Iškiliai pažymėtas jubiliejus

 Vytautas Rimša,
VAMB Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliotekininkas

Socialinės institucijos beveik kaip žmonės – visos jos ir savo atsiradimo metus skaičiuoja, ir gimtadienius švenčia. O jei pasitaiko koks apvalus ar brandus jubiliejus, tai ir nemažą šurmulį sukelia... Panašiai nutiko ir su spalio 29 dieną paminėtomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos įkūrimo 60-osiomis metinėmis. Šurmulio būta didelio, o šventė dėl keleto svarbių priežasčių tuko ilgai. Kai kurias iš jų ir prisiminsime. Kai kam jos padės geriau pažinti ir pačią jubiliatę.

Visų pirma, biblioteka nugyveno ilgą laikotarpį. Ji buvo įkurta 1950 metais to meto šalies Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku ir pradėjo darbą kaip Vilniaus srities biblioteka. Laikui bėgant, pavadinimas keliskart keitėsi: iš pradžių, 1950-1953 m. ji vadinta Vilniaus sritine; šalyje panaikinus sritis, 1953-1955 m. – Vilniaus viešąja, 1955-1995 m. – Vilniaus viešąja Adomo Mickevičiaus, o nuo 1995 m. – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka.

Triskart keitėsi ir bibliotekos priklausomybė (kaip dabar sakoma „steigėjai“): ilgiausiai ja rūpinosi Lietuvos kultūros ministerija; nuo 2007 m. pradžios iki 2010 m. liepos mėnesio biblioteka tiesiogiai priklausė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tad steigėju buvo Vilniaus apskrities viršininkas; nuo 2010 m. liepos ji vėl sugrįžo Kultūros ministerijos žinion.

Šiemet biblioteka susilaukė, sakytume, garbaus amžiaus (tokių metų žmogų kolegos greit išlydėtų į užtarnautą pensiją!) ir „nugyveno“ labai spalvingą ir net priešingą, kaip ir visa to meto kultūra bei švietimas, istorinį laikotarpį, tiek atskirais periodais jai keliamų uždavinių, tiek ir politinių įvykių atžvilgiu. Keitėsi valdžios, keitėsi bibliotekos funkcijos, keitėsi socialinė veiklos samprata ir net pavadinimai.

Kita vertus, nepaisant politinių ir administracinių permainų, didžioji dalis socialinių bibliotekos funkcijų, ypač – paskirtis ir misija visuomenėje – išliko mažai tepakitusios. Ji visą laiką buvo savita, toli gražu, ne eilinė šalies viešoji biblioteka.

Lietuvos bibliotekų sistemoje Adomo Mickevičiaus biblioteka iki šiol tebėra universali etnografinio Vilnijos krašto biblioteka, kaupianti savojo regiono gyventojams reikalingą literatūrą ir kitus dokumentus; aptarnaujanti 2-jų miestų ir 6-ių krašto rajonų skaitytojus; tyrinėjanti regiono gyventojų skaitybą, interesus, knygų plitimą ir panaudą bibliotekose; teikianti minėtų rajonų savivaldybių viešosioms bibliotekoms metodinę pagalbą. Kartu ji buvo Rytų Lietuvos, o pastaruoju metu – dar ir Alytaus apskrities 5-kių savivaldybių (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų bei Alytaus ir Druskininkų miestų; iš viso – 9-ių šalies rajonų ir 4-ių miestų) viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, tarpbibliotekinio abonemento, bib-liografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Tai – gan didelis šalies regionas ir atsakingos bibliotekos užduotys bei įsipareigojimai šalies visuomenei.

Jos išskirtinumą tarp kitų šalies ir Vilnijos krašto viešųjų bibliotekų akivaizdžiai rodo darbų apimtys ir tai atspindintys pagrindiniai rodikliai. Regiono gyventojų poreikiams tenkinti čia sukaupta (pagal 2010 01 01 statistiką) dideli profiliniai dokumentų fondai (552,6 tūkst. fizinių vienetų, 188,7 tūkst. pavadinimų įvairiose laikmenose); biblioteka turi 23,9 tūkst. Rytų Lietuvos miestų ir rajonų skaitytojų; per metus jie apsilankė 179,1 tūkst. kartų; iš fondų bei per TBA skaitymui paėmė 662,8 tūkst. fizinių vienetų dokumentų visose laikmenose. Bibliotekoje skaitytojai gali naudotis 18-kos užprenumeruotų užsienio elektroninių duomenų bazių (DB) informaciniais ištekliais; per metus jiems suteikiama beveik 27 tūkst. bibliografinių ir bibliotekinių konsultacijų bei informacijos.

Šiandien, tarp kitų viešųjų šalies bibliotekų Adomo Mickevičiaus bibliotekai socialinėmis funkcijomis, uždaviniais ir darbų apimtimi Lietuvoje prilygsta tik keturios šio tipo bibliotekos. Tai tuo pat metu įsteigtos Kauno apskrities, Klaipėdos Ievos Simonaitytės ir Šiaulių Povilo Višinskio bei šiek tiek vėliau įkurta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka.

Minėtos priežastys lėmė, kad Adomo Mickevičiaus bibliotekos jubiliejus šiemet (kaip ir visi „apvalūs“ ankstesnieji) tapo ne vien pačios bibliotekos, bet kartu ir daugelio respublikinės reikšmės mokslinių bei Vilniaus miesto, Vilnijos krašto ir Alytaus apskrities rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų bendra švente. Bibliotekos skyriai ir darbuotojai jai ruošėsi iš anksto, tad gimtadienio minėjimas bibliotekoje tęsėsi ištisus du mėnesius renginių įvairumu bei gausa buvo išskirtinis.

Jubiliejaus minėjimui buvo parengtas specialus planas, kuriame pirmiausia, kaip dera, buvo prisimintas dabartinio bibliotekos „patrono“, senosios lietuvių Rimvydų giminės atstovo, kilusio iš Naugarduko krašto, pasaulinio garso poeto Adomo Mickevičiaus vardas ir jo suteikimo bibliotekai 55-osios metinės. Šiam įvykiui atminti spalio 26 dieną Skaitytojų klubo nariai Austrų literatūros skaitykloje surengė Lietuvos televizijos studijos 2001 m. sukurto video filmo „Poeto Adomo Mickevičiaus gyvenimo Vilniuje metai“ aptarimą.

Bibliotekos jubiliejui skirta itin daug parodų. Spalio 1 dieną Meno skyriuje įvyko dokumentų parodos „Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija: pasiekimai“ atidarymas; spalio 4 dieną Abonemente parengta paroda „Medinė architektūra Vilniaus mieste“; atverta virtuali istorinė paroda „Trakų gatvė: pastatas Nr. 10“; spalio 15 dieną pakeliui į Abonementą skaitytojams paruošta instaliacija „Kas tau yra mūsų biblioteka? Skaitytojų mintys apie Adomo Mickevičiaus biblioteką“; Meno skyriuje tą dieną parengtos parodos: apie saviveiklinį teatrą „Bibliotekos teatras: istorija“ir Adomo Mickevičiaus bibliotekos seniausiųjų leidinių ekspozicija „Laiko dulkes nužėrus“; spalio 18 dieną Parodų salėje atverta Viačeslavo Sokoleckio tapybos paroda „C‘ Est La Vie“ („Toks gyvenimas“).

Lapkričio 11 dieną paminėti bibliotekos jubiliejaus į Parodų salę susirinko nemažai žinomų Lietuvos dailininkų. Jie dalyvavo bibliotekai dovanotų autorinių meno darbų parodos „Biblioteka – bičiuliams, bičiuliai – bibliotekai“ atidaryme, kurią parengti bibliotekai padėjo dailininkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė. Iš kolekcijos parodoje eksponuotas 21 paveikslas sulaukė nemažo dailininkų, skaitytojų ir kitų meno mylėtojų susidomėjimo. Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Alvyda Skuodytė priminė, kad per kelis dešimtmečius biblioteka sukaupė 73-jų autorių meno kūrinių. Čia yra Dalios Kasčiūnaitės, Domicelės Tarabildienės, Rimto Tarabildos, Broniaus Uoginto, Donato Valatkos, Sigutės Valiuvienės ir daug kitų žymių šalies menininkų darbų. Sumanius šią parodą, paveikslai buvo surinkti iš bibliotekos kabinetų ir administracijos patalpų, perkelti į Parodų salę ir atskleisti ne vien darbuotojams, bet ir visiems bibliotekos lankytojams.

Buvęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, žinomas architektas-dailininkas Albinas Petras Purys į parodos atidarymą atėjo nešinas dideliu spalvingu savo paveikslu, kurį skyrė bibliotekai. Šį sumanymą jis paaiškino taip: „Galėčiau parduoti savo paveikslą Luvrui, Dailės ar kitam kuriam nors muziejui, tačiau rizikuočiau. Paveikslas dulkėtų užmirštas saugyklose. Todėl sveikindamas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką su įkūrimo 60-mečiu, jai dovanoju savo paveikslą ,,Važis“. Viliuosi, kad jis patiks lankytojams ir primins jiems tuos laikus, kai Trakų gatvele važinėjo bričkos, karietos, kad tai buvo pagrindinės susisiekimo priemonės Vilniuje. Tapydamas jį įsivaizdavau, kad svečiai ir į šį pastatą tokiomis transporto priemonėmis atvažiuodavo, kuriame šiandien įsikūrusi biblioteka“. Padėkos žodžius už meno parodų rengimą, kūrinių bei žinių apie meną ir kūrėjus puoselėjimą bibliotekos darbuotojams tarė Jonas Varnas, Aldona Dobrovolskienė, Ramonas Borisovas ir kiti dailininkai, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas Gediminas Gutauskas, dainininkė Agnė Sabulytė (mecosopranas) ir Birutė Asevičiūtė (fortepijonas) atliko meninę programą „Nukelk man saulę“.

Lapkričio 30 dieną jubiliejinių bibliotekos renginių programą užbaigs Austrų literatūros skaitykloje numatytas Skaitytojų klubo narių susitikimas su rašytoju, prozininku ir dramaturgu Marium Ivaškevičium, kuriame bus aptarta jo pjesė „Mistras“.

Vis dėlto plačiausiai A. Mickevičiaus bibliotekos 60-metį spalio 29 dieną Vilniuje minėjo Rytų Lietuvos ir Alytaus rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų, šio regiono skaitytojų atstovai, šalies didžiosios mokslinės bibliotekos ir kiti svečiai, vakaronės „Bičiulių susitikimas“ metu. Tą dieną, pirmiausia per pietus, šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo išklausytos šv. Mišios už biblioteką ir jos darbuotojus. Paskui Didžiojoje bibliotekos skaitykloje prasidėjo teatralizuotas vakaras „Grafienės Vilgockos dvare“ (scenarijaus aut. ir rež. Aldona Jeleniauskienė, dail. Kristina Karvelytė, organizatorė Rūta Skorupskaitė). Šįkart į dvarą rinkosi bibliotekos darbuotojai ir kviestiniai svečiai: Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Aklųjų, Medicinos, Technikos bibliotekų vadovai, Alytaus ir Kauno apskričių, Rytų Lietuvos – Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių viešųjų bibliotekų atstovai. Iš viso vakaronėje dalyvavo per 100 bibliotekos darbuotojų ir bičiulių.

Vakaronės metu tarsi iš naujo atgimė kadaise viename iš istorinių bibliotekos statinių gyvenusi iškili grafienė Vilgocka (akt. Virginija Kochanskytė) ir jos svita: dvaro valdytojas (akt. Petras Venclovas), jaunasis poetas Adomas Mickevičius (akt. Gediminas Gutauskas), dvaro kapela (folkloro ansamblis „Ūla“, vad. Janina Bukontaitė). Vėliau jų gretas papildė ir Dvaro bibliotekos saugotojas (direktorius Petras Zurlys), o su juo – dvaro ekonomė, tarnai ir tarnaitės, siekiantys besąlygiškai įvykdyti visus grafienės priesakus, ypač – dvare pastatyti naują Biblioteką, kasmet jai skirti vis daugiau „grašių“ naujoms knygoms pirkti ir aprūpinti visais reikalingais periodiniais leidiniais...

Iš įvairių dvaro „pavietų“ į vakaronę susirinkę svečiai nuolankiai sveikino Dvaro biblioteką ir jos globotojus. Palinkėjęs geresnių laikų bibliotekai, Kultūros ministras įteikė padėkos raštus jos darbuotojoms Kristinai Karvelytei, Ritai Paliukaitei-Medeckienei, Irenai Prūsienei, Nijolei Sisaitei, Rūtai Skorupskaitei ir Alvydai Skuodytei. Aukštai „Dvaro bibliotekos“ veiklą ir bendradarbiavimo ryšius vertino kiti kalbėję „pavietų“ žmonės: Vilniaus pavieto vardu – Genutė Dapkevičienė (Elektrėnai), Alytaus apskrities bib-liotekos – Eitaras-Kazimieras Krupovičius (Varėna), Kauno apskrities bibliotekos – Asta Naudžiūnienė (Kaunas), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos – Algirdas Plioplys, Vilniaus universiteto bibliotekos – Irena Krivienė, Lietuvos technikos bibliotekos – Kazys Mackevičius, LMA Vrublevskių bibliotekos – Sigitas Narbutas, Medicinos bibliotekos – Salvinija Kocienė (visi Vilnius), Ukmergės savivaldybės bibliotekos – Rasa Griškevičienė ir kt.

Dvaro bibliotekos saugotojas Petras Zurlys, dabar vos spėjo suktis ir sušilęs priiminėti kolegų bei grafienės dvaro svečių dovanas, dėkoti visiems už išskirtinį dėmesį ir pagarbą bib-liotekai. Vėliau jis ir pats paskelbė 13 direktoriškų „dėkavonių“ už deramą tarnybą bibliotekai, kurias su tarnais įteikė visiems skyriams.

Nemažą dalyvių šurmulį sukėlė į jubiliejinį vakarą susirinkusių bičiulių sukurti ir pergamento lapuose „išguldyti“ individualūs palinkėjimai Dvaro bibliotekai, ypač – viešas jų skaitymas. Pakiliai suskambo tradicinė „Ilgiausių metų“ daina, buvo ir bendrų su etnografinio „Ūlos“ ansamblio šokėjais „tuncių“, ir kitokių XIX-XX a. pradžios įsismaginusios grafienės ir kitų dvaro ar pavietų ponių bei bajorų išdaigų ir „balabaikų“. Nestigo jiems išradingumo, žaismingumo ir visokių „čiūdų“ bei kitokių „išsidirbinėjimų“...

Neatsitiktinai miesto žmonės ilgai šnekėjo, kad tą vakarą „Grafienės Vilgockos dvare“ žibintai negesę iki pat vidurnakčio – juk 60 metų Dvaro bibliotekai esą ne juokai! Kiti gi, miestelėnai, vien tik juokėsi iš jų, mojo ranka ir sakė, kad tai – vien nepagrįstas prasimanymas, melas ir tušti tauškalai! Esą jie patys aiškiausiai regėję, jog šviesa tą vakarą liepsnojusi visiškai ne iškilios ponios grafienės Vilgockos dvaro rūmuose, o iki pat išnaktų švietę Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastato langai... Kas besupaisys dabar visas tas paikas miestelėnų šnekas!?

Salėje pasirodęs poetas Adomas Mickevičius (akt. Gediminas Gutauskas) įkvėpė savo sonetų skambumu

Svečiai iš „pavietų“ grafienės dvare. Iš kairės: Rasa Griškevičienė (Ukmergė), Lietuvos technikos bibliotekos direktorius Kazys Mackevičius (Vilnius) ir grafienė Vilgocka (akt. Virginija Kochanskytė)

Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos saugotojas Petras Zurlys skelbia „dėkavones“ jos tvarkytojams

Dvaro folkloro ansamblis (vedėja Janina Bukontaitė)