MOKSLASplius.lt

Dar vienas žingsnis į aukštųjų technologijų ateitį

 

UAB „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius, ūkio ministras Dainius Kreivys, Vokietijos ambasadorius Hans Peter Annen ir kiti asmenys eina įkasti simbolinės kapsulės, žyminčios naujojo centro statybos pradžiąGera žinia iš Visorių: ten įsikūrusiame informacinių technologijų parke pradėtas statyti saulės elementų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras. Į tam skirtą vietą nuleista simbolinė kapsulė su tekstu ir linkėjimais ainiams apie šios toli gražu ne eilinės statybos pradžią – ji žymi aukštųjų technologijų naują žingsnį „Santaros“ slėnio verslui skirtoje teritorijoje. „BOD Group“ kompanijų grupė pradėjo 10 tūkst. m2 ploto aukštųjų technologijų tyrimo centro ir gamyklos statybą, iki 2012 metų į šį projektą bus investuota 150 mln. litų, iš jų pusę sudarys 2007–2013 m. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšos (pagal balandžio 10 d. sutartį su Ūkio ministerija). Kitą pusę lėšų sudarys „BOD Group“ bendrovių pinigai.

Iškilmingą 2010 m. lapkričio 24-ąją šalia statybos aikštelės, kur visą laiką dirbo poliakalė, iškilo didžiulė palapinė, turėjusi apsaugoti – jei prapliuptų lietus – iškilmės dalyvius ir svečius. Taip galėjo atrodyti Vytauto ir Jogailos vadavietės 1410 m. liepos 15-osios ankstyvą rytą prieš prasidedant Žalgirio mūšiui – tokią asociaciją kėlė palapinė, bent jau žvelgiant iš tolo. Už šį istorinį nuokrypį gal derėtų atsiprašyti, bet 2010-aisiais juk minėtos Žalgirio mūšio 600-osios metinės, tad istorinės asociacijos peršasi pačios.

Vis dėlto aprašomas vyksmas Visoriuose orientuoja ne į praeitį, kokia šlovinga bebūtų, o į ateitį, ir tai esminė to įvykio prasmė. Klojamas pamatas naujoms aukštosioms technologijoms Lietuvoje. Įvykio svarba gerai suvokta ir tai patvirtina svarbiausi dalyviai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hans Peter Annen, Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, tuometinis Vilniaus meras Vilius Navickas, saulės elementų gamyklos ir technologijų tyrimų centrą statančių bendrovių savininkai ir vadovai, „Centrotherm Photovoltaics“ bendrovės iš Vokietijos atstovai.

Pirmiausia vis dėlto reikėtų pristatyti didžiausią viso šio įvykio „kaltininkę“ – diskų gamybos kompanijų grupę „BOD Group“, kuri ir ėmėsi šios statybos. Pasak „BOD Group“ vadovo, bendrovių „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ steigėjo Vidmanto Janulevičiaus, tai buvo diena, žyminti naują etapą ir „BOD Group“ veikloje. Šiai veiklai jau 12 metų, „BOD Group“ kompanijų grupėje ligi šiol veikė devynios įmonės, o nuo šiol prisijungia dar dvi – „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Ramutis Simas Petrikis ir šios asociacijos inovacijų ekspertas Paulius Zaicevas

Kodėl būtent ši verslo grupė ryžosi investuoti į saulės energetikos sritį? Pirmiausia todėl, kad kompanijų grupę sudarančių modernių įmonių vadovai gerai jaučia ateities technologijų perspektyvas. Jų planuose saulės energetikai tenka ypatinga vieta. V. Janulevičius priminė keletą skaičių: pasaulyje per metus sunaudojama 12 TWh (teravatvalandžių) energijos, iš kurios tik 0,4 proc. tenka saulės energetikai. Vadinasi, beveik visiškai nedirbti energijos dirvonai, laukiantys savo įdirbėjų. Mažai kas iš ateities pranašautojų abejoja, kad prasidės saulės energijos įsisavinimo bumas. Štai amerikiečiai, šių perspektyvų tyrinėtojai, mano, kad 2050 m. iš saulės energetikos JAV bus gaunama 60 proc. visos energijos, kuri tuo metu bus naudojama. Europiečių skaičiavimai kiek santūresni, bet saulės energetikai Senajame žemyne 2050 m. jie skiria 50 proc. iš visos, kuri tuo metu bus gaminama ir sunaudojama.

 

Kitaip tariant, žmonija saulės energijos įsisavinimo ir naudojimo srityje vis dar gyvena kūdikystės laikus. Jeigu Lietuva išties yra inovatyvi ir drąsi šalis, kaip kad bando mus įtikinti Lietuvos įvaizdžio strategai, tai saulės energetika kaip tik ir galėtų būti puiki proveržio erdvė. Tuo labiau, kad šiai energetikos rūšiai jokių ypatingų žaliavų nereikia, užtenka tam tikrais būdais paruošto monokristalinio silicio, kitaip tariant, smėlio, iš kurio ir gaminami saulės elementai. Vis dėlto nereikėtų pernelyg pasiduoti euforijai: kristalinio silicio gaminimo technologija pakankamai brangi, todėl intensyviai ieškoma, kaip saulės elementų gamybai pritaikyti pigesnes ir patogesnes medžiagas.

V. Janulevičius priminė Šiauliuose veikusią mikroelektronikos gamyklą „Nuklonas“, kur prieš 30 metų buvo pradėti gaminti pirmieji saulės elementai Lietuvoje. Tvirtinama, kad jie buvo panaudoti ir daugkartinio naudojimo kosminiame laive „Buran“. Jau tada Lietuvos mokslininkai pradėjo labai novatoriškus tyrinėjimus, bet žlugus Sovietų Sąjungai pasibaigė ir sąjunginės reikšmės įmonių istorija. Nutrūko kai kurie reikšmingi moksliniai tyrimo darbai ir technologijų tobulinimas. Fotoelektros reiškinių tyrinėjimai buvo tęsiami Puslaidininkių fizikos institute ir kitose mokslinėse institucijose, ir tai padėjo išsaugoti tam tikrą dalį įgyto potencialo. Šiuo metu juo ir bandoma pasinaudoti.

Per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus pavyko sukaupti ir naujos mokslinės bei technologinės patirties. Iš devynių procesų, kurie naudojami šiuolaikinėje saulės elementų gamyboje, net keturis atminties diskų gamyboje taiko V. Janulevičiaus vadovaujama bendrovė. Visa tai teikia drąsos Lietuvos gamybininkams ir mokslininkams, o be drąsos ryžtis visai naujai gamybos rūšiai nėra taip paprasta.

Jei ne valstybės pagalba, net ir geriausių norų ir drąsos būtų per maža. „BOD Group“ įmonių grupės narėms iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų skirtos nemenkos lėšos. Spaudoje skelbta, kad bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ per ES paramą užsitikrino beveik 45 mln. litų. Investicijoms žadama pasiskolinti 55–65 mln. litų. Dar į 15 mln. litų pretenduojama per klasteriams skiriamą paramą. Manoma, kad po septynerių metų investicijos atsipirks. Be šios paramos įmonių grupės įdėtos lėšos atsipirktų per beveik dvigubai tiek laiko, tad vargu ar kuri įmonė susiviliotų pradėti tokią statybą.

Naujasis saulės energijos technologijų centras statomas pagal tarptautinės inžinerijos konsultacijų bendrovės „Sweco“ padalinio Lietuvoje atliktus projektavimo darbus.

Sėkme laikytina ir tai, kad pavyko sudominti didžiausios pasaulyje Vokietijos saulės elementų gamybai skirtos įrangos bendrovę „Centrotherm Photovoltaics“, kuri sutiko Vilniuje kurti dar vieną savo tyrimų centrą. Ligi šiol ši bendrovė savo tyrimų centrus turėjo JAV, Vokietijoje, Malaizijoje ir Kinijoje. Visoriuose įsikurs penktasis Vokietijos bendrovės sertifikuotų tyrimų centras. Visoriuose vyks saulės energetikos mokslinių tyrimų ir naujų technologijų tobulinimo paieška. „BOD Group“ įmonių vadovas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras, prof. Vytautas Landsbergis ir ūkio ministras Dainius Kreivys, saulės elementų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centro statybų pradžios renginyje; dešinėje Vokietijos ambasadorius Hans Peter Annen

Jeigu žiemos sąlygos leis Visoriuose sėkmingai atlikti numatytus pamatų klojimo ir nulinio ciklo statybos darbus, naujos gamyklos ir tyrimų korpusas turėtų būti užbaigtas iki 2011 m. liepos mėnesio. Tada bus montuojamos technologinės linijos. Vėliausiai 2012 m. vasarį naujos gamyklos sertifikuoti saulės elementai turi pasiekti užsakovus. V. Janulevičius optimistas ir įsitikinęs, kad pirmąją saulės elementų produkciją gamykla pradės gaminti jau 2011 m. lapkritį arba gruodį. Tad kita šventė jau vyks ne palapinėje, bet po stogu naujajame eksperimentiniame saulės elementų gamybos ir tyrimų centre.

Visoriuose bus gaminami trečios kartos saulės elementai, kurie šiuo metu gaminami tik moderniose Norvegijos, Vokietijos ir JAV įmonėse. Lietuva taps pirmąja tarp Baltijos ir Vidurio Europos valstybių, kur bus pradėta trečios kartos saulės elementų gamyba.

Gera proga priminti, kad pirmieji 4 proc. efektyvumo saulės elementai buvo sukurti Bell laboratorijoje daugiau kaip prieš pusšimtį metų. Deja, skirtingai nuo kitų puslaidininkių prietaisų, kurių charakteristikos kas porą metų buvo gerinamos dvigubai, saulės elementų tobulinimas kažkodėl sustojo. Per pusšimtį metų jų efektyvumas saulės spindulinę energiją verčiant į elektrą padidėjo maždaug keturis kartus. Dabartinių komercinių saulės elementų efektyvumas yra apie 15 proc., eksperimentinių – apie 20 proc., o fizikiniuose tyrimuose taikant daugiasandūrinius puslaidininkius pavyko pasiekti apie 30 proc. efektyvumą. Suprantama, kad tokia padėtis nieko negali tenkinti. Tas pat pasakytina ir apie saulės elementų dabartinę kainą, kuri tenkina toli gražu ne visus saulės energijos naudotojus.

Realybė tokia, kad iš kristalinio silicio plokščių gaminami pirmosios kartos saulės elementai šiuo metu sudaro daugiau kaip 90 proc. pasaulinės fotovoltinių saulės elementų rinkos, o 70 proc. fotoelektrinių keitiklių kainos sudaro kristalinio silicio kaina. Silicio technologijos patikimai įsisavintos, bet brangiai kainuoja silicio išvalymas nuo priemaišų. Visai natūralu, kad pasaulyje telkiamos pastangos silicį pakeisti kitomis medžiagomis, taip pat ir organinėmis. Kinai saulės elementų gamybai plačiai taiko amorfinį silicį, bet ši technologija turi trūkumų: elementų našumo koeficientas gerokai nusileidžia iš kristalinio silicio pagamintiems elementams, be to, amorfinio silicio pagrindu pagaminti elementai greičiau „sensta“, ypač pradiniu veikimo etapu, dėl to mažėja jų efektyvumas.

Antros kartos saulės elementų kūrėjai pradėjo piginti gamybą vietoj silicio pradėję naudoti pigesnes medžiagas, pavyzdžiui, iš vario, indžio, galio ir seleno junginio (CuInGaSe2). Taip pavyko sukurti plonasluoksnius saulės elementus. JAV nacionalinė atsinaujinančios energijos šaltinių laboratorija pranešė iš šio junginio pagaminusi saulės elementą, kurio efektyvumas buvo beveik 20 proc. Tokį efektyvumą ligi tol pavykdavo išgauti iš geriausių silicio elementų. Laboratoriniai laimėjimai dar nereiškia proveržio masinėje gamyboje, tačiau dvi Vokietijos bendrovės ilgai nelaukdamos ėmėsi masinės apie 0,5 m2 ploto ir apie 15 proc. efektyvumo CuInGaSe2 saulės elementų gamybos.

Neseniai pranešta, kad „Boeing“ kompanijos dukterinė bendrovė „Spectrolab“ sukūrė naujus saulės elementus C3MJ+, kurių konversijos efektyvumas 39,2 proc., ir bus pradėta masinė jų gamyba. Pasaulis nestovi vietoje.

Visoriuose, kaip minėta, fotoelektronikos gaminių technologinėse linijose bus gaminami trečios kartos saulės elementai jau pagal išbandytas užsienio technologijas. Spaudoje teigta, kad šios kartos elementai turėtų būti plonasieniai, gaminami iš nebrangių, stabilių ir aplinkai atsparių medžiagų. Visą įrangą, kuri reikalinga gaminti trečios kartos saulės elementus, vilniečiai pirks iš „Centrotherm Photovoltaics“ bendrovės. Simbolinė kapsulė su laišku būsimoms kartoms įleidžiama į jai skirtą vietą

Kokios konkrečios technologijos bus naudojamos Visorių gamykloje? Kuria kryptimi manoma mažinti saulės elementų gamybos kainą? Šiandien nėra paprasta atsakyti, įmonės statybos pradžios renginyje apie tai nebuvo kalbėta. Iš literatūros aiškėja, kad trečioji saulės elementų karta pasaulyje apima daugiasandūrinius, polimerinius, molekulinius, organinius ir kvantinius saulės elementus. Kokiu pagrindu bus gaminami saulės elementai per gamyklos ir tyrimų centro statybos pradžios renginį nebuvo kalbėta, tad ir mes šios potemės toliau neplėtosime. Galima neabejoti dėl vieno: ši gamybos šaka gali būti sėkminga tik sukūrus solidžią mokslo tyrimų bazę. Būsimųjų kartų fotoelektros elementų technologijoms sukurti reikės fundamentinių tyrimų įdirbio, pritaikyti naujas žinias iš chemijos, fizikos ir medžiagotyros. Šis potencialas Lietuvoje yra, tad būsimajame tyrimų centre Lietuvos mokslininkai turės kur pritaikyti savo žinias ir gebėjimus. Gamybos technologijos bus nuolat tobulinamos, kadangi teks konkuruoti su geriausiais šios produkcijos gamintojais pasaulyje.

Maždaug 25 tūkst. m2 ploto statinių komplekse veiks trys įmonės, kuriose bus gaminami saulės elementai ir iš jų renkami moduliai, bus atliekami saulės energetikos moksliniai ir technologijų tobulinimo darbai. Į kompleksą bus perkelta ir „BOD Group“ įmonių grupės valdoma optinė skaitmeninių laikmenų gamybos ir platinimo įmonių grupė.

Pirmos saulės elementų gamybos linijos pajėgumas – 60 MW. Numatyta, kad „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ bendrovės Visorių parke vykdys eksperimentinę gamybą, atliks saulės elementų technologinius tyrimus, o bendrovė „ViaSolis“ iš pagamintų saulės elementų rinks energetinius modelius. 2015 m. planuojama pasiekti saulės elementų gamybos 415 mln. litų apyvartą, šių gaminių eksportas turėtų viršyti 95 proc. ribą. Numatyta, kad 2013 m. Visoriuose bus paleista antra saulės elementų gamybos linija. Paruošti projektai, jei pavyks įgyvendinti, 2016–2018 m. užtikrintų 1,6 mlrd. litų eksporto apimtis.

Naujų technologijų kūrėjų pastangos nukreiptos į tai, kad vis dar brangi fotoelektra taptų konkurentiška tradiciniais būdais gaminamai elektrai. Spaudoje pateikiamos prognozės, kad Pietų Europos šalyse tai gali būti pasiekta jau po metų ar dvejų, Lietuvos platumose tikėtina apie 2018–2020 metus. Bet kuriuo atveju galima neabejoti, kad saulės energetikai priklauso didelė ateitis, tarptautiniai ekspertai numato, kad per artimiausius penkerius metus saulės energijos technologijų paklausa išaugs maždaug 2,5 karto.

Pabaigai dar keli žodžiai apie Visorių informaciniame parke „Santaros“ slėnis numatytus darbus. Jau šių metų sausį į slėnį turėtų įsikraustyti aukštųjų technologijų bendrovė „Viltechmeda“, iki 2012 m. Visoriuose įsikurs biotecnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, bendrovės „Intersurgical“ ir „Sicor Biotech“. Tai aukštųjų technologijų įmonės. Valstybė iš ES Struktūrinių fondų šiam slėniui skiria 500 mln. litų. O viskas prasidėjo nuo Matematikos ir informatikos instituto, kuris į šią vietą atsikraustė 1986 m. ir pradėjo plėtoti su informacinėmis technologijomis susijusią mokslinę veiklą. 1988 m. pradėjo kurtis informacinių technologijų įmonės, o 2002 m. buvo įsteigta VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“, 2009 m. rugsėjį verslo plėtros projektams Visoriuose buvo suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. Prasidėjo aukštųjų technologijų įmonių statybos. Po kelerių metų šios dar neseniai atokios Vilniaus vietos nepažinsime.

 

Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Vidmantai, Visorių informaciniame technologijų parke pradėta saulės elementų tyrimų ir gamybos centro statyba, naujame saulės technologijų klasteryje įsikurs didžiausias pasaulyje saulės elementų gamybos tobulinimui skirtos įrangos „Centrotherm Photovoltaics“ bendrovės tyrimų centras. Ar nenutiks taip, kad turint puikius užsienio partnerius, Lietuvos mokslininkų pastangos taps nelabai reikalingos? Konkurencinėje kovoje mokslininkai gali pralaimėti prieš didesnę šios veiklos patirtį turinčias bendroves, juk verslas sentimentų neturi. Tik ar to norime?

Vidmantas Janulevičius. Iš tiesų toks nuogąstavimas nėra be pagrindo. Mano požiūris štai koks: mes paimsime visa, kas geriausia iš užsienio partnerių, bandysime pakelti mūsų gamybininkų ir mokslininkų lygį, jeigu jis šiandien nėra toks, kokio mums reikia. Juk kaip yra sporte: jeigu iš užsienio kviečiamas labai geras žaidėjas, tai ne tik tam, kad gerai žaistų, bet ir tam, kad iš jo mokytųsi mūsų sportininkai – norima greičiau pasiekti geriausių pasaulio komandų lygį. Tas pats ir gamyboje. Tik pasiekę geriausių Europos įmonių lygį galime toliau veržtis į priekį. Tą patį darė Pietryčių Azijos ir kitų Azijos kraštų mokslas ir pramonė, taip pat turime elgtis ir mes.

Taigi „Mokslo Lietuvos“ pareikštą nuogąstavimą suprantu, bet tik tokiu keliu eidami Lietuvos mokslininkams galėsime suteikti galimybę dirbti su geriausia pasaulio mokslinių tyrimų aparatūra, prieiti prie užsienio partnerių duomenų bazių, naudotis naujausiais šios srities atradimais. Tik taip galėsime žengti į priekį – ar tai ne didžiausias mūsų siekis? Turėti tvirtą pagrindą po kojomis, užsilipus aukščiau, negu ligi šiol galėjome, pažvelgti į savo ir partnerių tolesnės veiklos perspektyvas – tai būtų didžiausias mūsų laimėjimas. Bendrovė „Centrotherm Photovoltaics“ – viena iš neabejotinų saulės elementų tyrimų lyderių pasaulyje. Tai, kad galėsime bendradarbiauti su geriausiu partneriu – jau savaime didelė sėkmė mūsų mokslininkams. Tik reikia sumaniai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

ML. Labai svarbu palaikyti, padrąsinti Lietuvos mokslininkus, nes jie gabūs ir ligi šiol turėtomis sąlygomis išties nemažai pasiekė, o gavę didesnį palaikymą ir galimybių dar labiau atsiskleis.

V. Janulevičius. Pritariu. O kad atsiveriant naujoms perspektyvoms mes visi bendromis jėgomis kilsime, man taip pat nekyla abejonių. Gavę daugiau žinių, įgiję naujos patirties, mūsų žmonės galės geriau dirbti ir uždirbti. „Centrotherm Photovoltaics“ tyrimų centre dirbs tik trys vokiečiai, o iš viso bus 300 darbuotojų. Mokytis į Vokietiją jau išsiuntėme tris magistrantus, kurių studijas iš dalies remia Vokietijos vyriausybinis fondas, kitą dalį išlaidų apmokame mes. Kvietėme teikti paraiškas inžinieriams medžiagotyrininkams ir technologams, atsiliepė vienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir du Kauno technologijos universiteto magistrantai, kurie šiuo metu tęsia mokslus Vokietijoje. Tobulintis siųsime ir daugiau savo būsimųjų darbuotojų.

ML. Visada turite naujų planų, esate naujovėmis „degantis“ vadovas. Gamybininkai dažniausiai yra itin pragmatiški, o Jūs neslepiate savo entuziazmo. Ar niekad nenusiviliate, kai geriems sumanymams tenka prasilenkti su gyvenimo realybe?

V. Janulevičius. To būna kiekvieno žmogaus gyvenime: pavargsti nuo gyvenimo tempo, nuolatinio „pramušinėjimo“ lyg ir savaime suprantamų dalykų. Labai vargina, kai atsimuši į neįveikiamą seno mąstymo sieną. Daugeliu atvejų mes, modernių įmonių vadovai, žengiame truputį priekyje, todėl nuolat tenka susidurti su įvairiais biurokratiniais trukdžiais ir barjerais, daugiausia psichologinio pobūdžio. Jeigu būtų sutvarkyti žemės įstatymai ir statybų reglamentai plyno lauko investicijoms, tada dėl ypatingos svarbos statybos statuso nereikėtų „pramušinėti“ sprendimų.

Visa tai išvargina daugiausia ir pradedi galvoti: kam čia turiu plėšytis, mėginti galva pramušti sieną, jei gali išvažiuoti, įmonę statyti kitoje šalyje ir be didesnio vargo tuos pačius ar net geresnius rezultatus pasiekti... Bet gyventi užsienio šalyje su šeima man būtų visai neįdomu. Noriu gyventi tik savo šalyje ir nelaukiu pensijos: kol būsiu gyvas ir sveikas, noriu dirbti, tegu kartais ir labai nelengvai. Nėra kito pasirinkimo, reikia keisti Lietuvą, kad ji būtų visiems mielesnė, patogesnė ir jaukesnė gyventi. Jeigu mes to nepadarysime, tai kaip reikės gyventi mano dukrai? Ji taip pat atėjo į šios dienos renginį.

ML. Kas šiuo metu, į žemę įkasus naujos įmonės statybos pradžią simbolizuojančią kapsulę, Jums aktualiausia, kelia didžiausią rūpestį?

V. Janulevičius. Svarbu, kad žiema nebūtų labai rūsti, nes reikia lieti pamatus, išeiti iš nulinio ciklo darbų. Paskui surinkinėsime gelžbetonines konstrukcijas ir tokių sunkumų jau nekils. Todėl pageidautina, kad iki vasario nebūtų didesnių šalčių.

ML. Gal pavėlavote su pamatų liejimo ir nulinio ciklo darbais, reikėjo rugsėjį pradėti?

V. Janulevičius. Savivaldybė nesugebėjo greičiau išduoti leidimo statybų pradžiai. Teko derėtis, rinkti parašus, įrodyti būsimos gamybos poveikio aplinkai atitikimą reikalavimams ir daugybę kitų dalykų. Štai visi tie derinimai, įrodinėjimai labiausiai alina, neleidžia atsidėti gerokai sudėtingesniems uždaviniams spręsti. Tad greičiau pradėti statybos darbus tiesiog fiziškai neturėjome galimybių.

Mokslo Lietuva. Tai, ką ligi šiol matydavome reklaminiuose filmukuose apie Visorių informacinių technologijų parko ateitį, jau pradėta praktiškai įgyvendinti. Kaip visa tai vertinate iš mokslo perspektyvos?

R. S. Petrikis. Sakyčiau, kad Lietuvos mokslas neegzistuoja uždaroje erdvėje, nėra atskirtas nuo kitų šalių mokslo, bet yra visa aprėpiantis, integruojantis ir kitų kraštų pažangą. Savo mokslą tik vadiname Lietuvos mokslu. Iš tikrųjų Lietuvos mokslas šiandien yra tas mokslas, kuris gali teikti mūsų šaliai naujus laimėjimus, nešti pažangą ir naudą. Labai daug kalbama apie mūsų mokslo lygį, įvairius kitus dalykus, o juk svarbiausias dalykas – tai mokslo teikiami rezultatai, nauda, efektyvumas. Tai gali būti pažinimą plečiantys fundamentiniai ar technologijų tyrimai, bet galutinis siekis – tos veiklos rezultatyvumas.

Lietuvos mokslininkai turi gerų galimybių glaudžiau bendradarbiauti su kitų šalių mokslu. Esame Europos Sąjungos nariai, tad turime veikti erdvėje, kurioje yra 500 mln. gyventojų. Lietuvos vardas taip pat šioje Sąjungoje turi rasti jam deramą vietą. Neturime užsidaryti savo siauroje erdvėje ir dejuoti, kad mums neduodama to ir ano, bet privalome atrasti savo galimybes, jas atskleisti ir įgyvendinti. Turime visas teisines prielaidas toms galimybėms įgyvendinti, bet tam reikia aktyvumo, veiklos ir bendradarbiavimo su partneriais. Saulės energetika kaip tik yra labai geras pavyzdys, kur pavienis mokslininkas ir verslininkas nieko negali padaryti. Tai sritis, kur reikalingos integruotos pajėgos. Labai gerai, kad pradėjome bendradarbiauti su Vokietijos partneriais. Turime bendromis jėgomis atlikti mokslinius tyrimus, kurti ir diegti naujas technologijas. Neturime užsidaryti savo kiaute, bet privalome integruotis į tarptautines programas, imtis bendrų problemų gvildenimo.

ML. Šiandien jau esame pakankamai atviri pasauliui?

R. S. Petrikis. Toli gražu ne. Tam tikri globalizacijos aspektai mus baugina. Iš dalies tai suprantama.

ML. Visos pasaulio valstybės stengiasi apsaugoti savo interesus – ūkinius, gamybinius, ekonominius, politinius, taip pat ir mokslinius. Tai visai natūralu. Ir tie interesai ginami ne visada atvirais ir skaidriais būdais. Veikti šioje atviroje erdvėje mes neturime lygių galimybių, esame ne tos svorio kategorijos.

R. S. Petrikis. Todėl mes ir turime apčiuopti, atrasti tas svorio kategorijas, kuriose esame stiprūs. Lietuvos krepšininkai sugebėjo savo vietą rasti pasaulinėje šios sporto šakos erdvėje. Taip pat ir moksle turime telkti savo pastangas ten, kur galime pasireikšti.

ML. Pradėtoji statyti saulės elementų gamybos įmonė su mokslinių tyrimų centru, jeigu pavyks sutelkti geras mokslininkų pajėgas ir jeigu remsis integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) įdirbiu, turės geras perspektyvas. Bet reikia strategiško mąstymo, ne vien savo pačių interesų lygmeniu. Tam reikia stiprios antreprenerystės (įmonių vadybos), o Lietuvoje tai dar tik teoriniai apmąstymai, bandant suvokti tarptautinę patirtį. Be europietiško požiūrio į verslininkystę, be novatoriškumo, tolerancijos rizikai, sugebėjimo įžvelgti, kur glūdi galimybės, nieko gero nebus. Šiandien pats verslininkystės procesas mums išlieka aktuali mokslinio tyrimo problema.

R. S. Petrikis. Ko gero, tai ir yra viena didžiausių problemų Lietuvoje – kaip nutiesti patikimą tiltą tarp verslo ir mokslo, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti produktu ir juos komercializuoti. Pirmieji žingsniai šia kryptimi kaip tik žengiami. Saulės elementų gamyklos statybos pradžia ir inovacinės ekonominės zonos vystymas – tai tie pavyzdžiai, rodantys, kur galima pasiekti gerų rezultatų. Daug priklausys nuo kiekvieno iš mūsų aktyvumo, turime savęs paklausti: ką aš asmeniškai padariau, kad panašūs procesai vyktų ir kitose Lietuvos vietose? Juk dažniausiai daug kalbama, skundžiamasi, ieškoma kaltų, bet reikalai nejuda. Galiu sutikti, kad pasaulinė krizė sujaukė daugelį planų, sukėlė problemų, bet kito kelio nėra, tik imti ir daryti, veikti.

ML. Valdininkų nerangumas, noras ne žmogui padėti, bet siekti savų tikslų, nepatiklumas vertinant kiekvieną žmogų, pats psichologinis klimatas šalyje yra ta nepalanki erdvė, kurioje net ir iniciatyviems, veikliems žmonėms nusvyra rankos. Bet gal Jūs viso to nejaučiate?

R. S. Petrikis. Net ir labai gerai jaučiu, nes kone kas dieną susiduriu. Šios lietuviško mentaliteto ypatybės neskatina žmonių aktyvumo, inovatyvumo ir noro gerinti aplinką, kurią mes vis dėlto saulės elementų gamyboje bandome keisti. Šiame pokalbyje iškeltos problemos per dieną kitą negali būti išspręstos, bet nieko kito nelieka, tik kantriai jas spręsti. Į savo darbo vietas nepasikviesime kito mentaliteto žmonių, turėsime dirbti su tais, kurie yra šalia mūsų. Ne burbėti, bet veikti, daryti. Būna, kad kartais patys prisigalvojame ir tų nesamų problemų, nenorėdami ar neįstengdami imtis veiklos.Visorių informacinių technologijų parke dirba poliakalės, greit bus liejami pamatai, o metų pabaigoje jau veiks saulės elementų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras

ML. Ar moksle tokių nerangumo pavyzdžių pastebite?

R. S. Petrikis. Net daugiau nei reikėtų. Esama pavydo, nenoro pripažinti kolegos iniciatyvų. Kolega ėmėsi naujos veiklos, tai vietoj paskatinimo ką girdime? Jam nieko neišdegs, nesąmonė, jis sukčius... Ar matėte lietuvių literatūroje optimistinių kūrinių? Visur vargas, nesėkmės, bėdos ir nieko šviesaus.

ML. Tauta netekusi elito, aristokratiško dvasios polėkio.

R. S. Petrikis. Ypač Antrasis pasaulinis karas sunaikino arba į Vakarus privertė pasitraukti aktyviausią tautos dalį, o nauja karta kilo nuo žagrės, auklėta socializmo dvasia. Rezultato pasekmes jaučiame visose veiklos srityse. Subyrėjus Sovietų Sąjungai juk ir Suomija patyrė didžiulę bedarbystę, ekonominio gyvenimo sunkumus, bet per 20 metų iš tų sunkumų ne tik išbrido, bet ir pasiekė nepaprastai aukštą gyvenimo lygį. Kokios suomių mentaliteto ypatybės padėjo? Tos ypatybės, kurių mes, lietuviai, kažkodėl nesugebėjome išsiugdyti.

ML. Tai kaip tą savo savastį keisti?

R. S. Petrikis. Tik mes patys, o ne kas kitas iš šalies galime pakeisti. Gal kas vakarą, po visų darbų turėtume sau užduoti klausimą: ką šiandien padariau, kad nuo rytdienos geriau gyventume? Mums stinga pilietiškumo, jo niekada gal ir neturėjome, bet jį reikia sukurti. Todėl į valdžią ir renkame ne pačius atsakingiausius politikus. Turime aiškiai įvardyti savo blogas savybes, silpnybes ir nebijoti keistis.

ML. Juk turime nemažai naujai mąstančių verslo atstovų pavyzdžių.Ūkio ministras Dainius Kreivys ir UAB „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius turi ką aptarti

R. S. Petrikis. Kad ir kolega „BOD Group“ įmonių grupės vadovas Vidmantas Janulevičius, šios statomos naujos įmonės vadovas. Manau, kad tai šiuolaikiškai mąstantis vadovas. Kaip ir kiekvieno verslininko veiklos siekis yra pelnas, kurio siekti galima įvairiais būdais. Bet tai, ką dabar daro V. Janulevičius, tai naujas žingsnis Lietuvos pramonėje. Kuriama nauja pramonės šaka, bus panaudotos visai naujos technologijos, siekiama verslo ir mokslo integracijos. Tai labai perspektyvus ir gražus siekis. Pagaliau viso to reikia siekti taip, kad būtų įdomu gyventi. Štai kodėl ši diena mums visiems yra didelė šventė.

ML. Štai su šia švente Jus sveikindamas linkiu, kad tokių švenčių mūsų gyvenime būtų kuo daugiau.

R. S. Petrikis. Aš „Mokslo Lietuvai“ noriu palinkėti, kad ir toliau dirbtumėte tą tegu ir ne visada matomą ir vertinamą, bet be galo svarbų ir reikalingą darbą. Kai paskaitau „Mokslo Lietuvą“, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pastebite, aprašote, iškeliate tokius gražius dalykus, kuriuos ne dažnai randu kituose spaudiniuose. Man labai džiugu, kad tokių leidinių Lietuvoje dar yra, nepasiduodančių šou pramogoms. Šioje vertybes praradusioje kultūroje labai svarbu, kad dar būtų, kas gina tikrąsias vertybes.

ML. Mums be galo brangūs šie Jūsų žodžiai, nes jau ne vieni metai „Mokslo Lietuva“ kai kam labai kliūva, esame dažniausiai neteisingos ir neobjektyvios kritikos tam tikrų jėgų taikinys.

S. R. Petrikis. Vieni kitus turime palaikyti, jeigu žmogus juda, kruta, kažką daro, tai visada jį reikia palaikyti. Aš laikaus šio principo. Darykime tai drauge sutelkę jėgas.

 


Gediminas Zemlickas


 


Nuotraukose:
 
UAB „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius, ūkio ministras Dainius Kreivys, Vokietijos ambasadorius Hans Peter Annen ir kiti asmenys eina įkasti simbolinės kapsulės, žyminčios naujojo centro statybos pradžią
 
Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Ramutis Simas Petrikis ir šios asociacijos inovacijų ekspertas Paulius Zaicevas
 
„BOD Group“ įmonių vadovas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras, prof. Vytautas Landsbergis ir ūkio ministras Dainius Kreivys, saulės elementų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centro statybų pradžios renginyje; dešinėje Vokietijos ambasadorius Hans Peter Annen
 
Simbolinė kapsulė su laišku būsimoms kartoms įleidžiama į jai skirtą vietą
 
Ūkio ministras Dainius Kreivys ir UAB „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius turi ką aptarti