MOKSLASplius.lt

Historius – lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklas

Doc. dr. Rimvydas Laužikas

Vilniaus universitetas
Komunikacijos fakultetas



 

Paveldo ir mokslo duomenų skaitmeninimas šiuolaikinėje Lietuvoje yra populiari tema. Šioje erdvėje dirba vis daugiau žmonių, skiriamos didelės lėšos, įgyjama daug techninės bei programinės įrangos. Tai laikas, kai jau galime pažvelgti atgal ir pamąstyti apie strategines raidos kryptis. Šio straipsnio objektas yra skaitmeninės infrastruktūros, straipsnio tikslas – pristatyti nacionalinio paveldo ir lituanistinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklo idėją, pagrįsti jos reikalingumą, nurodyti galimas plėtros kryptis ir priemones.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas jau baigia skaičiuoti bene antrą dešimtmetį. Ištakomis galime laikyti 1992 m. pradėtą kurti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos elektroninį katalogą, vėliau 1993 m. pristatytas Eugenijaus Jovaišos ir Mariaus Jovaišos programas „Dangus“ ir „Archeologo darbo kamputis“; 1997 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamento (dab. Kultūros paveldo departamentas) duomenų bazę „Archeologiniai tyrimai Lietuvoje“; 1999 m. – Kultūros paveldo centro – „Voruta“; nuo 2003 m. – mokslo institutų konsorciumo informacinė sistema „Aruodai“, nuo 2005 m. – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos informacinė sistema „ePaveldas“. Šiuo metu galime suskaičiuoti daugiau nei 30 skirtingų duomenų bazių ir informacinių sistemų, kurios skirtos paveldui ir lituanistinių tyrimų duomenims. Nuo pat skaitmeninimo pradžios programas, duomenų bazes, informacines sistemas kūrė labai skirtingos institucijos, net privatūs asmenys, kurie tarpusavyje nekoordinavo veiklos, retai naudojo kokius nors standartus. Standartizacijos požiūriu išimtimi galime laikyti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektus, kurie nuo pat pradžių buvo griežtai standartizuoti. Tai vyko todėl, kad informacijos standartizavimo srityje bibliotekų sektorius, apskritai, buvo ir yra gerokai toliau pažengęs nei kiti sektoriai. Dar vienas paveldo ir lituanistinių tyrimų problemų šaltinis Lietuvoje yra tai, kad šie mokslai, mokslo institucijos ir jų infrastruktūros yra kuruojami Švietimo ir mokslo ministerijos, o atminties institucijos ir svarbiausių lituanistinių tyrimų šaltinių (paveldo) informacinės infrastruktūros – Kultūros ministerijos. Abu minėti sektoriai (mokslo ir kultūros) turi skirtingus skaitmeninimo poreikius, požiūrius ir tradicijas.

2010 metais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas kartu su partneriais (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu ir Lietuvos istorijos institutu) pradėjo įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimo fazė” (arkronimas – HISTORIUS-P). Akronimui pasirinktas žodis „historius“ yra seniausias žinomas istoriko įvardinimas lietuvių kalba, užfiksuotas Volfenbiutelio (Wolfenbüttelio) postilėje, 1573 m. Projekto tikslas yra atlikti parengiamąsias veiklas (projektavimo fazė), nacionaliniam Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklui sukurti. Tiksliau, parengti techninę užduotį Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo galimybių studijai; parengti Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo galimybių studiją (viešojo pirkimo būdu perkama paslauga); atlikti Europinės panašių infrastruktūrų kūrimo patirties ir lietuviško tinklo paneuropinių ir pasaulinių sąsajų analizę ir parengti Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo prototipo modelį, jį aprašyti tinklo specifikacijos būdu.

HISTORIUS tinklo schema

Infrastruktūrų tinklas turi būti organizuojamas per tinklo mazgus, kurių kiekvieną sudarys konkreti institucija su savo valdomomis informacinėmis ir technologinėmis infrastruktūromis. Valdomos infrastruktūros liks institucijų nuosavybe, tačiau, besijungdamos į tinklą institucijos įsipareigos bendrai dalintis turimomis, tinklui priskirtomis informacinėmis bei technologinėmis infrastruktūromis, ištekliais bei informacija, mainais gaudamos strategiškai orientuotą finansavimą šių infrastruktūrų plėtrai. Visi tinklo mazgai bus susiję vienas su kitu tiesioginiais vidiniais ryšiais. Kiekvienas tinklo mazgas atskirai (o per jį ir visas tinklas) išoriniais ryšiais bus susijęs su kitų mokslo sričių infrastruktūrų tinklais ir su kitais nacionaliniais ir tarptautiniais infrastruktūrų tinklais. Kuriama infrastruktūra puikiai derės su jau esamomis, nes HISTORIUS – tai tinklas, jungiantis jau esamas infrastruktūras, užtikrinantis bendrų standartų, informacijos techninių ir technologinių priemonių naudojimą, bendrą paiešką ir strategiškai orientuotą bendrą plėtrą. Identiškų tokio tinklo pavyzdžių neturime, bet panašiais principais vadovaujantis veikia Jungtinės Karalystės „Art and Humanities Data Service“, Australijos „Australian e-Humanities Gateway“, JAV „H-net“, „Humanities Research Network“, tarptautiniai „Europeana“, kuriami DARIAH, CLARIN ir kiti tinklai.

Tinklo kūrimo laiko grafikas

Kuriamas Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklas HISTORIUS sumažins aukščiau išdėstytų paveldo ir lituanistinių tyrimų duomenų skaitmeninimo problemų poveikį. Svarbiausios investicijos kuriant tinklą turėtų būti skiriamos bendrų duomenų standartų ir bendros paieškos kūrimui, lituanistinių mokslo ir studijų institucijų bendroms infrastruktūroms plėsti ir jų paveldo ištekliams skaitmeninti, koordinuojant sistemų kūrimą ir plėtrą su Kultūros ministerijos kuruojama e-Paveldo infrastruktūros plėtra. Galime manyti, kad HISTORIUS yra potencialus tarptautinių tinklų: „Europeana“, DARIAH, CLARIN būsimasis narys.

HISTORIUS įgyvendinimo metu bus pirmą kartą Lietuvoje sukurtas paveldo ir lituanistinių tyrimų mokslo institucijų ir atminties institucijų infrastruktūrų tinklas, suburtas aukščiausio lygmens specialistų kolektyvas, galintis toliau strategiškai plėtoti paveldo ir lituanistinių mokslo tyrimų infrastruktūras.

Infrastruktūrų, žmogiškųjų išteklių, finansų vienijimas ir strateginis valdymas, technologinių, skaitmeninių priemonių naudojimo plėtra turi sukurti sąlygas proveržiui paveldo ir lituanistiniuose tyrimuose Lietuvoje bei praktinėje atminties institucijų veikloje.

 

 



Iliustracijose:

 

HISTORIUS tinklo schema

Tinklo kūrimo laiko grafikas