Muziejininkų mokykla – „DOTIK 2006“

Silvija STAKULIENĖ, Vilniaus universiteto Medicinos istorijos muziejaus vedėja

Žodžiu Dotik (slovėniškai „ryšiai“) pavadintas 2006 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 2 d. Italijos mieste Trieste surengtas tarptautinis Europos muziejininkų seminaras. Jo tikslas – praplėsti muziejininko įvaizdį dabartinėje mokslo informacijos ir komunikacijos ervėje, sparčiai kintančiame globalizuotame mokslo pasaulyje.

Šiandieninėje Europoje muziejininko profesija XXI a. susiduria su naujais iššūkiais, greitai kinta ir plečiasi jos sąvoka. DOTIK – tai dvejų metų trukmės tarptautinis projektas, pavadintas Mokslas ir visuomenė. Šį projektą iniciavo ICS (Inovations in the Communications of Science) grupė dirbanti SISSA (Internal School for Advanced Studies) tarptautinėje mokykloje, garsėjančioje puikiais rezultatais teorinės fizikos srityje ir tyrimo programomis ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje. Ji buvo įsteigta 1978 m. ir savo veiklos kryptis grindžia fizikos, matematikos, biologijos mokslų srityse. Ši tarptautinė mokykla yra įsikūrusi viduramžių mieste Trieste, Miramare, mokslininkų miestelyje prie Adrijos jūros.

DOTIK projekte dalyvavo net 25 Europos šalių mokslo ir gamtos bei mokslo centrų, planetariumų, observatorijų ir muziejų atstovai. Iš viso pakviesta dalyvauti 50 žmonių.

Ši mokykla – pirmoji tokio pobūdžio Europoje, skirta muziejininkams (ang. explainers) dirbantiems mokslo centruose ir muziejuose bei atliekantiems ryšių atstovo bei tarpininko tarp muziejaus ir visuomenės vaidmenį. Lietuvoje tokį muziejininko pareigų supratimą atitiktų dabartiniai edukacinių programų muziejininkai, turintys aktorinių gebėjimų, kurie padeda aiškinti muziejų eksponatų ar mokslo objektų paskirtį, jų naudojimo galimybes. Tai galima būtų prilyginti ir muziejų gidams, animatoriams, vadovams ir visiems muziejuose dirbantiems bei nuoširdžiai su lankytojais bendraujantiems žmonėms. Pagrindinis jų uždavinys – hiperaktyviai, populiariai ir emocingai perteikti mokslo bei technikos žinias.

Mokymo pradžioje Trieste, SISSA centriniame mokymo pastate, konferencijų salėje, seminaro dalyviai iš 25 Europos šalių iškilmingai buvo sutikti ir supažindinti su DOTIK programa. Šio projekto vadovas ir koordinatorius Matteo Merzagora (SISSA) pristatė visus seminaro dėstytojus. SISSA generalinis direktorius Stefano Fantoni, supažindino su mokyklos veiklos uždaviniais, pagrindinėmis tyrinėjimo kryptimis. Šiuo metu mokykloje aktyviai veikia fizikos, astronomijos, matematikos ir biologijos, neurolingvistikos ir kiti sektoriai. Be to, papildomai įkurta Mokslo komunikacijų naujovių sekcija, kurioje įsiterpia ir muziejininkams skirtos mokymo ir rengimo programos, į kurią įeina ICS grupė, organizavusi šį projektą. Direktorius pabrėžė, kad siekiant įtvirtinti, išsaugoti ir paskleisti šiuolaikinės Europos mokslinį paveldą, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir atitinkamai kvalifikuotas specialistų mokymas. Jis nukreiptas į ES šalių-narių bendradarbiavimą siekiant suburti ir išaiškinti šiuolaikinių mokslo muziejų, centrų statusą ir muziejininkų vaidmenį jame. Mokymo tikslas – suvienyti įvairių Europos šalių mokslo centrų ir gamtos mokslų srityje dirbančius muziejininkus, pateikiant jiems naujoviškas metodikas ir mokant bendravimo su muziejų lankytojais meno. Jame dalyvauti pirmą kartą buvo pakviesti ir Baltijos šalių atstovai: lietuviai, latviai ir estai. Tikslas – pagerinti ir išplėsti muziejininkų dialogą tarp mokslo ir visuomenės, siekiant pritraukti ir labiau sudominti žmones per vaidybinį mokslo žinių perteikimą visuomenei.

Šį 24 mėn. trukmės (2005–2006) tarptautinį projektą finansuoja ES Šeštoji bendroji Mokslo tyrimai ir technologijų sklaida programa. Šiuo metu moksliniams tyrimams Europoje skiriamos didelės lėšos. Pastaruoju metu pastebimas tam tikras susvetimėjimas tarp mokslininkų, sudarančių nedidelę dalį visuomenės ir vykdančių mokslinius tyrimus naudojant sudėtingą ir modernią įrangą, ir likusios kitos, mažai informuotos visuomenės dalies. Jau keičiasi mokslo bei visuomenės santykis, ir, jei prieš kurį laiką mokslas ir visuomenė (science and society) buvo lyg ir atskirti, tai dabar jau kalbama apie mokslą visuomenėje (science in society). Todėl, kaip buvo pabrėžta, svarbu visuomenę padaryti mokslinės veiklos dalyviu ir aktyvų tarpininko vaidmenį jame vaidina mokslo centrai, mokslo muziejai, atitinkamos kultūrinės-informacinės įstaigos ir juose dirbantys žmonės.

Vakarų Europos mokslo muziejuose yra sukurtas aiškus ir per muziejinius eksponatus prieinamas visų objektyviai žemėje veikiančių gamtos ir fizikinių dėsnių pateikimas. Per juos stengiamasi sudominti visuomenę. Juose išraiškingomis priemonėmis pateikiami žmonijos sukurti aparatai, technikos „stebuklai“ ir jų veikimas. Visa tai teko pajusti užsiėmimų metu čia pat veikiančiame pastate Immaginario Scientifico mokslo muziejuje. Dalis paskaitų buvo skirta mokslinės informacijos sklaidai šiuolaikiniame pasaulyje, jos panaudojimui, priartinant ją prie visuomenės poreikių muziejų ir mokslo centrų pagalba. Paskaitos vyko tarpusavio betarpiško bendravimo su dėstytojais forma, muziejininkams aktyviai įsijungiant į aptariamas problemas ar diskutuojant iškilus įvairiems klausimams.

Ši kelionė buvo įdomi ir prasminga. Ji davė gilesnį supratimą apie tai kas vyksta Vakarų Europos mastu ne tik muziejininkystės srityje, bet ir mokslo komunikacijų inovacijose. Teko išgirsti, pamatyti, pasipildyti žiniomis apie naujus modernius muziejus. Šios žinios, tikiuosi, pravers ir ateityje kuriant ir tobulinant savo Vilniaus universiteto Medicinos istorijos muziejų.