Naujas „Fizikos terminų žodyno“ leidimas

Pabaiga, pradžia Nr. 19

Valerija Vaitkevičiūtė

FTŽ prieveiksmius kirčiuoja kaip norminiai žodynai (DŽ 2000, 2006), gramatikos, žinynai ir kirčiavimo vadovėliai, rekomenduoti Vadovėlių leidybos komisijos ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, pvz.:
plokščiaĩ 64, 396, stačiaĩ 65, stipriaĩ 46, tolýgiai 301, netiesiógiai 392, nykstamaĩ 928, bevéik 47, 304, 699, absoliučiaĩ 371 ir kt.
Dabar LR ir LTV kirčiuoja plókščiai, stãčiai, stìpriai, nýkstamai, beveĩk, absoliùčiai. Išnormintas ir daugelio kitų prieveiksmių kirčiavimas, pvz.: kačiai ( = karčiaĩ), nebrangiaĩ ( = nebrángiai), skùbiai ( = skubiaĩ), tìksliai ( = tiksliaĩ), grùbiai ( = grubiaĩ), pìgiai ( = pigiaĩ), atsagiai ( = atsargiaĩ), nepàprastai ( = nepaprastaĩ), visiškaĩ ( = vìsiškai), didvýriškai ( = dìdvyriškai), asmẽniškai ( = ãsmeniškai), individuãliai ( = individualiaĩ), intensỹviai ( = intensyviaĩ), aktỹviai ( = aktyviaĩ), netoliesè ( = netolíese) ir kt.

Išnormintas kirčiavimas ir būdvardžių bevardės giminės, kuri išlaiko v. g. v. vardininko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: aiškù ( = áišku – áiškus), lygù ( = lýgu – lýgus), raiškù ( = ráišku – ráiškus), įdõmu ( = įdomù – įdomùs), malõnu ( = malonù – malonùs), ne svabu ( = nesvarbù – nesvarbùs) ir kt.
FTŽ būdvardžius su priesaga  inis,  ė kirčiuoja pagal taisykles, kurių laikosi DŽ 2000, 2006 ir kiti norminiai leidiniai.

Pirmoji taisyklė. Kai dviskiemenių pamatinių žodžių kirčiuojama d. g. galūnė, būdvardžio kirčiuojama priesaga  ìnis,  ė ir yra nepastovaus kirčiavimo:
bang – bangìnė 19, dali – dalìnė 33, darb – darbìnė 33, die n – dienìnis 35, dirbt – dirbtìnis 35, dirbtìnė 27, gamt – gamtìnis 364, 510, 570, 571, 870, 882, 893, gamtìnės d. v. 143, gars – garsìnis 23, garsìnė 494, kamp – kampìnė 31, krypči – kryptìnė 29, kryžm – kryžmìnis 464, kryžmìniai 711, kryžmìnė 594, laik – laikìnis 23, pradži – pradìnis 504, pradìnė 33, 175, 438, 577, pradìnės d. v. 617, rib – ribìnė 31, spalv – spalvìnis 18, švies – šviesìnis 647, talp – talpìnė 34, taut – tautìnis, FTŽ tarptautìnis 21, 183, 488, 921, tarptautìnė 643, 659, 830, 941, tie si – tiesìnė 20, 34, netiesìnė 19, var d – vardìnė 34, vid – vidìnė 29.

Dabar šios taisyklės nesilaikoma. LR, LTV kirčiuoja nesuprasi kaip: gatiniai d. v., gatinių d. k., krỹžminė (laida Krỹžminė ugnìs), tarptaũtinius ir tarptautìnius, daĩktiniai ( = daiktìniai – daikt, dáiktas), neeilìne v. įn. ( = neeilinè – eili), kabinę ( = kalbìnę – kalb), laukìniu v. įn., laukìnius d. g. ( = laukiniù, laukiniùs – lauk), lỹtinis ( = lytìnis – lyči), plãninis ( = planinis – plan), teĩsminė ( = teismìnė – teism), ikiteismìniu v. įn. ( = ikiteisminiù), tiñklinę v. g. ( = tinklìnę – tinkl), vidìne v. įn., vidìnius d.g. ( = vidinè, vidiniùs – vid), žíedinio v. k. ( = žiedìnio – žie d), jungtìnes d. g. ( = jungtinès – jungt), riñktine v. įn., riñktinės v. k. ( = rinktinè, rinktìnės – rinkt) ir t. t.

Antroji taisyklė. Būdvardžių su priesaga  inis,  ė, padarytų iš dviskiemenių žodžių, kurių d. k. kirčiuojama šaknis, FTŽ, kaip ir DŽ 2000, 2006, kirčiuoja šaknį, ir jie yra pastovaus kirčiavimo:
fãzių – fãzinė 24, jònų – jòninis 35, jòninė 25, kvántų – kvántinis 28, 589, kvántinė 19, 157, láiptų – láiptinis 123, peĩlių – peĩlinis 648, pórų – pórinė 134, rañkų – rañkinis 584, 890, ržių – ržine v. įn. 717, skaĩčių – skaĩtinė 26, 32, smgių – smginė 33, spèktru – spèktrinė 26, rentgenospèktrinė 26, téisių – téisinė 451, tèrmų – tèrminis 17, 31, trių – trinis 19, viẽtų – viẽtinė 26, zòndų 445, zòndinis 157.
Dabar kirčiuojama kaip papuola: laĩptinis, laiptìnis, rankìnė, rankìnę, rankìnėje, veislìniai ( = veĩsliniai – veĩslių), jūrìnės ( = jrinės – jrų) ir kt.

Trečioji taisyklė. Kai daugiaskiemenio pamatinio žodžio v. g. kirčiuojamas trečiasis ar dar tolimesnis skiemuo nuo galo, būdvardžių kirčiuojama priesaga  ìnis,  ė, ir jie yra nepastovaus kirčiavimo. FTŽ juos kirčiuoja būtent taip:
ãsmenį – asmenìnis 167, 168, asmenìnė 506, bangólaidį – bangolaidìnė 28, gertį – įgertìnė 25, ìšorę – išorìnis 202, išorìnė 31, 36, prastą – įprastìnė, pãgrindą – pagrindìnis 28, 648, pagrindìnė 33, pãrengtį – parengtìnė 25, príemaišą – priemaišìnis 83, sántykį – santykìnė 31, skaĩtmenį – skaitmenìnis 21, 23, sùgertį – sugertìnė 26, šìlumą – šilumìnis 21, šilumìnio 27, šilumìnė 19, 26, 34, vìsumą – visumìnė 35, añtžemį – antžemìnis 742 (beje, 581 apsirikta – sukirčiuota antžẽminė), taip pat negerai póėminis 539 ( = poėmìnis – póėmį).
Pagal šią taisyklę kirčiuojami ir būdvardžiai nuolatìnis 21, nuolatìnė 25, 36, pilnutìnė 33, vidutìniai d. v. 482, neturintys pamatinio žodžio.

„Naujoji“ kalbininkų karta reikalauja kirčiuoti asmẽninis, asmẽninė, asmẽnines d. g. ( = asmeninès), pagrindìniu v. įn. ( = pagrindiniù), pagrindìnius d. g. ( = pagrindiniùs), pinigìnes d. g. ( = piniginès – pìnigą), vidurìne v. įn. ( = vidurinè – vìdurį), įprastìnius ( = įprastiniùs), poilsìnes d. g. ( = poilsinès – póilsį), vidutìnius ( = vidutiniùs), paskutìniu v. įn. ( = paskutiniù), paskutìnius d. g. ( = paskutiniùs), paskutìnes ( = paskutinès).

Priesaga  inis,  ė FTŽ, kaip ir DŽ 2000, 2006, kirčiuojama ir iš kitų kalbų žodžių padarytų vedinių, išlaikančių šiuos nesukirčiuotus formantus:
 ul  ė – molèkulę – molekulìnė 19, 25;  en  as – reñtgeną – rentgenìnė 26, pròcentą – procentìnė 508, 773 (plg. pròcentas 561),  or  ius – teñzorių – tenzorìnė 20, 26, vèktorių – vektorìnė 20, 26;  um  as – vãkuumą – vakuumìnė 20;  ik  a – fìziką   fizikìnis 17, fizikìnė 15, 19, 24, 327.
FTŽ gerai kirčiuoja mozã|ika 472 (it. mosa|ico), o iš žodžio padarytą būdvardį su priesaga  inis,  ė – negerai: mozã|ikinis 364, mozã|ikinė 622, čia būdvardis išlaiko formantą  ik , tai moza|ikìnis, moza|ikìnė.

Priesagos  inis,  ė nekirčiuoja dalis kitų kalbų padarytų vedinių, neišlaikančių šių formantų:  ik  a – dinãmiką – dinãminė 33, elektrodinãminis 21, ferodinãminis 21, grãfiką – grãfinė 24, matemãtiką – matemãtinis 30, matemãtinė 25, mechãniką – mechãninis 31, mechãninė 27, kvantmechãninis 17, òptika – òptinis 19, 83, òptinė 27, 32, statìstiką – statìstinis 28, statìstinė 19, 26, stãtiką – stãtinis 19, 34, astãtinis 21 (a  – priešdėlis), elektrostãtinė 34;  ij  a – absòrbciją – absòrbcinė 24, aktyvãciją – aktyvãcinė 24, biòlogiją – biològinė 34, chèmiją – chèminė 24, 39, radiochèminė 26, cirkuliãciją – cirkuliãcinis 55, deformãciją – deformãcinė 540, difrãkciją – difrãkcinė 24, difùziją – difùzinis 35, difùzinė 24, dispèrsiją – dispèrsinė 24, emìsiją – emìsinė 24, fluoresceñciją – fluoresceñcinė 24, fùnkciją – fùnkcinė 24, gravitãciją – gravitãcinė 28, 61, harmòniją – harmòninė 24, 34, imèrsiją – imèrsinė 25, indùkciją – indùkcinis 21, konformãciją – konformãcinė 25, kristalogrãfiją – kristalogrãfinė 25, laboratòriją – laboratòrinis 21, liuminesceñciją – liuminesceñcinė 25,  mètriją – fotomètrinė 24, geomètrinė 19, gravimètrinė 24, kolorimètrinė 25, radiomètrinė 26, refraktomètrinė 26, mikroskòpiją – mikroskòpinė 25, redùkciją – redùkcinis 19, simètriją – simètrinė 33, transformãciją – transformãcinės d. v. 638, transliãciją – transliãcinis 666, vibrãciją – vibrãcinis 59.

Taip reikia kirčiuoti ir informãciją – informãcinis, operãciją – operãcinis, organizãciją – organizãcinis, peñsiją – peñsinis, kurių FTŽ nėra. Visi jie pastovaus kirčiavimo.
„Naujoji“ kalbininkų karta dalį tos pačios darybos žodžių be pagrindo ir be logikos verčia kirčiuoti vienaip, kitą – kitaip (pusė skusta, pusė lupta) ir girdime: informacìnis, informacìniai, informacìniu, informacinè, informacìnes d. g., informacìniu v. įn., organizacìnis, operacìnę, operacìnes d. g. ir generalìnis ( = generãlinis). Kaip gali būti informacìniu, jei v. v. informacìnis?

Ketvirtoji taisyklė. Kai daugiaskiemenių pamatinių žodžių v. g. kirčiuojamas antrasis nuo galo skiemuo, tai būdvardis su priesaga  inis,  ė išlaiko šio skiemens kirčio vietą bei priegaidę ir yra pastovaus kirčiavimo. FTŽ laikosi šios tai syklės: kokýbę – kokýbinis 25, tikimýbę – tikimýbinis 17, pagálbą – pagálbinis 28, 125, 156, 882, 920, pagálbinė 237, 348, 489, 563, pavišių – pavišinis 19, anòdą – anòdinis 31, atòmą – atòminis 893, atòminė 155, 723, atòminės d. v. 143, atòminių 442, eksperimeñtą – eksperimeñtinis 30, eksperimeñtinė 34, elektròną – elektròninis 21, elemeñtą – elemeñtinė 24, etalòną – etalòninis 21, fotòną – fotòninė 35, impùlsą – impùlsinis 21, 867, kanòną – kanòninis 28, komplèksą – komplèksinė 22, kvadrãtą – kvadrãtinė 34, magnètą – magnètinis 18, magnètinė 25, 27, 28, 29, 34, elektromagnètinis 21, neutròną – neutròninis 35, neutròninė 25. Išimtis, kurios laikosi ir FTŽ, yra elèktrą – elektrìnis 884, elektrìnė 27, 263, magnetoelektrìnis 21, termoelektrìnis 22.

Medžiagą reiškiančių būdvardžių su priesaga  inis,  ė, padarytų iš dviskiemenių ir daugiaskiemenių žodžių, norminiai leidiniai (DŽ 2000, 2006 ir kt.) kirčiuoja priesagą (yra kelios išimtys). Jie nepastovaus kirčiavimo. Taip juos kirčiuoja ir FTŽ: rūgšči – rūgštìnis 19, stieb – stiebìnis 29, šar m – šarmìnis 19, 166, 857, švin – švinìnė 34, kristãlą – kristalìnis 417, metãlą – metalìnis 377.
Dabar, prieštaraujant tradicijoms, jie laikomi pastovaus kirčiavimo? Kirčiuojama auksìniu ( = auksiniù – auk s), msinis ( = mėsìnis – mės), msinių ( = mėsìnių), plienìniu ( = plieniniù – pliẽnų), ódines d. g. ( = odinès – ódų), gintarìnius ( = gintariniùs – giñtarą).

Esamojo laiko (kaip ir visų laikų) nepriešdėliniai veikiamieji įvardžiuotiniai dalyviai yra pastovaus kirčiavimo. Jie kirčiuojami kaip atitinkamo laiko 3 iasis asmuo. FTŽ:
sklaĩdantysis 765, 781, sklaĩdančioji 849, trìkdantysis 551, 907, trìkdančioji 738, 865, trùkdantysis 263, 646, 907, trùkdančioji 738, 756, 901, trùkdantieji 931, vãrantysis 471, 688, 912;
prisitáikantysis 341, sulaĩkantysis 701; nesimaĩšantieji 684; bgančioji 60, bgančiosios v. k. 184, 239, 433, jùdančioji 654, jùdančiųjų 157, 494, 520, kỹlantysis 374, 778, kỹlančioji 86, 860, kriñtantysis 374, 538, 730, 744, kriñtančioji 62, 86, 93, 216, 801, nẽšantieji 928, nỹkstančioji 459, rìšančioji 497, sipstantysis 788, sipstančioji 64, 577, sleñkantysis 778, slópstančioji 756, sùpančioji 849, vérdantysis 702, vìrpantysis 162;
ìštekantysis 744, tekantysis 744, nèjudantysis 161, nèjudančioji 656, neslópstantieji 928;
jùngiantysis 160, kẽliantysis 520, láukiantysis 687, láužiantysis 520, láužiančioji 848, skìriantysis 161, smõgiantysis 161, smõgiančioji 94, šnỹpčiantysis 384, veĩkiančioji 294, veĩkiančiųjų 117;
apleñkiantysis 547, apleñkiančioji 751, apsiribójančioji 575, pažeĩdžiantysis 906, praleñkiantysis 741, praleñkenčioji 64, sùgeriančioji 894, susisíekiantieji 261;
stóvintieji 930, stóvinčiosios v. k. 188, 432, švỹtintysis 151, švỹtinčioji 673;
atspiñdinčioji 96, 533, 847, neatspiñdinčioji 97.

Tik esamojo laiko ir tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko buvo kirčiuojama galūnė, kai dviskiemenio veiksmažodžio, iš kurio dalyvis padarytas, esamojo laiko 3 čiojo asmens su galūne  a,  i kirtis nušoka į priešdėlį, pvz.: nẽša, nèneša – nešantỹsis, tìki, nètiki – tikintỹsis (K. Būgos taisyklė). Dabar linkstama šios išminties atsisakyti. FTŽ vieną jų kirčiuoja kaip išimtį: jùda, nèjuda – judantỹsis 792, kitą – ne: sleñka, nèslenka – sleñkantysis 778.
Jų kirčiavimas irgi išnormintas. Kirčiuojama stojančiųjų ( = stójančiųjų), stovintíeji ( = stóvintieji) ir kt. Taip juos kirčiuoja net Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, nesilaikantys DŽ 2000, 2006 duotų normų.

dainúojantysis 384, divergúojančioji 150, ekranúojantysis 905, filtrúojantysis 700, fluorescúojančioji 437, fokusúojantysis 905, generúojančioji 211, greitjantysis 298, jonizúojančioji 734, jonizúojančiosios v. k. 119, 138, 744, jonizúojančiųjų d. k. 744, kláidžiojantysis 160, 478, kláidžiojančioji 62, 753, klajójantysis 295, lėtjantysis 299, lýginantysis 98, 906, monochromatizúojantysis 721, pulsúojančioji 933, ribójančioji 121, rusẽnantysis 273, 274, rusẽnančioji 755, rusẽnančiojo 749, 755, 929, skãtinantysis 906, slopìnantysis 906, slopìnančioji 505, 756, spinduliúojantysis 156, spinduliúojančioji 439, stiprjantieji 930, stìprinantysis 151, trùkdančioji 756, vėlúojantysis 478, 550, vėlúojančioji 95, 757, výraujančioji 363, 460, 498.
apsiribójančioji 575, atspiñdinčioji 533, 847; neatsinaũjinančioji 438, nerūdìjantysis 533.

Esamojo laiko nerpiešdėliniai ir priešdėliniai neveikiamieji įvardžiuotiniai dalyviai, padaryti iš dviskiemenių esamojo laiko 3 čiojo asmens su galūne  o ar iš dviskiemenių veiksmažodžių, išlaiko 3 čiojo asmens kirčio vietą bei priegaidę ir yra pastovaus kirčiavimo. Tik priešdėlis pér  kirčio niekam neatiduoda. Taip šiuos dalyvius kirčiuoja ir FTŽ:
adomoji 24, 381, adomosios v. k. 442, bañdomasis 368, 579, bañdomoji 92, gniùždomasis 809, rãšomasis 251, 696, 721, 935, rãšomoji 306, ródomasis 279, 428, 694, ródomojo v. k. 673, 681, ródomoji 216, 915, sklaĩdomasis 440, 729, sklaĩdomoji 658, stãbdomasis 207, 729, 776, 906, stãbdomosios v. k. 713, šáldomasis 906, táikomoji 195, 435, 451, 843, vadomasis 924, vadomoji 578, válgomoji 142, válgomasis 536, 685, žvagomoji 312.
FTŽ sukirčiuota pažyminys nežinomàsis dỹdis 125, o daiktavardis – nežìnomasis 479. DŽ 2000 pateikiama tik nežìnomasis,  ojo dkt. mat.

DŽ 2000 645 p., 2006 ir dar viename kitame leidinyje duodama žemiau pateiktų žodžių kirčiavimo variantų, priklausančių nuo prasmės:
„1 rãšomasis,  oji dkt., rašomàsis, rãšomojo dkt. rašytinis darbas. Algebros, lietuvių kalbos r.
2 rãšom||asis,  oji dkt. 1. kuriuo rašoma:  oji mašinėlė,  oji plunksna. 2. ant kurio rašoma: r. popierius, r. stalas. 3. kuris rašoma: r. darbas“.
DŽ 2000 907 p., 2006 „válgomasis,  ojo dkt., valgomàsis, válgomojo dkt. valgyti skirtas kambarys“.
Sovietmečio leidiniuose dar duodamas vykdomàsis, výkdomojo dkt (komitetas) DŽ 2000, 932 p. – tik výkdomoji valdžia veiksmažodžio výkdyti lizde.

Šių dalyvių kirčiavimas jau išnormintas – kirčiuojama bandomíeji ( = bañdomieji), dažomàsis ( = dãžomasis), mokomóji ( = mókomoji), skirstomíeji ( = skìrstomieji), skirstomjų ( = skìrstomųjų), skirstomúosius ( = skìrstomuosius), valgomàsis ( = válgomasis) bananas;
apšáudomieji 92, papìldomasis 262, 344, 891, 902, 911, papìldomoji 305, 617, 704, 775, 899, priklaũsomasis 285, 328, 380 ir kt.; neadomieji 25, 351, neadomosios v. k. 446, nepriklaũsomasis 285, 328, 375, nepriklaũsomojo 115, nepriklaũsomųjų d. k. 461, nepriklaũsomoji 93.
Bet pérstatomieji 492, nepérstatomieji 491.

áukštinamasis 862, áušinamasis 396, áušinamoji 390, dẽrinamasis 352, 389, 434, 550, dìdinamasis 764, diferencijúojamoji 236, drėkìnamasis 684, fokusúojamasis 716, gãrinamasis 55, injekúojamasis 228, integrúojamasis 102, 140, 205, 218, 233, 430, integrúojamoji 236, 313, izoliúojamoji 437, jonizúojamasis 702, kaĩtinamasis 164, 319, 660, kaĩtinamoji 391, kilnójamasis 182, 430, 688, lãšinamasis 527, lãšinamoji 527, lýginamasis 152, 424, 431, 445, lýginamoji 628, matúojamasis 486, nešiójamasis 431, nešiójamoji 313, pulsúojamasis 384, 824, pulsúojamoji 737, 755, redukúojamasis 492, 886, redukúojamoji 406, registrúojamasis 401, 432, 453, 454, reguliúojamasis 344, 453, 454, 648, slopìnamasis 275, 470, 788, slopìnamieji 930, spáusdinamasis 432, spinduliúojamasis 55, 800, spinduliúojamoji 65, 216, 593, 658, spinduliúojamosios v. k. 83, tìkrinamasis 59, 821, vlinamasis 687, žẽminamasis 863;
padẽrinamasis 344, panardìnamasis 395, 456, 486, 582, 670, panardìnamoji 657; nedrėkìnamasis 648, nekilnójamasis 688; nelýginamasis 619, nelýginamoji 628, nenaudójamoji 736, neredukúojamoji 491, nepoliarizúojamasis 156, nespinduliúojamasis 799, nespinduliúojamosios v. k. 83.
Šis tradicinis kirčiavimas visiškai išnormintas. Kirčiuojama auklėjamóji ( = áuklėjamoji), gyvenamúosius ( = gyvẽnamuosius), kaltinamàsis, kaltinamjų ( = káltinamasis, káltinamųjų), kilnojamàsis ( = kilnójamasis), kompensúojamuosius
( = kompensúojamuosius), menkinamóji ( = meñkinamoji), spausdinamóji* ( = spáusdinamoji), nuskausminamjų ( = nuskaũsminamųjų). Tokio kirčiavimo pagrįstai neįteisino nei DŽ 2000, nei 2006, nes pastovų kirčiavimą keisti nepastoviu, griaunant senas jų kirčiavimo tradicijas, neapdairu. Apmaudoka, kad žodynuose jų duota nepakankamai (žr. DŽ 2000 p. 279 káltinam//asis, ~ oji), bet jų kirčiavimas aptartas kirčiavimo vadovėliuose.

Esamojo laiko neveikiamieji įvardžiuotiniai nepriešdėliniai ir priešdėliniai ar su neigiamąja dalelyte ne dalyviai, padaryti iš dviskiemenio esamojo laiko 3 ojo asmens su galūne –a,  ia,  i, kirčiuojami kaip įvardžiuotiniai nepastovaus kirčiavimo būdvardžiai alkanàsis,  óji (álkanąjį) ar svetimàsis,  óji (svẽtimąjį). FTŽ:
einamóji 351,grįžtamàsis 607, 608, gržtamojo 584, 645, 768, 898, grįžtamóji 61, 576, kintamàsis 283, 744, 811, kintamóji 807, liekamàsis 18, 698, 885, liekamóji 634, 807, menamàsis 939, menamóji 42, 689, sleñkamojo 176, sukamàsis 648, trūkstamàsis 770;
dengiamàsis 764, draudžiamàsis 708, draudžiamóji 408, glaudžiamàsis 440, glaudžiamóji 654, glaũdžiamosios d. v. 61, neigiamàsis 608, neĩgiamojo 768, neigiamõsios v. k. 605, siurbiamàsis 662, skìriamojo 536, skleidžiamàsis 721, tariamóji 756, teigiamõsios v. k. 605, teikiamóji 177, tráukiamojo 865;
apgręžiamóji 426;
regimàsis 585, 712, stebimàsis 328;
atiduodamóji 215, atstojamàsis 242, 908, atstojamóji 22, 50, 85, įspėjamàsis 645, pakankamóji 617, praleidžiamàsis 193, prispaudžiamàsis 350, sugeriamàsis 193, 648, nejudamóji 42, neregimóji 736.
Bet pérduodamoji 216, péreinamasis165, 701, 745, 824, péreinamojo 86, 876, péreinamieji 929, péreinamoji 248, 410, 567, 622, 749, 755, 900, péreinamosios v. k. 441, pérjungiamasis 165.
Dabar šių taisyklių nesilaikoma, kirčiuojama púolamosios v. k. ( = puolamõsios) ginkluõtės ir neįvardžiuotiniai kirčiuojami klaidingai: ẽsamų ( = esam) polìtikų, gebiami d. š. ( = gerbiamì ir gerbiamìeji), tiñkamų d. k. ( = tinkam) tiñkamos v. k. ( = tinkamõs), nemókamų ( = nemokam);
nusikastamos v. k. ( = nusikalstamõs) ir net perkeliam ( = pérkeliamų).

Būtojo laiko neveikiamieji daugiaskiemeniai įvardžiuotiniai nepriešdėliniai ir priešdėliniai dalyviai, padaryti iš daugiaskiemenės bendraties, išlaiko jos kirčio vietą ir priegaidę, t. y. kirčiuojami pastoviai. Taip juos kirčiuoja ir FTŽ:
aktỹvintasis 319, aktỹvintoji 255, 465, aktỹvintosios d. v. 27, defektúotasis 644, ekranúotasis 73, 217, indikúotasis 386, 415, 468, indikúotoji 27, 163, 281, 753, izoliúotasis 376, jaũtrintoji 196, 412, jonizúotasis 17, jonizúotoji 848, kombinúotasis 400, kompensúotasis 364, 894, kompensúotoji 313, 748, kondensúotasis 894, kondensúotosios v. k. 194, koregúotasis 486, kvantúotasis 386, 645, kvantúotoji 775, moduliúotasis 859, 928, moduliúotojo 228, 645, moduliúotieji 928, moduliúotoji 754, moduliúotosios v. k. 63, 645, normúotoji 180, 212, lýdytasis 374, poliarizúotasis 370, poliarizúotoji 736, 801, redukúotasis 257, 335, 911, 920, redukúotoji 796, 804, skáidrintasis 396, 487, sódrintasis 882, vlintasis 260, 646, žymtasis 167, 303. FTŽ taisytinas spinduliuõtasis 251 ( = spinduliúotasis);

apibeñdrintasis 241, 259, 325, 460, 545, 547, apibeñdrintoji 210, apšvìtintasis 60, apvãlintoji 913, atspindtasis 259, atspindtoji 800, demoduliúotasis 644, įelektrintasis 372, 700,išaugìntasis 364, išblùkintasis 60, išdẽrintasis 352, iškraipýtoji 62, išlýgintoji 753, išmatúotasis 125, išsklaidýtasis 160, 224, 478, išsklaidýtoji 734, išsklaidýtosios v. k. 205, išspinduliúotasis 160, išspinduliúotoji 92, įžẽmintasis 544, įžẽmintoji 654, nuskudintasis 700, nuskudintoji 438, 749, nuslopìntasis 469, nusodìntasis 700, paskìrstytasis 125, 370, paskìrstytoji 808, pratutintasis 701, sudẽrintasis 352, 388, sudẽrintieji 920, sudẽrintoji 658, sumãžintasis 886, suprãstintasis 462, sutrikdýtasis 300, sutrikdýtoji 460, sutrupintasis 939, sužãdintasis 46, 74, 161, 296, 388, 404, sužãdintoji 467, užpìldytasis 404, 701, užpìldytoji 306, 496; nekvantúotoji 656, nepoliarizúotasis, 156, nepoliarizúotoji 801, nesódrintasis 882, nesutrikdýtoji 496, nesutrikdýtasis 299, neužpìldytasis 403, 700, neužpìldytoji 496.
Kadangi šie įvardžiuotiniai būdvardžiai dažniausiai pasitaiko terminuose, tai jų nesu girdėjusi nei per LR, nei per LTV.