Visos profesijos įgyjamos per mokytojus, tik mokytojo profesija nuo Dievo (2)

Pradžia 2010 m. Nr. 21

Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio jubiliejaus iškilmių programoje reikšmingą vietą užėmė garbės daktarų regalijų teikimas. Naujaisiais VPU garbės daktarais inauguruoti prof. Piotras Kucharčikas (Piotr Kucharczyk, Minskas, Baltarusija), prof. Michalas Sliva (Michał Śliwa, Krokuva, Lenkija) ir doc. Klausas Francas Breseris (Klaus Franz Breser, Vokietija)

Kur studijuojama baltarusistika ir lituanistika

Iškilmingai įnešamos garbės daktaro regalijos, kuriomis pagerbiamas Baltarusijos Maksimo Tanko valstybinio pedagoginio universiteto rektorius prof. Piotras Kucharčikas. Lotynų kalba perskaitomas VPU Senato sprendimas, kuriuo už aktyvią kultūrinę ir švietėjišką veiklą, stiprinant Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą, P. Kucharčikui suteiktas VPU garbės daktaro vardas.

Savo prakalboje naujasis VPU garbės daktaras padėkojo VPU Senatui už jam suteiktą garbę ir pažymėjo VPU nuopelnus ugdant jaunąją pedagogų kartą Lietuvoje. Panašias užduotis atlieka ir Baltarusijos M. Tanko valstybinis pedagoginis universitetas. Nieko stebėtino, kad jau dešimtį metų šie universitetai vaisingai bendradarbiauja. Svečias pabrėžė, kad tik šiuose dviejuose universitetuose yra tokia specialybė kaip lituanistika ir baltarusistika. Universitetai keičiasi dėstytojais ir studentais, mokslininkai dalyvauja savo kolegų ir partnerių rengiamose konferencijose. Ilgametis VPU partneris yra ir rektorius prof. P. Kucharčikas, su kurio moksline ir pedagogine veikla supažindino VPU Fizikos ir technologijos fakulteto dekanas doc. dr. Alfonsas Rimeika.

Baltarusijos M. Tanko valstybiniame pedagoginiame universitete rektorius P. Kucharčikas yra daktaro disertacijų gynimo tarybos pirmininkas, taip pat Tarptautinės radiofizikos mokslų srities mokslininkų sąjungos pirmininkas, žurnalo „Baltarusijos pedagoginio universiteto žinios“ vyriausiasis redaktorius.

1972 m. jis baigė Baltarusijos valstybinio universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos skyrių ir kaip jaunesnysis mokslo darbuotojas liko dirbti mokslinį darbą fakultete. 1977 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, Maskvos radiotechnikos, radioelektronikos ir automatikos institute 1985 m. – mokslų daktaro disertaciją, tapo vyriausiuoju mokslo darbuotoju ir katedros vedėju. 1990 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1994 m. išrinktas Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos nariu korespondentu, 1990–2000 m. ėjo Baltarusijos valstybinio universiteto mokslo prorektoriaus, vėliau – pirmojo prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2001 m. tapo Baltarusijos Respublikos švietimo ministro pavaduotoju. 2001–2003 m. Baltarusijos Respublikos prezidento valdymo akademijos rektorius, o 2003 m. išrinktas Baltarusijos M. Tanko valstybinio pedagoginio universiteto rektoriumi.

Pagrindiniai P. Kucharčiko moksliniai darbai atlikti radiooptikos ir holografijos srityse. Jis yra vienas pagrindinių radiofizikos valstybinių standartų Baltarusijos aukštosioms mokykloms rengėjų. Mokslinių tyrimų rezultatus atspindi jo 170 mokslo darbų, tarp jų monografija „Techninės regos sistemos“, nemažai mokymo priemonių. Parengė septynis mokslo daktarus (habil.), jam priklauso 42 išradimų autoriniai liudijimai ir patentai.

Rektoriui P. Kucharčikui aktyviai palaikant jo vadovaujamame universitete Baltarusių kalbos ir literatūros fakultete 2005 m. buvo įsteigta lietuvių kalbos specialybė, o 2010 m. gegužės mėnesį pradėjo veikti Lietuvių kalbos ir kultūros centras. Pažymėsime, kad Baltarusijos M. Tanko valstybiniame pedagoginiame universitete pagal specialybę „Baltarusių kalba ir literatūra. Lietuvių kalba“ mokosi apie dvi dešimtys studentų. Jau keletą metų su Baltarusijos universitetu ryšį palaiko Lietuvos ambasada Minske, diplomatai skaito paskaitas apie Lietuvos kultūrą, istoriją, svarbiausias valstybės datas, o rektoriaus P. Kucharčiko veikla veiksmingai stiprina dviejų kaimyninių šalių ryšius.

Pedagogas atgimsta savo mokiniuose

Savo prakalboje prof. P. Kucharčikas plačiau apsistojo ties abiejų universitetų dėstytojų iniciatyvomis ir bendrais darbais. Atkreiptas dėmesys į gan retą dviejų tautų – lietuvių ir baltarusių – bendradarbiavimą tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek kitais mūsų tautų istorijos tarpsniais. Todėl mus sieja daug bendrų istorinių išgyvenimų, pagaliau ar daug pasaulyje valstybių, kurių sostines skirtų vos 180 kilometrų? Net tai, kad Baltarusijoje savo ištakų pradžią turinti Vilija Lietuvoje virsta Nerimi, rodo mūsų tautų geografinę ir istorinę jungtį. Mūsų tautos sukūrė unikalų istorijos ir kultūros paveldą, iš kurio semiasi jėgų ir įkvėpimo naujiems darbams.

Galimas dalykas, ne visiems baltarusių pateikiamiems bendros istorijos faktams skubėsime pritarti. Kaimynai įsitikinę, kad Lietuvos karaliumi Mindaugas 1253 m. buvo karūnuotas būtent Naugarduke, Lietuvos istorikai laikosi kitokios nuomonės, bet tai tik skatina atsidėti gilesniems istorijos tyrinėjimams, nes gilintis yra į ką. Vilniaus architektūroje rankas yra pridėję ir meistrai iš Baltarusijos – tuo mažai kam tenka abejoti. Lietuvos sostinę puošė daugelio kraštų architektai ir menininkai, gal todėl Vilnius toks jaukus daugelio tautų ir kraštų atstovams.

Buvo prisimintas iš Polocko kilęs Pranciškus Skorina, 1522–1525 m. išspausdinęs pirmąsias knygas Vilniuje. Iš Vilniaus universiteto sienų į platųjį pasaulį išėjo XVII a. rytų slavų dvasinis ir kultūros veikėjas Simeonas Polockietis, poetas Adomas Mickevičius, Čilės universiteto rektorius geologas, minerologas ir keliautojas Ignas Domeika, dailininkas ir kompozitorius Napoleonas Orda – tai ir lietuviams, ir baltarusiams brangūs vardai, toli gražu ne vieninteliai. Prisimintini Vilniuje užsimezgę baltarusių liaudies poeto Jankos Kupalos ryšiai su lietuvių kultūros veikėjais – kompozitoriumi ir dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, kompozitoriumi Stasiu Šimkumi, poetu Liudu Gira.

P. Kucharčikas atkreipė dėmesį į skirtumus tarp aktoriaus ir pedagogo darbo. Aktorius po sėkmingo pasirodymo tą pačią akimirką gali patirti publikos dėkingumą ir meilę, o pedagogo darbas minutes šlove nei prasideda, nei baigiasi – tai didelės kantrybės ir kruopštumo, didžiulio atsidavimo reikalaujantis darbas, kurio rezultatas matyti ne iš karto. Tačiau šis darbas būtinas, o pedagogas atgimsta savo mokiniuose. To VPU garbės daktaras Piotras Kucharčikas ir linkėjo visiems šventės dalyviams, pabrėždamas, kad XXI a. reikės tokių dėstytojų pedagogų, kuriems tiktų žmogaus sielos gydytojo vardas, nes mokytojas – tai profesija nuo Dievo, o visų kitų profesijų įgyjama per mokytojus. Nuo pedagogų priklausys, kokias dalykines mokslines ir žmogiškąsias savybes turės bręstanti jaunoji karta.

Iš ten, kur ilsis Jogailaičių kaulai

VPU garbės vardas suteiktas Krokuvos pedagoginio universiteto rektoriui profesoriui Michalui Slivai. Su jo veikla supažindino VPU Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Vytas Navickas.

Magistro laipsnį Michalas Sliva įgijo Krokuvos istorijos institute, mokslo daktaro laipsnį politikos mokslų srityje – Krokuvos Jogailaičių universitete. Šiame universitete tapo ir habilituotu daktaru teisės srityje. VPU garbės daktaro vardas Krokuvos pedagoginio universiteto rektoriui profesoriui Michalui Slivai suteiktas už aktyvią kultūrinę ir švietėjišką veiklą stiprinant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą. Su jo veikla supažindino VPU Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Vytas Navickas.

M. Sliva yra Lenkijos pedagoginių aukštųjų mokyklų konferencijos prezidentas ir šalies aukštųjų mokyklų prezidiumo narys. Recenzavo daugelį vadovėlių ir mokslinių straipsnių, yra šios srities vertinimo ekspertas, mokslo laipsnių teikimo komisijos vienas iš vadovų. Apdovanotas dviem Lenkijos valstybės Atgimimo ordinais. Parašė apie 30 mokslinių monografijų, daugiausia iš politikos mokslų ir visuomeninio gyvenimo sričių, tarptautiniuose mokslo leidiniuose paskelbė daugiau kaip 300 publikacijų. Daug metų vadovavo įvairiems Krokuvos pedagoginio universiteto padaliniams, jau daugiau kaip dešimt metų yra šio universiteto rektorius. Jo iniciatyva Krokuvos ir Vilniaus pedagoginiai universitetai pradėjo bendradarbiauti, užsimezgė ryšiai tarp įvairių fakultetų.

Papuoštas Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktaro regalijomis prof. M. Sliva padėkojo šio universiteto Senatui, kuris atkreipė dėmesį į jo darbus politikos mokslų srityje. Dabartiniame prieštaravimų draskomame pasaulyje politikos mokslų svarba didėja. Savo moksliniuose darbuose profesorius pabrėžė tęsiąs plėtotę tų idėjų, kurias jam diegė jo mokytojai, žymūs šios srities Lenkijos profesoriai – M. Sliva juos savo prakalboje išvardijo.

M. Sliva mato ypatingą prasmę tame, kad atvyko į Vilnių iš Krokuvos, kur Vavelio pilyje ilsisi mūsų kadais bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos Jogailaičių dinastijos valdovų palaikai. Pabrėžė, kad Jogailaičių valdymo laikais mūsų bendra valstybė išgyveno savo aukščiausio pakilimo laikotarpį ir laimingiausius laikus. Šią profesoriaus mintį salė sutiko karštais plojimais, nelaukdama net kada vertėjas išvers į lietuvių kalbą.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose: 

VPU garbės daktarą Krokuvos pedagoginio universiteto rektorių prof. Michalą Slivą (Michał Śliwa) sveikina Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Romualdas Ginevičius ir VPU rektorius akad. Algirdas Gaižutis