Naujas „Fizikos terminų žodyno“ leidimas ir dar šis tas (2)

Valerija Vaitkevičiūtė

„639. Saugosime, puoselėsime ir propaguosime lietuvių kalbą, skatinsime laikytis kalbos tradicijų, įgyvendinsime lietuvių kalbos sisteminio stiprinimo programą.“
Taip teigia „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių 3 lentelė. Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos IV dalis)“.
Kaipgi laikomasi įsipareigojimų ir pažadų?

Kai visos pagrindinės dviskiemenės veiksmažodžių formos turi tvirtagalę šaknį, neturi šaknies balsių kaitos, esamojo laiko 3-iasis asmuo baigiasi galūne –(i)a, o būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo galūne -ė, tai esamojo laiko asmenys kirčio į priešdėlį nenukelia. Taip juos kirčiuoja Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, ir šeštas (trečias elektroninis) leidimas, 2006 (toliau DŽ), pvz.: žvegti, žvegia, žvegė – pažvelgiù, pažvelgì, pažvegia, pažvegiame, pažvegiate, pažvegia. „Naujųjų“ kalbininkų iniciatyva šių esamojo laiko veiksmažodžių kirtis keliamas į priešdėlį, pvz.:
àtskleidžia (= atskleĩdžia), žvelgia (= įžvegia), išsìruošia (= išsiruõšia), prisìlenkia (= prisileñkia), neàplenkia (= neapleñkia), neapsìverčia (= neapsivečia), nesìjaučiu (= nesijaučiù), nesìjaučia (= nesijaũčia), nèkreipia (= nekreĩpia), nèkreipi(= nekreipì), pàžeidžia (= pažeĩdžia), nesùteikia (= nesuteĩkia), nèveikia (= neveĩkia).
Išnormintas ir iš šių veiksmažodžių padarytų pusdalyvių kirčiavimas, pvz.: atsìžvelgiant (= atsižvegiant, plg. atsižvegia), nèkreipiant (= nekreĩpiant, plg. nekreĩpia) ir t. t.
Išnormintas būsimojo laiko 3-iojo asmens kirčiavimas. Reikia kirčiuoti káusiuosi, káusiesi, kaũsis (ne káusis), paskélbsiu, paskélbsi, paskebs (ne paskélbs), pritráuksiu, pritráuksi, pritraũks (ne pritráuks), bet sureñgsiu, sureñgsi, sureñgs (ne suréngs).
Reikėtų DŽ įvade aptarti veiksmažodžių būsimojo laiko kirčiavimą ir veiksmažodžių lizduose duoti pavyzdžių su jais.

Neveikiamieji būtojo laiko dalyviai, nepriešdėliniai, padaryti iš trumpą arba tvirtagalę šaknį turinčios dviskiemenės bendraties pagal tradicinę taisyklę kirčiuojami kaip būdvardžiai gẽras, gerà (geríems, gerùs, geróms, geràs). Kirčiuoti trumpieji šaknies balsiai a, e neveikiamųjų būtojo laiko dalyvių tariami ilgieji atvirieji tvirtagaliai: kàsti – kãstas, kastà (kastíems, kastùs, kastóms, kastàs), mèsti – mẽstas, mestà (mestíems, mestùs, mestóms, mestàs). Šie dalyviai, gavę priešdėlį, kirčiuojami kaip daugiaskiemeniai būdvardžiai ãpskritas, apskrità (apskritíems, ãpskritus, apskritóms, ãpskritas). Tik šių dalyvių, kaip ir veiksmažodžių, priešdėlių balsiai a, e visada yra trumpieji: àpkastas, apkastà (apkastíems, àpkastus, apkastóms, àpkastas), pàmestas, pamestà (pamestíems, pàmestus, pamestóms, pàmestas), nèmestas, nemestà (nemestíems, nèmestus, nemestóms, nèmestas); àpkauptas, apkauptà (apkauptíems, àpkauptus, apkauptóms, àpkauptas), pàkeistas, pakeistà (pakeistíems, pàkeistus, pakeistóms, pàkeistas).

Taip šiuos nepriešdėlinius ir priešdėlinius dalyvius kirčiuoja V. Kamantauskas, Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas, 1930, p. 68; B. Babrauskas, Kirčiavimo taisyklės, 1939, p. 38, 41; Lietuvių kalbos rašybos žodynas, 1948, p. 66; A. Laigonaitė, Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, 1959, p. 86; P. Skardžius, Lietuvių kalbos kirčiavimas, 1968 (Čikaga), p. 88; Lietuvių kalbos gramatika, 1971, t. 2, p. 371; A. Laigonaitė, Lietuvių kalbos akcentologija, 1978, p. 92; Грамматика литовского языка, 1985 (kurioje daug kirčio klaidų, главный редактор В. АМБРАЗАС) irgi laikosi tradicinio jų kirčiavimo, p. 301; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994, p. 363, 368; P. Kniūkšta, A. Lyberis, Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Antras papildytas ir pataisytas leidimas 2004, 2003, 2002, 1999, 1998, 1997, 1996, pastarajame p. 119. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2001 02 03, Nr. 69; V. Vaitkevičiūtė, Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, 1997, 2004, pastarajame p. 218–219. Vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota aukštųjų mokyklų studentams; Lietuvių kalbos žinynas, 1998, p. 422–423 ir kt.

DŽ 2000 ir 2006 šių dalyvių nepateikia nei atitinkamų veiksmažodžių lizduose, nei atskirais lizdais. Taigi, nekiekvienas geba atsirinkti jų linksnių kirčio vietą ir priegaidę. Dabar šių priešdėlinių neveikiamųjų dalyvių kirčiavimas išnormintas – jie kirčiuojami kaip atitinkamo nepriešdėlinio veiksmažodžio bendratis, pvz.:
apšviẽstas (= àpšviestas), atitas (= àtimtas), atlìktas (= àtliktas), apvõgtas (= àpvogtas), išgistas (= ìšgirstas), iškistas (= ìškirstas), iškrstas (= ìškrėstas), išvestas (= ìšverstas), įvẽstas (= vestas, bendr. vèsti), padeñgtos (= pàdengtos), pakviẽstas (= pàkviestas), palìktas (= pàliktas), pareñgtos d. v. (= pàrengtos), paruõštas (= pàruoštas), paslptas (= pàslėptas), pateĩktos d. v. (= pàteiktos), pratstas (= pràtęstas), privestas (= prìverstas), sureñgtas (= sùrengtas) ir t. t. Tokio kirčiavimo neįteisino jokie leidiniai. Kaip kirčiuoti kitus linksnius? Kurios jie kirčiuotės?

Vienintelis leidinys neveikiamuosius nepriešdėlinius ir priešdėlinius dalyvius pateikia atskirais lizdais ir nurodo jų kirčiuotę – V. Vaitkevičiūtės Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas, 2001. Žodyną autorė išleido savo lėšomis, nes tuo metu buvęs VLKK pirm. A. Rosinas 1998 01 05 Nr. 03-05-1 raštu pranešė autorei, kad nutarta: „... V. Vaitkevičiūtės „Lietuvių kalbos tarties žodyno“ leidybos neremti, nes žodyno, koks jis dabar parengtas, Komisija negali aprobuoti: žodyne nėra nuoseklios transkripcijos (nepasirinkta nė viena įprasta sistema), neaiškūs pateiktų žodžių atrankos kriterijai (pateikiama tarmybinių ir retų žodžių, įtraukti dalyviai (visa išretinta mano. – V. V.), o, pavyzdžiui, pusdalyvių ir padalyvių nėra), pateikiama per daug klaidingų tarimo pavyzdžių“. A. Rosinas ir anoniminiai recenzentai nieko negirdėjo apie Tarptautinę fonetinę transkripciją, kurią pirmą kartą išspausdino Tarptautinė fonetikos asociacija 1908 (žr. Слобарь лингвистических терминов, 1966, p. 479), aš ją naudoju, kaip ir kitų Europos kalbų fonetikai. Prašiau recenzijų, bet negavau. Jų iš A. Rosino išreikalauti „nepajėgė“ ir Komiteto pirm. Ž. Jackūnas, atsiuntęs man tik kreipimąsi į A. Rosiną 1998 03 02, Nr. 106-109, kuriame rašoma: „Prašau Jus pateikti V. Vaitkevičiūtei minėtų recenzentų kopijas, sudarant autorei galimybę išamiai susipažinti su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos argumentais“.

Recenzentų pavardžių nežinau, priekaištai tendencingi – nepateikta nė vieno pavyzdžio, tarties klaidomis, matyt, laikomas l’ minkštojo tarimas priebalsių samplaikoje, einančioje prieš užpakalinės eilės balsį, būdingas visai Lietuvai, pvz.: pòl’ka, vál’sas ir kt. Žodyną sudaro 1241 p., daugiau nieko negalėjau įtraukti. A. Rosinas, aišku, jau tada rengė dirvą kirčiavimo „reformai“.
FTŽ minėtus dalyvius kirčiuoja taip, kaip reikalauja įvairiuose leidiniuose pateiktos tos pačios jų kirčiavimo taisyklės:
àpverstas 885, gaubtas 394, 395, ìškreiptas 885 ir kt.
Anksčiau pateikti priešdėliniai įvardžiuotiniai būtojo laiko neveikiamieji dalyviai kirčiuojami taip: apkastàsis, àpkastojo, apkastájam1, àpkastąjį, apkastúoju, v. š. apkastàsis, apkastóji, apkastõsios, àpkastajai, àpkastąją, apkastja, v. š. apkastóji.

FTŽ juos kirčiuoja būtent taip:
apgręžtàsis 543, neiškreiptóji 222, išplėstja 431, paslėptàsis 886, paslinktàsis 712, sukauptóji 176, sùrištojo 816, surištóji 176, sùrištosios d. v. 355, sutelktàsis 166, sutelktóji 900 ir kt.
Neveikiamuosius būtojo laiko nepriešdėlinius ir priešdėlinius dalyvius, padarytus iš tvirtapradės ar tvirtapradės kilmės dviskiemenės bendraties, reikia kirčiuoti kaip dviskiemenius būdvardžius báltas, baltà (baltíems, báltus, baltóms, báltas), tvìrtas, tvirtà (tvirtíems, tvìrtus, tvirtóms, tvìrtas). FTŽ jų nėra.
Dabartiniai kalbininkai jų kirčiavimą išnormino, pvz.:

dúoti – dúotas, duotà (duotíems, dúotus, duotóms, dúotas), duot d. k. (ne dúotų); gáuti – gáutas, gautà (gautíems, gáutus, gautóms, gáutas), gáutus d. g. (ne gautùs), gáuta v. įn. (ne gautà), gáutu v. įn. (ne gautù); dìrbti – dìrbtas, dirbtà (dirbtíems, dìrbtus, dirbtóms, dìrbtas), dìrbtus d. g. (ne dirbtùs), dìrbtas d. g. (ne dirbtàs), dìrbtu v. įn. (ne dirbtù), dìrbta v. įn. (ne dirbtà); skìrti – skìrtas, skirtà (skirtíems, skìrtus, skirtóms, skìrtas), skìrtus d. g. (ne skirtùs), skìrtas d. g. (ne skirtàs);
apgróbti – apgróbtas, apgrobtà (apgrobtíems, apgróbtus, apgrobtóms, apgróbtas), apgróbtas d. g. (ne àpgrobtas); apléisti – apléistas, apleistà (apleistíems, apléistus, apleistóms, apléistas), apléistus d. g. (ne apleistùs), apléistu v. įn. (ne apleistù), apleistamè v. viet. (ne apléistame); įdti – įdtas, įdėtà (įdėtíems, įdtus, įdėtóms, įdtas), įdtas d. g. (ne įdėtàs); įdíegti – įdíegtas, įdiegtà (įdiegtíems, įdíegtus, įdiegtóms, įdíegtas), įdíegtas v. v. (ne diegtas); pasíekti – pasíektas, pasiektà (pasiektíems, pasíektus, pasiektóms, pasíektas), pasíekta v. įn. (ne pasiektà); užčiúopti – užčiúoptas, užčiuoptà (užčiuoptíems, užčiúoptus, užčiuoptóms, užčiúoptas), užčiúoptas v. v. (ne ùžčiuoptas); užgróbti – užgróbtas, užgrobtà (užgrobtíems, užgróbtus, užgrobtóms, užgróbtas), užgróbtas v. v. (ne ùžgrobtas); apdérgti – apdérgtas, apdergtà (apdergtíems, apdérgtus, apdergtóms, apdérgtas), apdérgtas v. v. (ne àpdergtas); atstùmti – atstùmtas, atstumtà (atstumtíems, atstùmtus, atstumtóms, atstùmtas), atstùmtus d. g. (ne atstumtùs); įkùrti – įkùrtas, įkurtà (įkurtíems, įkùrtus, įkurtóms, įkùrtas), įkùrtas d. g. (ne įkurtàs); nukélti – nukéltas, nukeltà (nukeltíems, nukéltus, nukeltóms, nukéltas), nukeltì d. v. (ne nukélti nuo balkono); paskélbti – paskélbtas, pasklebtà (paskelbtíems, paskélbtus, paskelbtóms, pasklébtas), paskélbtas d. g. (ne pàskelbtas); sukùrti – sukùrtas, sukurtà (sukurtíems, sukùrtus, sukurtóms, sukùrtas), sukùrtus d. g. (ne sukurtùs).

Visų veiksmažodžių bendratys, iš kurių padaryti ką tik pateikti dalyviai, DŽ 2000 ir 2006 duotos tvirtapradės ir tvirtapradės kilmės. O tai rodo, kad taip kirčiuoti dalyvius, kaip dabar kirčiuojama, nevalia.
Išnormintas ir atitinkamų veiksmažodžių 3-iosios pagrindinės formos, t. y. būtojo kartinio laiko 3-iojo asmens, kirčiavimas. Visuose žodynuose pateiktos trys pagrindinės veiksmažodžių formos, bet taip nekirčiuojama jokiame žodyne, pvz.:
askleĩsti, atskleĩdžia, àtskleidė (ne atskleĩdė); atšaũkti, atšaũkia, àtšaukė (ne atšaũkė); pasigležti, pasigležia, pasìglemžė (ne pasigležė); pateĩkti, pateĩkia, pàteikė (ne pateĩkė); priblõkšti, priblõškia, prìbloškė (ne priblõškė); susireti, susìremia, susìrėmė (ne susirmė); neatskleĩsti, neatskleĩdžia, neàtskleidė (ne neatskleĩdė); neneĩgti, neneĩgia, nèneigė (ne neneĩgė); nepaneĩgti, nepaneĩgia, nepàneigė (ne nepaneĩgė); nepateĩkti, nepateĩkia, nepàteikė (ne nepateĩkė) ir t. t.
Reikia žiūrėti į DŽ 2000 ar 2006 ir kirčiuoti 3-iąją pagrindinę veiksmažodžių formą kaip ten.
Taip pat išnormintas kirčiavimas bevardės giminės dalyvių, pagal tradiciją išlaikančių vyriškosios giminės vienaskaitos galininko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
àtliktą – àtlikta (ne atlìkta), àtsiųstą – àtsiųsta (ne atsista); nùtiestą – nùtiesta (ne nutiẽsta); pàmirštą – pàmiršta (ne pamišta); pàruoštą – pàruošta (ne paruõšta); pasìelgtą – pasìelgta (ne pasiegta), pàteiktą – pàteikta (ne pateĩkta), ùždraustą – ùždrausta (ne uždraũsta); ùžterštą – ùžteršta (ne užtešta) ir t. t.

DŽ 2000 ir DŽ 2006 pateiktos pagrindinės tvirtagalės veiksmažodžių formos gržti, gržta, gržo, pỹkti, pỹksta, pỹko, esamojo laiko tvirtagalis 3-čiasis asmuo tỹli rodo, kad negalima kirčiuoti gržai (= grįžaĩ), pýkstu (= pykstù), týliu (= tyliù). Ir, atvirkščiai, tvirtapradės kilmės ar tvirtapradės priegaidės pagrindinės formos rùngti, rùngia, rùngė, skélbti, skélbia, skélbė, kóšti, kóšia, kóšė, síekti, síekia, síekė, úosti, úodžia, úodė, bendraties ir būtojo kartinio laiko forma lémti, lėė, esamojo laiko 3-čiojo asmens forma gìmsta rodo, kad negalima kirčiuoti nùrungė (= nurùngė), skelbiù rekl. (= skélbiu), nùkošiame (= nukóšiame), pàsiekė (= pasíekė), ùžuodė (= užúodė), letas (= lémtas, plg. lémti), leta (= lémta, plg. lémtą), gimstì (= gìmsti), bet gimeĩ, nes būtojo kartinio laiko 3-čiasis asmuo – gìmė.
Reikia kirčiuoti výrauja (= ne vyráuja reikšme įsigali, viešpatauja) plg. grybáuja – ieško grybų, vyráuja – ieško vyrų.

Painiojami būtojo laiko neveikiamieji priešdėliniai dalyviai, padaryti iš veiksmažodžių mìnti, mìna, mýnė – trỹpti ir miñti, mẽna, mìnė – turėti galvoje, nepamiršti: primìntas, primintà – pripėduota, bet prìmintas, primintà (įvykis).
Tik DŽ 2000 ir DŽ 2006 padės išvengti klaidų, kurių net sovietmečiu tiek nedarydavome.

„Fizikos terminų žodyno“recenzentas kalbininkas terminologas dr. Jonas Klimavičius

Vienas iš „Fizikos terminų žodyno“sudarytojų prof. Pranas Juozas Žilinskas