizdelį „Apie draugą Juzą“, taip pat Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, gimta tarme paporinęs du epizodus „Iš teismo posėdžio salės“.

Draugijos sumanymą surengti tokį savo tarmės vakarą nuoširdžiai sveikino svečiai. Jie dėkojo už pakvietimą, nes šis vakaras galįs būti geru pavyzdžiu ir jų bendruomenėms. Apie tai kalbėjo Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vytautas Pivoriūnas, PAB VAS pirmininkė Rita Virbalienė, Žemaičių klubo pirmininkė Dalia Dirgelienė, Vilniaus rokiškėnų bendruomenės atstovas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis. Palankiai apie susitikimą su kraštiečiais ir tarmės vakarą Karininkų ramovėje taip pat atsiliepė ir svečiai, į renginį atvykę iš Svėdasų: gydytoja Zita Neniškienė, vyresnioji bibliotekininkė Elena Bublienė, mokytojos Irena Guobienė bei Rimutė Kniežienė ir kt.

Itin linksmai visus nuteikė draugijos „Alaušas“ vyrų ansamblio, kurį sudaro Algimantas ir Žilvinas Indriūnai, Edmundas Baliukas, Vytautas Bazaras, akompaniatorius Vilius Grušniusatliekamos dainos. Jų repertuare pristatytos vien senovinės (XIX a. pab.–XX a. pr.), iki tol negirdėtos, tarmiškos svėdasiškių dainos: „Apie Svėdasų valsčiaus kaimus“, „Apie aplinkinius miestelius“, „Apie XX a. pradžios nutikimus Svėdasuose“ ir kt.

Svėdasiškių tarmės vakaras, rodos, nenuvylė nė vieno dalyvio. Draugijos narių ir svečių tarmiška šnekta ir šiame Lietuvos krašte pamėgtos liaudiškos dainos tą vakarą dar ilgai skambėjo Ramovės salėje. O LKI mokslininkės kvietė Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ narius ir toliau tęsti bendradarbiavimą – palaikyti glaudžius ryšius, surengti pažintinę ekskursiją į Lietuvių kalbos institutą, kartu puoselėti gimtąją tarmę ir bendrinę lietuvių kalbą. Šis draugiškas mokslininkių pasiūlymas buvo vieningai priimtas.

Svėdasiškiai ir kiti anykštėnai Signatarų namuose mini Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą (salės fragmentas). 2010 m. vasaris

Draugijos „Alaušas“ vadovai (iš kairės) sekretorius Vytautas Rimša, pirm. Algimantas Indriūnas ir pirm. pavad. Edmundas Baliukas pasirašo Signatarų namų svečių knygoje. 2008 m.