Kūrė puslaidininkių fizikos mokslo pamatus (2)

Jau ne mokslo provincija

J. Požela pripažįsta, kad visi tie darbai, kuriuos paminėjome ir kurių dėl šio rašinio pobūdžio negalėjome paminėti, buvo pradėti gerokai anksčiau, negu buvo įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas. Tik stiprių mokslo grupių pagrindu ir galėjo būti toks institutas įkurtas. Karštųjų elektronų, plazmos fizikos tyrimų, Monte Karlo metodo taikymo, optikos, plonasluoksnių darinių tyrimų krypčių darbai jau buvo pažengę toli į priekį. Taigi instituto įkūrimas prieš 40 metų buvo objektyvi fizikos mokslo plėtros realybė Lietuvoje. Ir, aišku, reiktų įsiklausyti į paties šio instituto kūrėjo žodžius: Su šios tematikos darbais Lietuvos puslaidininkių fizikos mokslas tuo metu jau buvo ne mokslo provincija, bet šios srities net ir labai plačiai pripažintas lyderis. Tai buvo Lietuvos mokslo išėjimo į tarptautinę mokslo erdvę akivaizdus įrodymas.

J. Poželos lūpose nuolat skamba V. Dienio, A. Matulionio, R. Katiliaus, S. Ašmonto, A. Reklaičio ir kiti vardai. Mūsų puslaidininkių fizikos metras kartais truputį tarsi susinepatogina, kad savo dešimtyje parašytų monografijų (kai kurios su bendraautoriais) viršelyje yra jo pavardė, nors prie tose knygose pateiktųjų problemų sprendimo, aišku, yra prisidėję daugelis instituto mokslininkų. Šiais laikais lyg ir nelabai priimta didžiuotis laimėjimais, kurie buvo pastebėti ir įvertinti anoje santvarkoje, bet tai nebrandus ir visai neišmintingas požiūris. J. Požela yra vienintelis Lietuvos fizikas (ir apskritai mokslininkas), kuris tapo Lenino premijos laureatu (1978 m.), buvo apdovanotas TSRS valstybine premija (1988 m.), du kartus Lietuvos TSR valstybine premija (1965 ir 1982 m.) ir Lietuvos Respublikos mokslo premija (2006 m.) . Kartu tai ir visos jo sukurtos Lietuvos puslaidininkių fizikos mokyklos darbų aukštas įvertinimas.

Kondensuotos būsenos fizika

Vertindamas instituto veiklą iš dabarties pozicijų J. Požela pabrėžia būtinybę išlaikyti per keturis dešimtmečius iškovotas pozicijas kieto kūno fizikos srityje. Visai galimas dalykas, kad dabartiniame institute atliekami moksliniai tyrimai jau ne visai „telpa“ į ankstesnį pavadinimą – puslaidininkių fizika. Akademiko teigimu, tai turėtų būti kondensuotos būsenos fizika. Ji pastarąjį dešimtmetį labai intensyviai vystėsi visame pasaulyje, neliko nuošalyje ir Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai. Jie seniai užsiima ne vien elektronika. Per pastarąjį dešimtmetį iš 10 pasaulio fizikų, kurie tapo Nobelio premijos laureatais, keturios premijos buvo skirtos už kondensuotos būsenos fizikos darbus. Nederėtų pamiršti ir ankstesniais dešimtmečiais už šios srities darbus skirtų Nobelio premijų, kad ir už superlaidumo reiškinių nagrinėjimą. Superlaidumas, naujos medžiagos su naujomis ypatingomis fizikinėmis savybėmis tiriamos ir Puslaidininkių fizikos institute. Tai visai naujos kryptys, kurias sėkmingai plėtoti buvo galima tik todėl, kad institutas turėjo stiprų fundamentinių darbų pagrindą, aukštos kvalifikacijos fizikų eksperimentuotojų.

J. Požela pastebi, kad kondensuotos būsenos tyrimuose dabartinės Europos fizikai gerokai atsilieka nuo JAV, todėl vertindami Lietuvos fizikų darbus, privalome juos matuoti europiniais ir pasauliniais masteliais. Europa neturi būti JAV mokslo provincija. Pasak J. Poželos, Lietuva dar nėra mokslo provincija, o kad tokia nevirstų ateityje daug priklausys ir nuo mūsų bendrų pastangų. Veikiausiai, ne vien nuo pačių fizikų, bet ir Lietuvos mokslo politikos.

Bus daugiau