Trojos arklys lietuvių kalbai

Valerija Vaitkevičiūtė 

2009 08 04 LR laidoje Ilinojaus (Illinois) universiteto Čikagoje prof. Giedrius Subačius (g. 1960), nuo 1994m. čia dėstantis Lituanistikos katedroje, teigė, kad kalba turi turėti 3 sluoksnius. „Žargonas gerai!“ – tvirtino jis. Anot G. Subačiaus, jei nebus vidurinio sluoksnio, tai kalba mirs, kaip mirė labai išpuoselėta senoji lotynų kalba. Taip lietuvių kalboje G. Subačius stengiasi įteisinti žargoną ir teigia, kad svarbiausias kalbos gyvybingumo rodiklis yra linksniavimas – namas, namo, namui, namą ir t. t. Apgailėtina dabartinės lietuvių kalbos padėtis iš Ilinojaus ir Jeilio (Yale) universitetų, matyt, atrodo visai gerai ir norima ją dar pagerinti nelabai geromis priemonėmis. Ar tikrai lietuvių kalbą išgelbės tik žargonas ir linksniavimas, kaip kadaise visai netikėtai Romą išgelbėjo žąsys.

Kas žinoma apie senosios lotynų kalbos „mirties“ priežastis? Ar ji, kaip teigia G. Subačius, tikrai visiškai mirė. Išsamus žodynas Słownik terminologii językoznawczej (Kalbotyros terminų žodynas), 1968, p. 325 (toliau SłTJ) lizde Lotynų kalba rašo: „Kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos italikų grupei. Iki IV a. pr. m. e. ja kalbėta tik Lacijaus srityje (iš čia lingua latina), t. y. Romos mieste ir artimiausiose jo apylinkėse. Augant ir stiprėjant Romos valstybei kartu plinta lotynų kalba, ir pirmaisiais m. e. amžiais ji įsigali Vakarų bei Pietų Europoje, Šiaurės Balkanuose ir Šiaurės Afrikos pakrantėse. Nuo III a. pr. m. e. lotynų kalba kuriama turtinga literatūra. O iš šnekamosios lotynų kalbos (vadinamos liaudies lotynų kalba) viduramžių pradžioje išsirutuliojo romanų kalbos. Lotynų rašomoji (literatūrinė) kalba, mirusi klasikiniu laikotarpiu (I a. pr. m. e.), išliko moksle ir įvairiose instancijose net iki XVIII a., o Romos katalikų bažnyčioje – iki šiolei“.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2008, t. XIII, p. 632–633, lizde lotynų kalba teigia: „... Romos imperijos pakraščiuose poklasikiniu laikotarpiu liaudies šnekamajai lotynų kalbai sumišus su vietinėmis kalbomis (išskyrus graikų kalbą) susidarė vadinamoji romaniškoji kalba (lingua Romana), atsirado jos tarmių, bet tebebuvo rašoma rašomąja lotynų kalba (išretinta mano – V. V.). Žlugus Romos imperijai nustojo būti gyva šnekamąja kalba... Viduriniais amžiais rašomoji lotynų kalba tapo Vakarų ir Vidurio Europos šalių oficialia rašomąja kalba, vartota kaip tarptautinių santykių, administracijos, oficialių dokumentų, iš dalies grožinės literatūros, universitetų, mokyklų, Katalikų bažnyčios (nuo 4 a.) kalba. Renesanso epochoje atgaivintos klasikinio laikotarpio lotynų kalbos normos (išretinta mano – V. V.). Nuo 16 a. vidurio lotynų kalbą pamažu pradėjo išstumti nacionalinės kalbos. Lotynų kalba liko diplomatijos (iki 18 a.), mokslo (iki 19 a.), Vatikano ir Katalikų bažnyčios oficialia kalba. Nuo 20 a. 2 pusės Vakarų Europoje mėginama vartoti vadinamąją gyvąją lotynų kalbą (Latinum vivum) tarptautiniam bendravimui informacijos ir mokslų srityse. Ji tebevartojama biomedicinos mokslų (augalų, gyvūnų ir kt. mokslų klasifikacijai, terminijai ir kt.), tarptautinių žodžių darybai. Daug senosios lotynų kalbos žodžių virto mokslo terminais. Lotynų kalba svarbi indoeuropiečių kalbų studijoms“.

Lotynų kalba rašyti šeši Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laiškai (1323–1324) ir Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae (Vytauto Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio, laiškų kodeksas), LDK 1376–1430 istorinių šaltinių publikacija; o 1579 m. įkurtoje Jėzuitų ordino katalikiškoje akademijoje (universitete) visi dalykai dėstomi lotynų kalba net 200 metų.
SłTJ p. 333 teigiama: „Reikia skirti tokias mirusias kalbas, kurios, nors ir neegzistuoja kaip gyvos, bet vartojamos tam tikriems tikslams tam tikrose sferose (pvz., lotynų, sanskrito) ir tokias, kurios iš viso nebevartojamos (pvz., hetitų, tocharų, polabų)“. VLE, 2009, t. XV, p. 211 teigiama: „Kai kurios mirusios kalbos tebevartojamos kaip rašto kalbos (lotynų kalba, sanskrito, senoji arabų k.)“. Taigi, išlikusi rašomoji lotynų kalba leidžia ją išskirti iš kitų, visiškai nebevartojamų, mirusių kalbų. Šito G. Subačius nepastebėjo.
O kas yra žargonas?

„Žargonas [pranc. jargon], specifinė, iškraipyta kalba, kuri nuo literatūrinės (bendrinės. – V. V.) kalbos ar vietinės tarmės skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos; plačiąja reikšme – netaisyklinga, vulgari, užteršta svetimybėmis kalba“(išretinta mano – V. V.) – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1984, t. 12, p. 479. Taip žargoną apibrėžia ir Большoй энциклопедический словарь, 1998, p. 396.
G. Subačius (irgi taip suprantantis žargoną), teigia, kad išpuoselėta lotynų kalba mirė, nes nebuvo „praturtinta“ (tiksliau užteršta) žargonizmais (žargono žodžiais ir posakiais) ir paskatino mūsų šou, rimtų laidų vedėjus, komisijų narius vartoti žargonizmus kaip lietuvių kalbos gelbėjimo ratą, o iš tikrųjų toks žingsnis lietuvių kalbai yra Trojos arklys.

LR ir LTV laidų vedėjai pirmavaizdžiai „turtina“ kalbą šiukšlėmis. Rekordininkas – Vytenis Pauliukaitis, kiekvienoje laidoje pateikiantis vis naujų kalbos teršalų, pvz.: beliberda, rus. белиберда – niekai, paistalas, sapaliojimas, svaičiojimas, nesąmonės, niekų kalbos, tauškalai, rezgalės, postringavimas, kliedesys, absurdas, svaitėjimas, kvailystė, paikystė (ppr. apie kalbą), kitais atvejais – šlamštas, bjaurata, beprasmybė, menkniekis, niekniekis, niekis, mažmožis, skandalas, iron. orūs niekai, erezija, absurdas; chitriūga, rus. хитрюга – gudruolis, gudragalvis, lapė, laputė, gudreiva, klastūnas, gudročius, klasčius, klastininkas, klastuolis, viliūgas; zavadila prasč., rus. завадила – vadovautojas, sukurstytojas, pradėjėjas, iniciatorius, organizatorius; filcikas, vok. filzig – 1) susitaršęs, susidraikęs, pasišiaušęs, papuręs, supuręs, sušiuręs, pašiuręs; 2) susivėlęs; 3) šykštus, prie nago; vikrūtasai, rus. выкрутасы – prk. vingrybės, įmantrybės; šiška, rus. шишка – prasč. juok. šulas, įžymybė; geni|al’, pranc. genialus, talentingas; tužurka, lenk. tużurek – dvieilis švarkas; surdutas (vakarinis vyr. drabužis).

Žargonizmais kalbą teršia du tikrai talentingi, išradingi ir įtaigūs KK2 vedėjai, ypač Tomas: grabiožas, rus. грабёж – apiplėšimas, apšvarinimas, apgrobimas; nufilino, rus. филер – slaptasis agentas, pėdsekys, seklys, šnipas; reikėtų vartoti nudžiovė, nucypė, nujojo, nušvilpė, šnek. nuglemžė, tarm. menk. nužagė; prisabačino, rus. присобачить – prastai pritaisyti; turėta galvoje prastai prikalti, tiktų primušti, prisegti, prikaustyti; telekas – mobilusis, tik ne mobiliakas; žodžiu atia atsisveikinti su žiūrovais nedera, nes tai vaikų kalbos žodis, kurio neduoda joks žodynas, o žiūrovai juk subrendę, neminkštagalviai; tiktų sudie, iki pasimatymo, viso labo (gero), tam kartui, tam sykiui, likit sveiki; bliamba, rus. prasč. guzas, gumbas, bumbulas – KK2, E. Bžeskas, I. Norkutė, p. Juodeika ir kt.; maikė (tu mano maikę užsidėjai LNK) – vasarinukai, sportinukai, marškinėliai, negerai ir užsidėjai, t. b. apsivilkai, plg. rus. надел; pijokas, lenk. pijak – girtuoklis, alkoholikas LRtv, pijokauti < pijokas – girtuokliauti, girtauti, gerioti; pliotkai, lenk. plotka vns. – liežuviai, gandai, paskalos, apkalbos – A. Ramanauskas; kumyras, rus. кумир – stabas, dievaitis, dievukas – BTV; tūsas, tūsovkė – G. Babravičius, tiktų bambatrynis; šutkė, rus. шутка – juokai, juokas, pokštas – K. Kazlauskaitė; koliojasi, lenk. kalać – prk. teršti gerą vardą, plūstasi, barasi; sukūdo, rus. похудел – sulyso, sunyko Nuo...iki; kūdas, rus. худой, lenk. chudy – liesas, sulysęs, sumenkęs, sunykęs, tarm. iškembęs – K. Kazlauskaitė; pasikavoti, lenk. Pochować się – pasislėpti; naglas, rus. наглый – įžūlus, akiplėšiškas – I. Norkutė, V. Pauliukaitis ir kt; naglai, rus. нагло – įžūliai, akiplėšiškai – I. Norkutė, V. Pauliukaitis, V. Tarasovienė; vot, rus. вот – štai, šit, šitai, še, va, vagi, ana, antai, aure; vat < vot – taigi, na – KK2, R. Mikelkevičiūtė ir kt.; ot, lenk. ot – et; ale, lenk. ale – bet; apart, lenk. оprócz – be, išskyrus – vartoja daug kas; nu, rus. ну – na, nagi, taigi.

Komisijų nariai vartoja šarmas, pranc. charme – žavesys, žavumas, kerai, apžavai, grožis; su šarmu, šarmingas, pran. charmeur – žavintis, kerintis; faina, vok. fein – puikus, nuostabus, subtilus, rafinuotas, geras, aukštos kokybės, prv. puikiai; puiku, nuostabu – K. Kazlauskaitė, I. Norkutė ir kt.; jo, vok. ja – taip – laidoje Neskubėk gyventi ir kitur; biškį, biškutį, vok. bißchen (bisschen) – truputį, truputėlį, trupučiuką, mažumytį, kruopelytę, krislelį, nedaugį – I. Valinskienė ir kt.; kaifas, arab. kief = ke(i)f – apsvaigimo nuo hašišo būsena – apkvaišimas, prisvaigimas, apdujimas, tarm. apdvokimas, apkvošimas, prk. smagybė, džiugesys, džiugulys – K. Kazlauskaitė ir kt.; charakteriui kurti p. Zitai iš Mažeikių geriau tiktų Kretingos, Telšių, Mažeikių tarmybės ir tik vienas kitas žargonizmas, rodantis, kad p. Zita neatsilieka nuo „naujųjų inteligentų“; okei (O. K.), ang. gerai, sutinku; vau, ang. wow jaust. (amerikietiškas slengas) – didžiulis, stulbinantis, pritrenkiantis pasisekimas, liet. puiku, šaunu, žavu, nuostabu, neįtikėtina, įspūdinga – V. Tarasovienė, L. Imbrasienė, I. Norkutė ir kt.; jau plinta pijaras, piaras (Piar) ang. ryšiai su visuomene? Viešieji ryšiai?; labai modernus žargonas, vartojamas kur tinka ir kur netinka; lietuvių kalboje nevartotinas, nes tai paraidinis „vertimas“ iš anglų kalbos; Anglų – lietuvių kalbų žodynas, 1975, jo neduoda; pjaunam į Zarasus rekl. – drožiam, braukiam, riedam, bildam, dundam į Zarasus; užkabino publiką, plg. rus. задел, liet. reikia sakyti sujaudino, paveikė publiką – sporto komentatorius; neaišku, kas norėta pasakyti rekl. moki – veži 2010 03 30 LNK.

Didžiausias nesusipratimas topinės kainos rekl., top, ang. 1) viršūnė, viršus; 2) aukščiausias, didžiausias, maksimalus, o norėta pasakyti mažiausios, prieinamiausios kainos.
2007 12 21 Literatūra ir menas išspausdino Laimanto Jonušio straipsnį Kaip žlunga, arba klesti, mūsų kalba. Autorius teigia: „... beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą. Tačiau daiktavardžiai, o kartu ir svetimžodžiai linksniuojami visose sintetinėse kalbose... Prie svetimvardžių jie prideda linksnių galūnes, ir dėl to nieko blogo neatsitinka“.

Pirmiausiai du pavyzdžiai, kaip „beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba“:
1) 2010 09 24 Generalinės asamblėjos politikas, skelbęs prelegentus, nemokėjo ištarti lietuviškai parašytos mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės; 2) 2006 12 08 LTV pranešė, kad Eurovizijos dalyvė mūsų Lina Jurevičiūtė prisiėmė asmenvardį Džoi, nes ten nemoka perskaityti jos pavardės.
Toliau dėl svetimvardžių linksniavimo. Dabar kas nori ir kada nori – linksniuoja, pvz.: LTV – Tamistis (estas, titre), Sarinenas (suomis, titre) ir kitos televizijos – Hamidas Karzajus, Kusašvilis, Valerijus Tichonenka, Viktoras Mirošničenka, Džernadzė, Andzejevskis, Pavarotis (italas, titre), bet Sossano (mot.); BTV – Dmitrijus Rupelis (slovėnas); LNK – prof. Dranekas, Kwasniewskis ir t.t. Kas nenori ir kai nenori – nelinksniuoja: LNK – nuo Paganini laikų rekl.; skambės Paganini ir Mocarto kūriniai rekl.; Viktor Stepanovič išlošė – Teleloto; Jaroslav Kaminski, Kielpinski; LTV toje pačioje laidoje vienas sako Tomaševski, visi kiti – Tomaševskis; Konstantin Kosačiov; LNK – Ostapenko (titre), bet Ostapenkai (2008 05 05) ir čia pat pasikvietė Ostapenko, 2008 04 21 Radžis, kiti Radži, Radži senelis ir čia pat Radžio; kitos televizijos – legenda apie Zaro (vok. von Saar), Sergej Boldyga, Sergej Krenickij, Jurij Šuleiko, Antoni Mikulskis, Andžejus Neman; naud. Aleksandrui Sacharuk, Uspaskich (kirčiuoti reikia Uspáskich, ne Uspaskìch);

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad ir rašyba šlubuoja. Pateiksime daugiau pavyzdžių: LTV – Lechas Valensa, čia pat Lechas Walensa ir Walesa (lenk. Wałęsa, l kietas, ę=en); LTV rašo Bušas, BTV 2008 08 07 Bušas; LNK 2008 05 14 ir 2008 08 07 Bushas; Bronislaw (lenk. Bronisław), čia pat Vaclav Stankevič LTV; Komarowski (lenk. Komorowski).

Tame pačiame straipsnyje L. Jonušys rašo: „Būtų dar geriau, jeigu televizija užsienietiškas pavardes ekrane visada pateiktų originalo rašyba – kartu žmonės girdėtų jas ištariamas, ir tai turėtų šviečiamąjį poveikį“. Išsipildė tik pirmasis jo pageidavimas – rašo originalo rašyba, deja, net artimiausių kaimynų pavardes su klaidomis, o nežinomų pavardžių, titre parašytų originalo rašyba, netaria, ir mes jų skambesio negirdime. O tai labai negerai!

VLKK pirm. I. Smetonienė straipsnelyje Fantazija ir tikrovė (Mokslo Lietuva 2010 11 21) teigia, kad V. Vaitkevičiūtės „…pateikti kaltinimai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei ir jos pavaduotojai, o kartu ir kažkokiai „naujajai“ kalbininkų kartai, neturi nieko bendra su tikrove. Kalbos komisija nėra keitusi vardų kirčiavimo normų, lygiai kaip ši instancija nėra atsakinga už autorės nurodytus kelis netaisyklingai sukirčiuotus reklamų tekstų (?) pavyzdžius (apie juos derėjo informuoti Valstybinę kalbos inspekciją)“. I. Smetonienė keitė bendrinių žodžių kirčiavimą. Teigė, kad ponas, ponia, miestas yra pastovaus kirčiavimo, o juk põnas (2), ponia (4), miestas (2), kad reikia kirčiuoti spausdìnti, ne spáusdinti, plg. kitus parūpinamuosius veiksmažodžius káldinti, sidinti, káltinti ir t.t.

Kodėl I. Smetonienė nė karto televizijos laidose neparodė visų VLKK narių ir nepasakė, kas už ką atsakingas. Jei komisija nekeitė kirčiavimo, tai turi viešai taisyti jau metų metais ausį rėžiančias ne tik kirčio, bet ir sintaksės bei leksikos klaidas. Reklamų tekstus į eterį turėtų leisti tik aprobuotus. Telefonu klausiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį J. Dautartą, kodėl keičiamos kalbos normos? Jis atsakė: „Mes apklausėme jaunąją kartą“. Jei remiamasi jaunąja karta, kur 10% beraščių, tai VLKK nereikalinga, nes nepajėgia apginti kalbos normų stabilumo, nors yra įsipareigojusi, ir neprieštarauja nieko nepagrįstai „jaunosios kartos“nuomonei. Ką veikia VLKK? Kieno lėšomis išleista „Reklama“? Kodėl I. Smetonienė užsiima nederančia reklama: internete visos VLKK vardu ragina nepirkti visuomenės labai gerai vertinamo V. Vaitkevičiūtės Tarptautinių žodžių žodyno, o pirkti Alma Littera žodyną?Ar čia nepainiojami privatūs ir viešieji interesai?

LR taiso niekus (vedėja S. Valuckaitė), arba taisymus pateikia diskusijų forma, nefilologai tokius taisymus sunkiai suvokia. Klaidas reikėtų taisyti televizijos ekrane:
Negerai, nevartokime: atstovauju bendrovę Sveikata.
Vartokime naudininką: atstovauju bendrovei Sveikata.

2010 12 07 LR pranešė du kartus, taip pat ir LTV, kad tarptautinė komisija vertino 70 valstybių penkiolikmečių žodinį, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Lietuvos penkiolikmečiai yra žemiau 65 valstybių vidurkio. Paskutinių trejų metų rezultatas yra nuopuolis: Švietimo ministras G. Steponavičius sakė, kad tokia padėtis ministerijos netenkina. Kodėl leista Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (pirm. P. Stundys) nekreipti dėmesio į visuomenės susirūpinimą dėl kalbos žalojimo? Juk jau išnorminta sintaksė, leksika, tartis ir kirčiavimas! Ko laukia komitetas!