Nacionalinės patentinės sistemos kūrimo dvidešimtmetis: kur mes esame ir kur einame?

Daiva Urbaitytė
Bendrųjų reikalų skyriaus
vyr. specialistė

Lapkričio 14-oji diena – neįtraukta į Lietuvos istorijos atmintinų dienų sąrašą, tačiau ji yra svarbi šalies intelektinės nuosavybės apsaugos sistemai, ypatingai verslui ir mokslo visuomenei, t. y. tiems žmonėms, kurie dalyvauja inovacinėje veikloje ir žinių ekonomikos kūrime, – teigia Valstybinio patentų biuro direktorius Rimvydas Naujokas.

Lietuvos patentų istorija prasideda 1922 m., tačiau lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis turi ne mažesnę patirtį. Tarpukario laikotarpiu Lietuva jau turėjo pagrindinius pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymus:

„Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymą“ (1928 m.), „Įstatymą prekių ženklamas saugoti“ (1925 m.), jos teritorijoje galiojo „Fabrikinių piešinių ir modelių nuosavybės teisės įstatymas“. Įdomu, jog Lietuvoje tuo laikotarpiu išradimus bei prekių ženklus registravo žymiausios JAV, Vokietijos, Prancūzijos verslo kompanijos. Iki 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje intelektinės kūrybos rezultatų apsauga nustatyta TSRS normatyviniuose aktuose.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę susirūpinta pramoninės nuosavybės apsauga, nes, pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) dirketoriaus R. Naujoko, „savas patentas kaip ir savas pinigas yra nepriklausomos valstybės suvereniteto atributas“. Netgi Sąjūdžio metu buvo grįžtama prie to paties klausimo: „Kokia išradimų apsaugos forma turėtų būti Lietuvoje?“ Dar 1989 m. Laikinasis kūrybinis kolektyvas parengė „Išradybos ir patentinės licencinės veiklos organizavimo Lietuvoje koncepciją ir įstatymo metmenis“.

1991 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Nacionalinę patentų tarnybą – Valstybinį patentų biurą (www.vpb.gov.lt). Tų pačių metų balandžio 21 d. VPB direktoriumi paskirtas Rimvydas Naujokas, kuris šiandien puikiai prisimena tuos 1990–1991 metų įvykius. Pasak Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje, Europos patentų organizacijoje ir ES Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių žeklai ir dizainui) Lietuvą atstovaujančio R. Naujoko, „išsikovojus ne-priklausomybę, Lietuvos Respublikoje tebegaliojo TSRS patentai ir autorystės liudijimai, t. y. dokumentai, veikiantys visoje TSRS teritorijoje“. Taigi, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, buvo ypač svarbu žengti drąsų žingsnį ir užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose valstybėse bei parodyti pasauliui, kad turime tokias pat galimybes plėtoti pramoninės nuosavybės apsaugą kaip ir kitos valstybės. Taigi buvo „žengti tik pirmieji nedrąsūs žingsniai“. Jau 1990 m. lapkričio mėn. LRV nutarimu „Dėl intelektinės techninės kūrybos rezultatų valstybinės apsaugos“ Mokslo ir studijų departamentui buvo pavesta formuoti bendrą Respublikos patentinę politiką, kurią nuo 2000 metų vykdo LR Teisingumo ministerija.

Per dvidešimt Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metų padaryta tikrai daug: įsteigti keturi pramoninės nuosavybės registrai, priimti visi intelektinės nuosavybės teisės aktai, ratifikuotos pagrindinės sutartys, galioja apie 6 000 patentų, 60 tūkst. prekių ženklų, apie 1 500 dizainų.

Žinoma, intelektinės nuosavybės apsaugos kelio 20-metis buvo toks pat vingiuotas, kaip ir pačios Lietuvos. Lietuvos mokslui ir verslui reikėjo persiorientuoti į išradimų apsaugą patentais, o ne autorystės liudijimais, bei sukurti nuo Maskvos nepriklausomą patentinės informacijos sistemą.

Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys teigia, jog „akivaizu, kad šiuolaikiniai reikalavimai, technologinė pažanga neaplenkia Valstybinio patentų biuro. Taigi nuo pat institucijos veiklos pradžios supanti tarptautinė aplinka suformavo tam tikrą institucijos kultūrą, požiūrį į pareiškėjų poreikį saugoti savo pramoninės nuosavybės teises ekonomiškai efektyviau, taikant paprastesnes procedūras“. Elektroninės valdžios technologijų plėtra tapo vienu iš pagrindinių VPB prioritetų planuojant savo veiklą. Jau prieš dešimtmetį pradėtos diegti automatizuotos paraiškų priėmimo, nagrinėjimo ir saugojimo technologijos suformavo technologinę aplinką, leidusią integruotis į Europos patentų tarnybos duomenų perdavimo sistemas. Sukurtos informacinės sistemos sudarė galimybę keistis duomenimis su Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijomis, Europos patentų tarnybų duomenų bazėmis. Nemokamos Lietuvos Respublikos patentų, Europos patentų, Prekių ženklų, Dizaino duomenų bazės tapo prieinamos pareiškėjams, mokslinininkams, studentams, verslo visuomenei. Labai svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikoje saugomos pramoninės nuosavybės išimtinės teisės tapo prieinamos užsienio suinteresuotiems asmenims naudojantis espa@cenet, RegisterPlus, Inpadoc, PatentScope ir kitomis informacinėmis sistemomis. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), Europos patentų tarnybos (EPT), ES Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) (OHIM), Europos Sąjungos Komisijos bei VPB tinklalapiuose yra pasiekiamas kiekvienas Lietuvoje ir visame pasaulyje apsaugotas technologinis sprendimas, ženklas ar grafinis vaizdas. Kitas žingsnis, kurį jau žengia Valstybinis patentų biuras, tai – visų atliekamų VPB veiksmų pasiekiamumas elektroninėje erdvėje iki 2014 metų. Patentinių ir kitų paraiškų elektroninis padavimas, prašymų, apeliacijų ir protestų elektroninis priėmimas ir nagrinėjimas yra svarbiausi iššūkiai, kurie lemia VPB veiksmus diegiant naujas informacines sitemas bei technologijas. Išorės paslaugų tobulinimas, žinoma, lemia ir VPB vidaus procesus – naujos kokybės, veiklos efektyvumo paieškas. Viena iš priemonių veiklos efektyvumui ir kokybei didinti yra visiškas dokumentacijos srauto automatizavimas, elektroninio dokumento naudojimas, elektroninio parašo įdiegimas.

Teisingumo ministerijos viceministras Gytis Andrulionis pažymi, kad nors Valstybiniam patentų biurui 2011 m. sukaks tik 20 metų, pati sistema pradėta kurti 1922 m. LR Vyriausybės programos ketvirtos dalies nuostatose numatyta iki 2012 m. sustiprinti valstybinį pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografiją) apsaugos įteisinimą. Įgyvendinant šias nuostatas buvo parengti ir šiuo metu Seime svarstomi teisės aktų projektai, kuriais siekiama palengvinti patentinių patikėtinių paraiškų padavimo ir patentų išdavimo procedūras, taip pat inicijuoti teisės aktų pakeitimai, sudarysiantys sąlygas modernizuoti prekių ženklų registravimo procedūras. Siekdama skatinti patentuoti bei palengvinti mokesčių naštą išradėjams ir dizaineriams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2000 m. nustatė 50 proc. mokesčių nuolaidas pavieniams išradėjams ir dizaineriams, išradimus ir pramoninį dizainą registruojantiems savo vardu.

Plėtojant inovacijų plėtrai palankią aplinką, skatinant verslą ir mokslo institucijas registruoti pramoninės nuosavybės objektus, šiais metais inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kuriais siūloma išplėsti mokesčių lengvatas ir nustatyti mažesnius mokesčius už tam tikrus veiksmus, įteisinant pramoninę nuosavybę.

Vykdant ekonominę reformą ir einant į rinkos ekonomiką labai svarbu turėti stiprią pramoninės nuosavybės objektų, ypač išradimų, apsaugą. Vyrauja nuomonė, kad gerai išplėtota patentinė sistema nenaudinga besivystančioms šalims, nes visi jos privalumai tenka užsienio kapitalui. Daug pavyzdžių šią nuomonę paneigia. Pavyzdžui, 1975 m. Taivanui modernizavus savo patentinius įstatymus, ėmė sparčiai augti užsienio bei nacionalinių patentų paklausa, didėjo eksportas. Į Lietuvą po ilgalaikės okupacijos dėl ribotų gamtinių išteklių net ir šiandien nuolat įvežamos naujos technologijos, padedančios plėtoti į eksportą orientuotas ūkio šakas. Tai viena iš klestinčios ekonomikos sąlygų, kuria reikia vadovautis siekiant išvengti skaudesnių krizės padarinių.

1992 m. gegužės 20 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 362 užtikrino tarybiniais laikais įgytų teisių į išradimus, prekių ženklus, pramoninį dizainą tęstinumą nepriklausomoje Lietuvoje.

Lietuvos Respublika jau 1992 m. tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nare. 1993 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymą, 1994 metais Patentų įstatymą, o tų pačių metų vasario 21 d. Lietuva prisijungė prie Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. 2009 metais sukako 15 metų nuo Paryžiaus Konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje, bei 5 metai, kai Lietuva tapo visateise Europos patentų konvencijos (EPK) nare. Daugiau nei prieš 100 metų pasirašyta Paryžiaus konvencija išlieka pamatiniu ir reikšmingiausiu susitarimu plėtojant bei skatinant intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

1997 m. Lietuvos Respublika tapo Nicos sutarties dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti nare. Šie metai buvo ypatingi ir tuo, kad VPB buvo paduota 25-tūkstantoji prekių ir paslaugų ženklų paraiška. 1999 m. Lietuvos technikos bibliotekoje įkurtas Patentinės informacijos centras. 2000 m. Valstybiniame prekių ir paslaugų ženklų registre buvo įregistruotas 40-tūkstantasis prekių ženklas. Sunku pasakyti, ar tai iškalbingi skaičiai, tačiau po jais slepiasi nuoširdus VPB specialistų darbas kuriant pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą.

2003 m. VPB paduota 2500-oji patentinė paraiška. 2004 m. gruodžio 1 d. Lietuvai tapus EPK nare, Europos patentų tarnyba (EPT) išduoda Europos patentus, pareiškėjo pasirinkimu galiojančius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos patentų organizacijos šalyse narėse: visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Islandijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Lichtenšteine, Monake, Norvegijoje, San Marine, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje. Europos patentų sistemoje dabar dalyvauja 38 šalys narės. Šiuo metu deramasi dėl Europos patentų sistemos išplėtimo į Maroką.

Nors patentinės informacijos sistema ne mažiau svarbi kaip ir teisių užtikrinimas, bet gerai veikiančioje registracijos sistemoje labai svarbus yra pramoninės nuosavybės objektų savininkų teisių užtikrinimas.

Pasak Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės, „stipri intelektinės nuosavybės apsauga yra šalies ekonominio vystymosi pagrindas“. Viena iš sudėtingiausių šiuolaikinio vystymosi problemų yra ta, kad verslas suinteresuotas vykdyti inovacinę veiklą tik tiek, kiek paskui tai taps jo išimtine nuosavybe. Tai apima svarbius mokslo darbus. Galime daryti išvadą, kad inovacijų apsaugos įrankis, užtikrinantis nuosavybės (išimtinę) teisę, yra patentas, galintis tapti sudėtine dalimi siekiant įgyvendinti verslo tikslus.

Šalies prioritetas: aukštųjų technologijų kūrimas ir jų pritaikymas verslo srityje?

Nors šalies valdžia teigia, kad aukštųjų technologijų kūrimas ir jų pritaikymas verslo srityje yra jos prioritetas, ūkio analitikai jau ne vienerius metus kalba apie inovacijų sektoriaus skurdumą. Svarbu sukurti sistemą, skatinančią aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas patentuoti komercinę ar strateginę reikšmę turinčius išradimus ir savo jėgomis arba su partneriais juos komercializuoti. Deja, licencijavimo ir technologijų perdavimo srityje Lietuva neturi gilių tradicijų. Po II pasaulinio karo atsirado visiškai naujas požiūris į pramoninės nuosavybės teises ir patentavimą. Išradimas buvo saugomas išduodant autorystės liudijimą, o su apsauga susijusios teisinės priemonės neleido išradimams ir kitoms pramoninės nuosavybės teisėms rinkoje dalyvauti kaip prekėms. Per 50 metų trukusią planinę ekonomiką, konkurencija ir mintys apie inovacijas buvo slopinamos. Daugeliu atvejų, pramoninės nuosavybės naudojimo teisę turėdavo valstybė, bet ne konkretus išradėjas, kuris tuos išradimus sukūrė. XXI amžiuje požiūris į licencijavimą pamažu pradėjo keistis. Beveik 80 proc. visų techninių sprendimų atskleidžiama patentuose. Todėl labai svarbu, kad įmonės apie techninius sprendimus turėtų kuo daugiau žinių, kad būtų galima gauti kuo naudingesnės informacijos. Daugeliu atvejų informacija apie pramoninę nuosavybę skelbiama oficialiuose biuleteniuose ir išradimų aprašymuose – tai gali būti lemiamas veiksnys formuojant įmonės komercinę politiką. „Patentinės švaros“, dar vadinami „patentinio grynumo“ tyrimai daugiausia atliekami norint sužinoti, ar nėra kliudančių patentų, kai norima produkciją eksportuoti į kitas šalis arba ją parduoti savo šalies rinkoje.

Minint nacionalinės patentinės sistemos sukūrimo dvidešimtmetį, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai sukūrė ne kažkokios elektrą varančios jėgainės, ne specialūs įrenginiai, o šios sistemos dalyviai. Per 20 metų sukurta sistema susideda iš trijų „kolonų“:

AIPPI Lietuvos grupės prezidentas Marius Jakulis Jason:

1993 metais kaip savarankiška organizacija buvo įsteigta „Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos“ (sutrumpintai AIPPI) Lietuvos grupė, vienijanti visus, suinteresuotus intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos tobulinimu, dirbančius intelektinės ir patentinės teisės srityse bei besidominčius intelektinės nuosavybės apsaugos problemomis.

Grupė aktyviai dalyvavo tobulinant intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, teikė pasiūlymus dėl įstatymų taikymo, ruošiant intelektinės nuosavybės apsaugos santykius reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisinius aktus, taip pat Lietuvos Res-publikos prisijungimo prie tarptautinių konvencijų klausimais.

AIPPI Lietuvos grupė kartu su Valstybiniu patentų biuru suorganizavo tris Baltijos Pramoninės nuosavybės apsaugos konferencijas 1995, 2001 ir 2007 metais bei aktyviai dalyvavo kitų Baltijos šalių AIPPI grupių organizuojamose konferencijose.

Šiuolaikinės visuomenės poreikiams patenkinti neužtenka natūralių išteklių, todėl ieškoma naujų rezervų, kurie sukuriami pasitelkiant žmogaus intelektą. Šį tikslą ir padeda įgyvendinti intelektinė nuosavybė.

Tai, ką turėjome vakar, turime šiandien, o ką turime šiandien, turėsime ir rytoj.