MOKSLASplius.lt

Anykštėnai minėjo kariuomenės dieną

Vytautas Rimša

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“
Tarybos narys, atsakingas už
mokslinę veiklą



 

 

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ narė Rasa Pajarskienė, jos sūnus Matas ir (viduryje) kraštietis, Lietuvos karo akademijos viršininkas, plk. Gintaras BagdonasAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nemažai dėmesio mūsų šalyje skiriama tautiniam ir patriotiniam jaunimo auklėjimui, visuomenės švietimui. Siekdama paskatinti šį darbą, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, mokyklos, kartu su Krašto apsaugos ministerija, 2008 m. šalyje pradėjo vykdyti nacionalinio masto daugiametį socialinį projektą „Drąsinkime ateitį“. Jo metu mokyklose ir kitose institucijose kalbama ir diskutuojama apie karo tarnybą, karininko profesiją, motyvuotą kario profesijos pasirinkimą, valstybės apsaugą, šalies kariuomenę. Itin daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės sandarai bei struktūrai, aprūpinimui, mokymams, veiklai bei jos reikšmei saugant tautos ir valstybės nepriklausomybę, laisvę, demokratiją.

Įgyvendinant projekto tikslus ir uždavinius bei remiant iniciatyvas, norima kuo išsamiau supažindinti visuomenę ir atskiras bendruomenes su Lietuvos kariuomenės kasdieniu gyvenimu: mokymais, darbais ir siekiais, apsilankyti kariniuose daliniuose, paragauti kareiviškos košės, pabendrauti, padėti geriau suvokti esminę mūsų kariuomenės misiją – saugoti valstybę, palaikyti taiką, o prireikus, su ginklu rankose pastoti priešams, pasikėsinusiems į mūsų šalies suverenitetą, kelią. Vienas svarbiausių projekto uždavinių – lapkričio mėnesį kartu su visuomene šalyje rengti tradicinius Lietuvos kariuomenės dienos minėjimus.

Prasmingą ir gražią minėtų ministerijų iniciatyvą šiemet noriai palaikė Pasaulio anykštėnų bendruomenė (PAB, pirm. akad. prof. Antanas Tyla) ir jai priklausantis Vilniaus anykštėnų sambūris (VAS, pirm. Rita Virbalienė) bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA, viršininkas plk. Gintaras Bagdonas). Iš anksto buvo sutarta lapkričio 12 dieną, LKA kartu su kariūnais, iškiliai pažymėti Lietuvos kariuomenės dieną (ji švenčiama lapkričio 23 d., tačiau visos dienos iki tol čia jau buvo užimtos renginiais). Tad tą vėsoką penktadienį, iškart po darbo, į šią iškilią šventę LKA susirinko gan gausus būrys Vilniaus anykštėnų, tarp jų – Anykščių miesto, Debeikių, Surdegio, Troškūnų, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ ir kitų Anykščių rajono vietovių bendruomenių atstovai, anksčiau ar vėliau įsikūrę Vilniuje. Šįkart renginyje panoro dalyvauti daugiau nei 80 kraštiečių.

Programos vadovė, V. A. Graičiūno aukštesniosios vadybos mokyklos studentė, anykštietė Indraja Juciūtė Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą pradėjo didžiojo lietuvių poeto Maironio eilėraščio, tapusio liaudies daina, posmu: „Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai / Jie mylimą Lietuvą gina...“. Paskui švelniai suskambo Anykščių muzikos mokyklos kanklininkių ansamblio (vad. mokytoja Jolita Novikienė) atliekamos lyriškos lietuvių liaudies melodijos.Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė Rita Virbalienė ir kraštietis dimisijos generolas Jonas Andriškevičius

Renginio vadovė trumpai priminė ir Lietuvos kariuomenės istoriją: šią dieną šalyje imta švęsti 1918 m., paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kai tų metų lapkričio 23-ąją buvo išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir pradėti pirmieji darbai. Pradžia buvo itin sunki: po Pirmojo Pasaulinio karo iš šalies traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Lietuvos kariuomenę pradėjo organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Jau 1917 m. Rusijos lietuvių karių iniciatyva buvo sukurta lietuvių karininkų sąjunga, sudaryti atskiri daliniai: 1,5 tūkst. lietuvių karių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kt. Deja, po Spalio revoliucijos Karininkų sąjunga ir šie daliniai buvo priversti išsiskirstyti.

Pirmąjį pėstininkų pulką Lietuvoje pradėta organizuoti 1918 m. lapkričio pradžioje. Pirmasis naujokų šaukimas paskelbtas 1919 m. kovo mėnesį, kai pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. 1918–1920 m. už Lietuvos laisvę mūsų kariuomenė jau kovėsi fronte su rusų bolševikais, bermontininkais ir klastingai šalį užpuolusiais lenkais. Tarpukario metais Lietuva turėjo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkus, aviaciją ir karo technikos dalinius, kuriuos sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai.

TSRS okupacijos metais dalis mūsų kariuomenės buvo sunaikinta, kita inkorporuota į raudonosios armijos sudėtį. 1990 m. tapus Nepriklausoma Lietuvos Respublika Kariuomenė atkurta. Pirmasis savanorių karių išbandymas įvyko lemtingomis 1991-ųjų metų sausio dienomis. Dabar Lietuvos Respublikos Prezidento vadovaujamą kariuomenę sudaro sausumos kariuomenė, oro ir jūrų pajėgos. Lietuvos kariai NATO sudėtyje dalyvauja tarptautinėse pratybose ir taikdariškose misijose.

Po vadovės įvadinio žodžio vėl suskambo Anykščių muzikos mokyklos kanklininkių ansamblio kanklės. Paskui prasidėjo susitikimas su dviem gerai anykštėnų pažįstamais kraštiečiais – aukštais Lietuvos kariūnais.

Pirmasis kalbėjo dimisijos generolas Jonas Andriškevičius. Tarsi pratęsdamas pasakojimą apie Lietuvos kariuomenės istoriją, jis gan vaizdžiai ir išsamiai (ekrane parodydamas portretus bei rašytinę informaciją) papasakojo apie buvusius nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generolus. Naudodamas per keletą metų surinktą istorinę ir faktografinę medžiagą, priminė Lietuvos generolų pareigas, tarnybos eigą ir atliktus darbus, atskleidė kai kuriuos veiklos epizodus ir sudėtingus gyvenimo vingius bei likimus. Generolas kvietė kraštiečius ir toliau nepamiršti savo didvyrių, deramai įamžinti jų atminimą, rūpintis ir prižiūrėti kariūnų amžinojo poilsio vietas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) viršininkas, pulkininkas Gintaras Bagdonas, naudodamasis vaizdinėmis elektroninėmis priemonėmis, kraštiečiams nuodugniai pristatė LKA: jos struktūrą, mokymo padalinius ir profesijas, dėstytojų ir studentų kontingentą, specialybes, kurių pastaruoju metu čia mokosi LKA auklėtiniai. Nemažai dėmesio jis skyrė ir LKA ryšiams ir bendradarbiavimui su kitomis Lietuvos bei užsienio aukštosiomis mo-kyklomis, mokymo proceso ir kariūnų profesinio parengimo tobulinimo klausimams, studentų laisvalaikio organizavimui, tinkamam jų fiziniam pasirengimui, sportiniams pasiekimams.

Pulkininkas priminė, kad LKA itin vertina ir palaiko glaudžius ryšius su studijuojančių kariūnų tėvais bei artimaisiais: čia rengiamos atvirų durų dienos, susitikimai su kraštiečiais, vidurinių mokyklų absolventais, organizuojamos bendros šventės ir pan. Tuo siekiama formuoti objektyvų visuomenės požiūrį į kariūno profesiją, suprantamai kalbėti apie kario profesiją ir jos svarbą. Manoma, kad tik išugdžius abipusį kariūnų ir visuomenės tarpusavio supratimą bei pagarbą, ateityje galėsime turėti pilietišką, patriotišką ir atsakingą visuomenę. Itin svarbią reikšmę tam turėjo šiemet plačiai paminėtas istorinis Žalgirio mūšio jubiliejus, pakvietęs kraštiečius ir toliau palaikyti glaudžius ryšius, rengti susitikimus su Krašto apsaugos atstovais, LKA dėstytojais bei kitais kariūnais.

Padėkojusi pranešėjams ir apdovanojusi juos gėlėmis, renginio vadovė kalbėti pakvietė PAB Vilniaus anykštėnų sambūrio (VAS) vadovę Rita Virbalienę, kuri nuoširdžiai padėkojo Anykščių miesto, Debeikių, Surdegio, Troškūnų ir Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ atstovams už aktyvų dalyvavimą bendruose besibaigiančių metų renginiuose, įteikė jiems gėlių. Vėliau buvo aptartas 2011 m. VAS veiklos planas ir kai kurie organizaciniai klausimai.

Vilniaus anykštėnai – Kariuomenės dienos minėjimo dalyviai

2011 metų anykštėnų veiklos planuose renginiams patriotine ir istorine tematika taip pat skirta nemažai vietos. Metų pradžioje ketinama apsilankyti Prezidentūroje, Signatarų namuose bendrai pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės – vasario 16-osios dieną, Lietuvos banko muziejuje apžiūrėti istorinę „Lietuvos monetų kolekciją“ ir pan.

Kariuomenės dienos šventė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje baigėsi nuotaikingomis dainomis ir neformaliu, maloniu, kaip moka Vilniaus anykštėnai, kraštiečių bei kariūnų bendravimu prie kavos puodelio, palikdama visiems sambūrio dalyviams daugybę gražių įspūdžių ir prisiminimų.

 

 


Nuotrukose:

 

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ narė Rasa Pajarskienė, jos sūnus Matas ir (viduryje) kraštietis, Lietuvos karo akademijos viršininkas, plk. Gintaras Bagdonas

Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė Rita Virbalienė ir kraštietis dimisijos generolas Jonas Andriškevičius

Vilniaus anykštėnai – Kariuomenės dienos minėjimo dalyviai